Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-858-77-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-858-77-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
Z. M.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P858 – 77/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11-498/2005 pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įteisinti jam nuosavybės teisę į asmeninio ūkio žemės sklypus, suformuotus ir paženklintus Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 666‑3, Nr. 666‑4, Nr. 666‑5.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4943‑41 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229‑41 patvirtintas Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, paimant į laisvos žemės fondą suformuotus žemės sklypus Nr. 835‑1, Nr. 835‑2, Nr. 666‑1, Nr. 666‑2, Nr. 666‑3, Nr. 666‑4, Nr. 666‑5 (Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 611‑41 sklypas Nr. 666‑2 iš šio sąrašo buvo išbrauktas). Šis įsakymas buvo priimtas remiantis Sudervės seniūno 2002 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 14‑01‑07‑508, kuriame nurodyta, kad jis ir I. M. 1987 – 1991 m. Sudervės kolūkyje nedirbo ir kad tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pažeidimas, bei Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 79, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1201‑41 dėl jam skirto 1 ha ploto žemės sklypo asmeniniam ūkiui. Taip pat nurodė, kad šiuo metu galioja apylinkės tarybos 1991 m. sprendimas, Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimas ir Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam žemės sklypai, kurių bendras plotas – 3 ha, buvo paskirti 1991 – 1996 m., o Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai reikalavimo, jog asmuo būtų žemės ūkio darbuotoju, nenumatė. Pareiškėjo nuomone, Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo ir Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1201‑41 naikinti remiantis 1987 – 1991 m. sąrašu, kuriame nurodyti Sudervės kolūkyje dirbę asmenys, negalima.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ne didesnius kaip bendro 2 ha dydžio žemės sklypus, suteiktus Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu Sudervės kaime, 1993 m. gegužės 4 d. paženklintus vietoje ir suprojektuotus Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229‑41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 666.

Teismas nurodė, kad Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu pareiškėjui Sudervės kaime buvo suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės, šis sprendimas nenuginčytas. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ketinimas kreiptis į teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnį nėra pagrindas stabdyti šią administracinę bylą. Taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjui tos pačios tarybos 1991 m. sprendimu buvo suteikta 1 ha asmeninio ūkio žemės, o Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1201-41 dalis (įsakymo priedo 19 eilutė), kuria pareiškėjui papildomai įteisintas 1 ha asmeniniam ūkiui, panaikinta Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 79, o šis įsakymas nenuginčytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tenkintini tik pareiškėjo reikalavimai dėl 2 ha žemės, suteiktų Sudervės kaime paminėtu apylinkės tarybos sprendimu. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi (2004 m. liepos 13 d. redakcija), teismas pažymėjo, jog pastaroji teisės norma įtvirtina piliečių teisę į žemę, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, visiškai ar iš dalies ,,padengti“ nustatyta tvarka paskirtu ir naudojamu piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypu. Teismas nurodė, kad valdymo aktas, kuriuo pareiškėjui asmeniniam ūkiui paskirta 2 ha žemės, iki šiol nenuginčytas, nors atsakovas apie galimą suteikimo neteisėtumą žinojo nuo 2002 m. Teismo nuomone, atsakovas vilkina (žemės sklypai paženklinti dar 1993 m.) atlikti šio teisės akto ir kitų teisės aktų jam nustatytą pareigą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo pareiškėjui ginant savo teisę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) pagrindu atkurti J. K. turėtą nuosavybės teisę į 8,5 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijami nei pareiškėjo teisė atkurti minėtą J. K. turėtą nuosavybės teisę, nei faktas, kad Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu pareiškėjui Sudervės kaime buvo suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės. Atsakovas ginčija ne minėtos žemės suteikimo asmeniniam ūkiui faktą, o šio suteikimo teisėtumą. Todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą yra svarbu nustatyti, kiek ši atsakovo užimta pozicija pagrįsta įstatymu, t. y. nustatyti, kada ir kokioms sąlygoms esant materialinės teisės normos numato, kad žemės suteikimas asmeniniam ūkiui (tuo atveju, kai asmuo prašo perduoti jam šią žemę nuosavybėn atkuriant prarastą nuosavybės teisę) nėra reikšmingas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies taikymo prasme. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės reglamentuojami Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) bei Nutarimu patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka (toliau – ir Tvarka). Asmeninio ūkio žemės sąvoka yra pateikta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 10 punkte. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal Tvarkos 10 punktą, piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos. Taigi reikšmingomis pripažinti naudojamą žemę asmeninio ūkio žeme aplinkybėmis yra faktas, kad ši žemė buvo suteikta jos naudotojui pagal atitinkamus įstatymus ir tai, kad ji yra naudojama pagal paskirtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nutarime ir Tvarkoje yra numatyti atvejai, kai asmeninio ūkio žemės sklypai neformuojami teritorijos žemėtvarkos projektuose: kai nustatomi įstatymų pažeidimai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir kai (teisėtai) suteikta asmeniniam ūkiui žemė nėra naudojama pagal paskirtį (kai asmenys, kuriems buvo suteikta tokia žemė, yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama). Tačiau, kaip matyti iš Nutarimo bei Tvarkos, tai turi būti nustatyta iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Nutarimo 6.1 p. ir Tvarkos 11 bei 12 p.); be to, tai turi būti konstatuota tokio asmens įtraukimo į atitinkamą sąrašą būdu ir su sąlyga, kad šis sąrašas buvo patvirtintas apskrities viršininko (Nutarimo 6.3 p., Tvarkos 12 p.). Kaip nurodyta aukščiau, faktas, kad ginčo žemė buvo suteikta pareiškėjui kompetentingos tai padaryti institucijos (apylinkės tarybos), byloje nėra ginčijamas. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas iki Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (iki 2000 m. rugsėjo 22 d.) nebuvo (ir nėra) įtrauktas į minėtą Nutarimo ir Tvarkos numatytą asmenų sąrašą. Jam nesant tokiame sąraše, aplinkybė, ar asmeninio ūkio žemė buvo suteikta jam nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, negali būti nagrinėjimo dalyku šioje byloje, t. y. ABTĮ 86 straipsnio taikymo prasme ji neturi būti nustatinėjama nagrinėjant šią bylą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl išvardintų priežasčių bei taikant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sprendimų patikslinimo neteismine tvarka negali būti pripažintas reikšmingu bylai ir atsakovo 2003 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 4943-41, todėl pareiškėjas turi Tvarkos 13 punkto 1 dalyje bei 14.2 punkte nustatytą teisę gauti neatlygintinai jam suprojektuotus (iki 2 ha dydžio) kaip asmeninio ūkio žemė sklypus.

IV.

L. K. 2009 m. spalio 2 d. ir 2009 m. spalio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimu nepagrįstai buvo suteiktos teisės į 2 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypus, suteiktus Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. 1 šaukimo 12 sesijos sprendimu Sudervės kaime, 1993 m. gegužės 4 d. paženklintus vietoje ir suprojektuotus Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 666, kuris pakeistas 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-5327-41, į žemės sklypus Nr. 6663-5 Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 2.5‑41-2064, o jo pagrindu teisės įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre.

Šalies argumentai

2. Laikydama, jog priimtas sprendimas pažeidžia jos teises, 2006 m. vasario 1 d. su prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. I-508-05-2005 kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2006 m. spalio 5 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. P6‑88/2006) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino motyvuodamas ir tuo, kad net jeigu pareiškėjui būtų teismo sprendimu sumažintas asmeninio ūkio plotas, L. K. nebūtų turėjusi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Sudervės kaime, kadangi plotas būtų pasiūlytas pirmumo teise gauti žemės sklypą 1-7 eilės pretendentams pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą eiliškumą.

3. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4585-(41) patvirtintas Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas, kuriuo jai pagal išvadą yra suprojektuotas ir patvirtintas 0,40 ha ploto žemės sklypas Nr. 1571 (duomenys neskelbtini) be jos sutikimo ir be jos parašo, o kaimynui, t. y. pareiškėjui, be kitų dviejų sklypų yra suprojektuotas ir patvirtintas žemės sklype Nr. 39 0,69 ha žemės sklypas Nr. 1375-2 kuris ribojasi su jos namų valda iš šiaurinės pusės, ir į kurį pretenduoja ir ji.

4. Ji ir pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 2.3‑4650-41 priedu Nr. 8 patvirtintų pretendentų sąraše yra priskirti VIII pretendentų eiliškumui, tačiau kadangi pareiškėjui 1999 m. liepos 22 d. išvada Nr. 9423 yra pateikta anksčiau nei 2000 m. kovo 27 d. jos išvada, tai laisvus žemės sklypus, anot Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pirmumo teisę rinktis turi pareiškėjas.

5. Nagrinėjant ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-480-815/2009, ir teismui tenkinant jos prašymus, būtų pagrindas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 2.3-4650-41 priedu Nr. 8 patvirtinto pretendentų Sąrašo 49 eilutę panaikinti iš dalies ir nustatyti, kad pareiškėjas Sąrašo 49 eilute priskirtinas 10 eiliškumui, o tuo pačiu ir tenkinti jos prašymą dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suprojektuoti L. K. žemės sklypą prie namų valdos esančiame laisvame žemės fondo sklype Nr. 39, kuriam suteiktas Nr. 1375-2 pagal 2000 m. kovo 27 d. išvadą, papildyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir šį suprojektuotą sklypą L. K. patvirtinti bei atkurti nuosavybės teises pagal 2000 m. kovo 27 d. išvadą, o tai papildomai ir patvirtina, kad Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. 1 šaukimo 12 sesijos sprendimas iš dalies, kuriuo pareiškėjui skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypai Sudervės kaime, pažeidžia ir jos teises.

6. Kadangi ji tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SR-3419-(S.12) sužinojo, jog pretendentų, kurie turėtų pirmumo teisę prieš ją pasirinkti žemę žemės sklype Nr. 39, kuriam suteiktas Nr. 1375-2, nėra, tai darytina išvada, kad ji tik po to, kai paaiškėjo, jog prieš ją pretendentų nebėra, įgijo teisę ginčyti ir Vilniaus rajono Sudervės apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. 1 šaukimo 12 sesijos sprendimą ir visus kitus sprendimus, kurie yra tiesiogiai susiję su pirmu reikalavimu, kurio pagrindu ir buvo įteisintos pareiškėjui asmeninio ūkio teisės į 2 ha dydžio žemės sklypus, nes kaip matyti iš paskaičiavimų pagal žemės sklypų vertes pareiškėjas rinktis pagal jo išvadą pagal 8 eiliškumą nebegali, o tik pagal 10 eiliškumą, o tuo pačiu L. K. įgyja pirmumo teisę pasirinkti trūkstamą žemės sklypo dalį žemės sklype Nr. 666-4.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

L. K. prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais.

Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2006 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas L. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-508-05/2005 ABTĮ 153 straipsnio 7 punkto pagrindu, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą bei sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymą ir uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų, esančių Sudervės seniūnijoje Vilniaus rajone, pareiškėjui formavimu bei nuosavybės teisių į žemę pareiškėjui atkūrimu ir/ar įteisinimu. Pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė ta aplinkybe, jog priimtas teismo sprendimas užkerta jai galimybę spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bei su namų valdos sklypo ribomis susijusius klausimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartimi L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalykas buvo ne žemės sklypų ribų tikslinimas ar nustatymas, bet atsakovo įpareigojimas atlikti atitinkamus veiksmus. Teismo sprendimu šioje byloje nebuvo nustatytos kokių nors žemės sklypų ribos ar pakeistos kokių nors Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ar jų plotai. Teismas taip pat pastebėjo, jog L. K., manydama, kad atitinkamų sklypų ribos nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka turėjo ir turi teisę ginčyti atitinkamų institucijų sprendimus, kuriais jai reikšmingų sklypų ribos buvo nustatytos, ir tokiu būdų ginti savo tikrai ar tariamai pažeistas teises.

Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu šioje administracinėje byloje jau išsprendė argumentuota 2006 m. spalio 5 d. nutartimi ir teisėjų kolegijai nėra pagrindo iš naujo svarstyti L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog L. K. savo galimai pažeistas teises gina kitoje administracinėje byloje ir jos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jos skundo dalyku toje administracinėje byloje.

L. K. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, kuriuo nustatyta, jog procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 154 straipsnio 1 dalį prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kitaip tariant, įstatyme aiškiai apibrėžiami subjektai ir pagrindai, kuriais remiantis jie gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 str.). Įstatyme nėra numatyta, kad į bylą neįtrauktas asmuo galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl šiuo aspektu L. K. prašymas nenagrinėtinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11-498/2005 pagal pareiškėjo Z. M. (Z. M.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė - Maculevičienė