Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 11 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

M. B. kaltinamas tuo, kad 2010 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste kartu su R. Š. (R. Š.) organizavo ir vadovavo iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. veikusiam nusikalstamam susivienijimui, skirtam daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje - neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius bei labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir šiuos sunkius nusikaltimus darė.

Šiais veiksmais M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

M. B. kaltinamas ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su R. Š. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu nuo 2011 m. balandžio mėn. vidurio iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams pastoviai neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis:

L. P. 2011 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, miško masyve, esančiame prie Verpiškių ežero, Elektrėnų savivaldybėje, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, iš D. K. už 4000 Lt neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,431 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną Semeliškių gatvėje, Trakuose, šalikelėje iš A. M. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,98 g narkotinės medžiagos - heroino, kurias tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavė V. S., kuris šias medžiagas neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą, kur dalį jų - 12,654 g metamfetamino ir 1,947 g heroino iki 2011 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose, esančiuose adresu Taikos g. 65-21, Vilniuje, kur jos buvo rastos ir paimtos kartos metu, o kitą dalį - 1,777 g metamfetamino ir 1,033 g heroino gabeno Vilniaus mieste, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie Taikos g. 79-ojo namo, Vilniuje;

L. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 26 d., miške už Rastinėnų gyvenvietės, Vilniaus rajone, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, iš E. D. ir D. K. už 3000 Lt neteisėtai įgijo 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA, kurią tolimesniam saugojimui ir gabenimui perdavė V. S., kuris šią medžiagą atgabeno į Vilniaus miestą, kur iki 2011 m. balandžio 27 d. ją laikė savo namuose, esančiuose adresu Taikos g. 65-21, Vilniuje, o 2011 m. balandžio 27 d. ją gabeno kol buvo sulaikytas prie Taikos g. 79-ojo namo, Vilniuje;

A. S., ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 3 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, įgijo ne mažiau kaip 0,182 g narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 3 d., Vilniaus mieste, tolimesniam platinimui perdavė D. A., kuris 2011 m. gegužės 3 d. namo, esančio Asanavičiūtės g. 46, Vilniaus mieste, laiptinėje minėtą narkotinę medžiagą už 140 Lt išplatino A. V..

A. K. , ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,013 g narkotinės medžiagos - heroino ir ją miške, esančiame prie Pušų tako, Vilniaus mieste, tolimesniam platinimui perdavė E. B., kuris šią narkotinę medžiagą 2011 m. birželio 15 d. apie 13.53 val., prie Ateities g. 17-ojo namo, Vilniuje, už 50 Lt išplatino liudytojui Nr. 9, atlikusiam nusikalstamos veikos imitavimo modelį;

A. K. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iki 2011 m. liepos 10 d., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, įgijo ne mažiau kaip 0,189 g narkotinės medžiagos - heroino, ir ją miške, esančiame prie Pušų tako, Vilniaus mieste, tolimesniam platinimui perdavė E. B. , kuris, turėdamas tikslą platinti, dalį jos - 0,141 g iki 2011 m. liepos 11 d. neteisėtai laikė su savimi, o kitą dalį - 0,048 g neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu Ateities g. 23-96, Vilniuje, kol ji buvo rasta ir išimta policijos pareigūnų;

A. K. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iki 2011 m. liepos 11 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus, įgijo ne mažiau kaip 4,389 g narkotinės medžiagos - heroino, ir ją 2011 m. liepos 11 d. tolimesniam platinimui, palikdamas šią narkotinę medžiagą iš anksto sutartoje vietoje miške, esančiame prie Pušų tako, Vilniaus mieste, perdavė E. B. , atlikusiam Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

A. M. , ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 30 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, vykdydamas organizatorių R. Š. ir M. B. nurodymus platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 17,611 g narkotinės medžiagos - heroino, susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu R. M., kad dalį šios bendrai disponuojamos narkotinės medžiagos - 6,525g, paliks iš anksto sutartoje vietoje, esančioje kelio Trakai - Semeliškės 5-ojo kilometro šalikelėje, po to, vykdydamas šį susitarimą, 2011 m. rugsėjo 30 d. minėtą narkotinės medžiagos kiekį paliko nurodytoje vietoje, o kitą dalį - 11,086 g narkotinės medžiagos - heroino, iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje Bagdononių kaime, Trakų rajone, kol šios medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. B. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrai su Ž. A., ne vėliau kaip 2012 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 359,521 g psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono, kurį paslėpė prie Naujininkų sentikių kapinių, netoli Tyzenhauzų g. 19-ojo namo, Vilniuje, 2012 m. kovo 5 d. nurodė Ž. A. minėtą psichotropinę medžiagą 2012 m. kovo 6 d. nugabenti iš aukščiau minėtos vietos į iš anksto nurodytą vietą prie „Oniks“ degalinės, esančios J. K. g. 33, Vilniuje, ir ten ją palikti. Po to, Ž. A., vykdydamas M. B. nurodymus, 2012 m. kovo 6 d., apie 16.00 val., paėmė minėtą psichotropinę medžiagą iš M. B. nurodytos vietos ir gabeno ją savo vairuojamu automobiliu „Mini Cooper”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto gatvėmis, kol 2012 m. kovo 6 d., apie 16.35 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 8 d. nutarimu paskelbta M. B. paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2012 m. gegužės 11 d. M. B. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui. Vėliaus to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas M. B. buvo tęsiamas.

Suimtasis nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Ta aplinkybė, kad jis būdamas jauno amžiaus yra nevedęs ir neturi vaikų, negali būti pagrindas konstatuoti, jog jis visai neturi jokių socialinių ryšių. Pažymi, kad eilę metų draugauja su viena mergina, su kurią kartu gyvena, ir nors dėl jauno jos amžiaus ir studijų jiedu kol kas neplanuoja kurti šeimos, tai patvirtina, jog teismo išvada dėl ryšių neturėjimo yra nepagrįsta. Iki sulaikymo jis prižiūrėjo onkologine sergančia motina, kuria nėra kam daugiau pasirūpinti. Nors tėvai yra išsiskyrę, jis bendrauja su tėvu, kuris jį reguliariai lanko tardymo izoliatoriuje. Pažymi, kad nuo 2013 m . gegužės 1 d. gali būti įdarbintas UAB „Space Transmission“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius ir neketina bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, nepagrįstai nurodė, kad jis slapstėsi ir bandė pabėgti nuo pareigūnų per sulaikymą. Teigia, kad teismui paaiškino, jog paties sulaikymo, kaip tokio fakto, nebuvo. Jeigu jį sekę pareigūnai pametė iš akių, jis negali už tai atsakyti. Jam nebuvo žinoma, kad jis įtariamas nusikalstamų veikų padarymu ir yra paieškomas, todėl negalėjo ir slėptis. Kadangi buvo sulaikytas Vilniuje, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nesudarė kliūčių pareigūnams jį surasti, nes nebuvo sunkiai pasiekiamoje vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad jau metus jis laikomas suėmime, davė parodymus, iki sulaikymo dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kuriai jis reikalingas, mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d nutartis pratęsti kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis skunde teigia, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir nepagrįstai remiamasi tik kaltinamųjų L. P. ir Ž. A. parodymais. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam M. B. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje, A. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą.

Bylos duomenimis, M. B. kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą straipsnių sankcijose numatytos vien itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. B. praeityje teistas, galimai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai rodo, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, priešingai, yra linkęs nusikalsti. Ši aplinkybė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. slapstėsi, tik sustiprinimą teismo manymą, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad, kaip matyti iš M. B. pateiktų kaltinimų, jam inkriminuojami nusikaltimai susiję su disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais bei jų platinimu, galimai padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, kuriam jis ir vadovavo, o tai leidžia spręsti apie itin didelį jo pavojingumą visuomenei. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, saistomas tvirtais ryšiais su sugyventine bei tėvais, iki sulaikymo dirbo ir turi galimybę įsidarbinti paleistas į laisvę, turi rūpintis ligota motina, yra svarbios aplinkybės, tačiau jos nepašalina nurodyto pagrindo tęsti jo suėmimo terminą. Apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą žemesnysis teismas nustatė pagrįstai.

Pratęsdamas suėmimo terminą M. B. teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, jog M. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog jis anksčiau buvo du kartus teistas, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, be to, iš pareikšto kaltinimo matyti, kad nusikalstamą veiką galimai pradėjo daryti dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Šie duomenys kaltinamąjį nepalankiai charakterizuoja, t. y. rodo, kad iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų. Šioje byloje M. B. kaltinamas tuo, kad dalyvavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei pats disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių – psichotropinių medžiagų. Taigi, M. B. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus buvo vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. Be to, pats iš anksto suplanuotų ir gerai organizuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog M. B. galėjo pelnytis iš nusikalstamos veikos. Taigi M. B. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymų kaltinamas M. B. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Baudžiamoji byla, kurioje M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip teisingai nurodoma ir kaltinamojo skunde, pagal EŽTT formuoja teismų praktiką, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Tai ir buvo padaryta.

Atsakant į skundo argumentą dėl kardomosios priemonės – užstato skyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo M. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.