Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-6073-424/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
e2-6073-424/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01100-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
D. N. L.
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6073-424/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01100-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. L. ieškinį atsakovui K. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškeldinti atsakovą K. K. iš ieškovei D. N. L. priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovui priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d.).

Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo nuorašo, 2020 m. kovo 10 d. pretenzijos dėl iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), nuorašo, 2020 m. kovo 17 d. pretenzijos dėl iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), Antstolės M. G. 2020 m. balandžio 27 d. rašto Nr. S-20-6751 „Dėl dokumentų įteikimo“ – vertinimą, bei atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnis).

Ieškovei D. N. L.2020 m. vasario 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JK-699 pagrindu asmeninės nuosavybės teise nuosavybės teise priklauso 43,30 m² butas adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute šiuo metu gyvena ieškovės tetos E. A. (mirusios(duomenys neskelbtini) sūnus, ieškovės pusbrolis K. K., kuriam ieškovė 2020-03-17, 2020-04-27 pateikė pretenzijas, kuriose nurodyta atsakovui per dvi savaites išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su visais jam priklausančiais daiktais.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butas tebėra užimtas atsakovo, kuris juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir neįsileidžia nei ieškovės, nei tarnybų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas reaguotų į ieškovės raginimus išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų - toliau gyvena ieškovei priklausančiame bute.

CK 4.37 str. 1 d. numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 str. 1 d., 4.95 str.).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu. CK 4.98 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (LAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 str. pagrindu. Šiuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

Nustatyta, kad ieškovė raginimą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto atsakovui įteikė 2020 m. balandžio 27 d. Atsakovui buvo nurodytas terminas dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos išsikelti iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos - buto. Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po pretenzijos gavimo atsakovas vis dar gyvena ieškovei priklausančiame bute, todėl ieškovės prašymas iškeldinti atsakovą per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti visiškai.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai:

iškeldinti atsakovą K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei D. N. L., (duomenys neskelbtini) priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovui K. K. priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo K. K. 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. N. L..

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė