- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- eA-2225-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03050-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Alenas Piesliakas
- Pareiškėjas
- A. A. A. A.-J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. A. A.-J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. A. A.-J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. A. A.-J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31544 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1628 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes, susijusias su jo vertėjo darbu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) karinėse pajėgose. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), jo darbo (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose pavojingumo ir konfidencialumo, bei aplinkybės, kad buvo pavogtas jo asmeninis kompiuteris, neturėjo realių galimybių gauti ir pateikti įrodymų apie jo vertėjo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose. Vertindamas Sprendime išdėstytus argumentus, pareiškėjas teigė, kad persekiotoju gali būti ne tik valstybinis subjektas, tačiau ir privatūs subjektai, įvairios grupuotės. Pareiškėjo teigimu, Sprendime pateikti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad kilmės valstybėje ginčų sprendimo priemonės yra neefektyvios, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) negalėjo pasinaudoti teise į gynybą.
3. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas nesurinko naujausios informacijos apie tai, kaip kilmės šalyje yra elgiamasi su asmenimis, turėjusiais ryšių (darbo ar kitokio pobūdžio) su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, koks pavojus jiems gresia, ar apskritai kyla grėsmė jų gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, kad nebuvo identifikuota aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas teigė, kad pareiga teisiškai kvalifikuoti tokias aplinkybes kyla Migracijos departamentui ir ji negali būti perkeliama prieglobsčio prašytojui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas, grįžęs į kilmės šalį, nepatirs elgesio, prieštaraujančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Viešoje erdvėje esanti informacija, pareiškėjo paaiškinimai ir Migracijos departamento argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra ne vien tik pareiškėjo suvokimas, bet turi objektyvų pobūdį, yra realiai egzistuojanti, pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sukelia nepagrįstas ir griežtas pasekmes, nes užkertamas kelias iš smurto, karinių konfliktų krečiamos valstybės atvykti į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio, gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamojoje valstybėje.
Atsiliepimas
5. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Migracijos departamentas nurodė, kad, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, išnagrinėjo ir įvertino visas pareiškėjo individualias aplinkybes. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio „A“ dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas, buvo konstatuota, kad, netgi neatsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jo pasakojimas neleido identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų persekiojimas, todėl asmens deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas teigė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
7. Atsakovas teigė, kad, nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo surinkta bei įvertinta aktuali (2020-2021 m.), bei su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija. Atsakovas pažymėjo, kad naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, pareiškėjas nepateikė.
8. Migracijos departamentas tvirtino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstu? kankinimai arba mirties bausme?, todėl buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytu? Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: ,,uždrausti asmeniui A. A. A. A.-J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; ,,įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
10.1. pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnų ir prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis.
10.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. pristatytas į Tarnybos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardą, žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
10.3. Iš pareiškėjo buvo paimta asmens tapatybės kortelė ir pažymėjimas; 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį; 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui parengta pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo; 2021 m. spalio 8 d. įvyko apklausa dėl prieglobsčio suteikimo.
10.4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. spalio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 p.); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 p.); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 p.); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento atliktos apklausos metu ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad, kaip priežastį, privertusią išvykti iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė tai, jog telefoninio pokalbio metu nepažįstamas asmuo grasino, kad grupuotei bus atskleisti duomenys apie pareiškėjo bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, t. y. vertėjo darbą. Pareiškėjo tvirtinimu, prieš sulaukiant minėto skambučio, kelionės metu buvo pavogtas jo asmeninis nešiojamas kompiuteris, kuriame buvo saugomi pareiškėjo ir jo artimųjų įvairaus pobūdžio duomenys. Taigi, pareiškėjas suprato, kad jam skambinęs asmuo sužinojo daug informacijos apie pareiškėją (jo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose), todėl (duomenys neskelbtini) jam kilo didelė grėsmė. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad jis sulaukė tik vieno grasinančio turinio telefoninio skambučio (jo artimiesiems niekas neskambino), pokalbio metu nepažįstamas asmuo pareiškėjui pasakė, jog turi visą informaciją apie pareiškėją, žino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pajėgose ir gali turimą informaciją perduoti grupuotei.
12. Teismas nusprendė, kad apklausos metu ir teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog, iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojas nebuvo viešas asmuo, nedalyvavo kokios nors politinės partijos ar organizacijos veikloje, nepriklausė kokiai nors grupuotei, neturėjo sąsajų su šalimis, kurias (duomenys neskelbtini) (teroristinė karinė politinė organizacija ir viena radikaliausių islamo fundamentalistų organizacijų) laiko savo taikiniais ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ir nevykdė su tokiomis šalimis susijusios veiklos.
13. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) organizacijos taikiniu, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas vertėju (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose dirbo laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2010 m., šiose pajėgose dirbo kaip samdomas vertėjų įmonės darbuotojas; pareiškėjas nenurodė, kad tuo metu, kai dirbo vertėju, ar po darbo sutarties pabaigos, t. y. iki 2021 m. gegužės mėnesį įvykusio telefoninio pokalbio dėl vertėjo darbo būtų kilę problemų ar kitokių grėsmių. Pareiškėjas paaiškino, kad, baigęs vertėjo darbą, užsiėmė privačia veikla, turėjo muzikos studiją, turėjo šeimą, 2009 m. įsikūrė (duomenys neskelbtini) mieste, dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus ir draugus.
14. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie 2021 m. gegužės mėnesį turėto telefoninio grasinamojo pobūdžio pokalbio aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nurodytas galimai patirtas grasinimas buvo vienkartinio pobūdžio; skambinęs nepažįstamas asmuo kitiems pareiškėjo artimiesiems, kurių duomenys, pareiškėjo teigimu, irgi buvo jo asmeniniame kompiuteryje ir galimai tapo žinomi šiam nepažįstamam asmeniui, neskambino; skambinęs nepažįstamas asmuo nenurodė, kokiai konkrečiai grupuotei ar kitai struktūrai ketina perduoti pavogtame asmeniniame kompiuteryje buvusius duomenis apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog jam kas nors trukdė gauti (duomenys neskelbtini) vizą, įsigyti bilietą skrydžiui lėktuvu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Migracijos departamentas, aptardamas situaciją (duomenys neskelbtini), rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 metais pateikta informacija apie padėtį šioje valstybėje, įskaitant ir ginkluotus konfliktus, beatodairiško smurto lygį įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose ir atskiruose miestuose. Remiantis EPPB pateiktos prieglobsčio ataskaitos duomenimis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis: vienose jų ginkluoto konflikto nebuvo, o kai kuriose (tarp jų – ir (duomenys neskelbtini) miestuose) beatodairiškas smurtas vyko tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
16. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Migracijos departamento nurodyta EPPB pateikta informacija, kadangi šios institucijos rengiamose prieglobsčio ataskaitose, esančiose pagrindiniais informacijos apie tarptautinę apsaugą Europoje šaltiniais, teikiama informacija grindžiama duomenimis, kuriuos, be kitų institucijų, teikia valstybės narės, Eurostatas, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir Tarptautinė migracijos organizacija, be to, kaip nurodė teismas, šiose ataskaitose remiamasi atnaujinta kilmės šalies informacija.
17. Taigi, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas nesurinko naujausios informacijos apie pareiškėjo kilmės šalį. Teismo vertinimu, pareiškėjui per jo atstovą nebuvo užkirstas kelias savo iniciatyva iki teismo posėdžio surinkti informaciją apie (duomenys neskelbtini), kuri patvirtintų pareiškėjo pateiktą jo individualios situacijos vertinimą, ir ją pateikti teismui.
18. Įvertinęs tai, kad Migracijos departamentas surinko naujausią kompetentingų organizacijų skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir jos tyrimo rezultatus aptarė Sprendime, teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo atveju kilmės valstybės informacija savaime nepagrindžia realios individualaus asmens persekiojimo rizikos tikimybės. Be to, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo individualią situaciją, įvertinęs kartu su surinkta informacija apie kilmės valstybę, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas, net ir neatsižvelgus į jo trūkumus, neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo ir tikėtinų pareiškėjo persekiojimo motyvų ir tikslų, bei pagrįstai konstatavo, jog, nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas, pareiškėjo pasakojimą įvertinęs kartu su surinkta informacija apie kilmės valstybę, įskaitant ir duomenis apie beatodairiško smurto veiksmų lygį vietovėse ((duomenys neskelbtini)), kuriose gyveno pareiškėjas bei jo artimi šeimos nariai, padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta reali ir individuali grėsmė pareiškėjui patirti kankinimus, mirties bausmę, beatodairišką smurtą.
19. Tačiau, teismo vertinimu, įvertinus tai, jog nėra nustatyta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, Sprendimu nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga priemonė, todėl teismas nustatė 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Nustatęs pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismas atitinkamai pakeitė Sprendimo 4 punktą, nurodydamas, kad į C.SIS II yra įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjo teigimu, prieglobsčio prašymas išnagrinėtas netinkamai ir neatitinka Įstatymo bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija, todėl neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą.
22. Atsakovas, subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atsakovas pateikė tik abstrakčius teiginius dėl pareiškėjo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, nepagrindė, kodėl pareiškėjas, praeityje turėjęs ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, negalėjo sulaukti grasinimų iš teroristinių karinių organizacijų. Atsakovas, siekdamas tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, turėjo ištirti ne tik atitinkamus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą.
23. Atsakovas remiasi EPPB pateikiama informacija, kuri yra paviešinta daugiau nei prieš metus, o duomenys surinkti dar anksčiau, todėl šiuo metu yra neaktualūs. Pareiškėjas nurodo, jo vertinimu, aktualius duomenis apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir paaiškina, kad galima tik konstatuoti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai, kurie nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet ir civilius asmenis.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjui kelia abejonių atsakovo išvados dėl nesuteiktos papildomos apsaugos. Teigia, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Naujausi duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
30. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
32. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad kilmės valstybėje esančiose (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose dirbo vertėju, todėl dabar kyla grėsmė jo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose vertėju dirbo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. pabaigos. Dėl darbo su (duomenys neskelbtini) pareiškėjui tapo nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini), todėl persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą. Po to, kai pareiškėjas baigė vertėjo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, pradėjo dirbti darbą, susijusių su garso įrašais, teko dažnai važiuoti į (duomenys neskelbtini). 2021 metais pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau, grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini) miestą, kelionės metu iš mikroautobuso buvo paimtas jo nešiojamas kompiuteris, kuriame buvo visa informacija apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose. Nežinomas asmuo, paėmęs pareiškėjo nešiojamą kompiuterį, paskambino pareiškėjui ir grasino, kad tuo atveju, jeigu nesumokės prašomos sumos, atitinkam subjektui praneš apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose. Tuomet pareiškėjas apsistojo pas tėvą (duomenys neskelbtini) ir liepos mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos metu patikslino, kad kilmės valstybėje jam dėl religijos grėsmė nekyla, nepriklauso jokiai politinei partijai, konkrečiai negalėjo įvardinti, kas jam grėstų, jeigu grįžtų į kilmės valstybę, tik abstrakčiai įvardijo, kad kilmės valstybėje nesaugu, nes joje visos partijos yra nusiteikusios prieš asmenis, dirbančius su (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas negalėjo įvardinti konkretaus grasintojo.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš kilmės valstybės, yra abstraktus ir keliantis pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo. Pareiškėjas neįvardijo tariamo grasintojo vardo, pavardės; po tariamo grasinimo liko pas tėvą (duomenys neskelbtini), nors, kaip pats teigė apklausos metu, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, nes (duomenys neskelbtini) (dėl darbo su (duomenys neskelbtini)) gyventi tapo nesaugu. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas nežinojo grasintojo vardo, pavardės, neįvardijo jam galimai grasinusios grupuotės pavadinimo ar klano. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtino kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1-97.5 p., 99.1 p., 99.1.1-99.1.10 p.). EPPB 2021 m. gairės yra parengtos kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, jos negali būti laikomos nebeaktualiomis. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
37. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. A. A.-J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.