Šiaulių apygardos teismo nutartis

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui G. N.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. G. gynėjos advokatės J. P. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-02-11 nutarties, kuria A. G. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-11 nutartimi pripažinta, kad A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-08-07 nutartimi, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas A. G. pratęstas.

Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių 2025-02-11 nutartimi teikimas tenkintas ir pakeista A. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Skundu, pateiktu apygardos teismui, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. G. gynėja advokatė J. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-02-11 nutartį. Nurodo, jog A. G. neneigia, kad serga, jis jaučia, kada pablogėja jo sveikata ir reikia vykti į ligoninę. Į ligoninę jis buvo nuvykęs pats savo iniciatyva, pas psichiatrą lankosi, išrašytus vaistus dėl miego vartoja, tie vaistai irgi kažkiek jį apramina. Nurodo, jog buvo nuvykęs pas gydytoją, kuris jam skyrė vaistų, kuriuos pasižada vartoti, neprašo nutraukti jam taikytos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nėra jokių duomenų, jog A. G. keltų pavojų savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, be to, būdamas kituose miestuose pats kreipėsi į medikus dėl savo fizinės sveikatos būklės ir sėkmingai su tuo klausimu susitvarkė, išsikrovus telefonui, paprašė aplinkinių iškviesti greitąją pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nėra būtinybės keisti taikytą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę į griežtesnę.

Teismo posėdžio metu A. G. gynėja advokatė J. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-02-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti A. G. gynėjos skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo (nagrinėjamu atveju dėl A. G. paskirtos priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje), įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas ir galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar būtina ir toliau taikyti bei griežtinti A. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikime nurodyta informacija, jog 2025-01-09 gydytojų konsultacinė komisija, kurią sudarė pacientą A. G. stebėjusi komanda, įvertino dabartinę paciento psichikos būseną ir padarė išvadą: pacientas serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini), prieš 2 savaites grįžo iš psichiatrijos ligoninės, teigia, jog buvo išrašytas už režimo pažeidimą, nes davė kitam ligoniui savo rūbus, kad jis galėtų pabėgti iš ligoninės, sako, kad jam gydymas nereikalingas, jaučiasi gerai, atsisako vartoti vaistus. Sako, kad laukia Rusijos vizos ir važiuos gyventi į Rusiją. Ligonis nepatenkintas, kad yra gydomas priverstinai, paaiškinus, kad gydymą skiria teismas, to nesupranta. Išsako didybės kliedesius, disforiškas, psichokorekcijai nepasiduoda, visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką sako gydytojas, savo būklei nekritiškas (t. 1, b. l. 2), todėl rekomenduojama ambulatorinė stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverstinį stacionarinė stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu medicinos įstaigos atstovas nurodė, jog ambulatorinėmis sąlygomis nepavyksta užtikrinti A. G. paskirtų priemonių įgyvendinimo. Asmens psichinė būsena nėra stabili, yra nemažai ligos simptomatikos, kurios nepavyksta suvaldyti bei užtikrinti reguliaraus A. G. apsilankymo gydymo įstaigoje, kadangi jis jaučiasi sveikas, atsisako vaistų. Asmens išsakomi nerealūs planai vykti į Rusiją, kalbos apie palikimus, monetų kolekcijas rodo lėtinės ligos šizofrenijos paūmėjimą, ką lemia vaistų nevartojimas. A. G. būklė blogėja ir kyla vis didesnė rizika atsitikti tokiems dalykams, kurie atsitiko anksčiau, t. y. asmens pavojingumas auga. Nors teisme asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. G. nurodė, kad jis gydosi, perėjo pas kitą gydytoją psichiatrą, vartoja jo paskirtus vaistus, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. yra reikalinga taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų komisijos išvadą, ar leistų abejoti gydytojų kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.

Manyti, kad A. G. sugebės ir toliau gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus ir aptartus duomenis) pagrindo nėra. Kaip jau buvo pasisakyta, ambulatorinis gydymas nedavė tokių rezultatų, kokių buvo siekiama, nes A. G. psichinė būsena tik prastėja, jis nesijaučia sergantis, nevartoja jam skirtų vaistų, todėl konstatuotina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus A. G. būklės stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklės atžvilgiu.

Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį A. G. gynėjos advokatės J. P. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne vėliau kaip po 6 mėnesių teismas privalės iš naujo svarstyti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. gynėjos advokatės J. P. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-02-11 nutarties atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-02-11 nutartį,

Nutartis galutinė ir neskundžiama.