Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-27130-558/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
2-27130-558/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
J. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieškovei D. J.,atsakovui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2007-01-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir atsakovo J. J. teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai J. J., gim. 2003-07-12, dydį padidinti iki 178 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki J. J. pilnametystės. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2007-01-05 teismo sprendimu bendru sutikimu. Šalių sutarimu nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 57,83 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką V. R., gim. 2012-07-07. Ieškovė pažymi, kad atsakovo teikiamas išlaikymas tik iš dalies patenkina padidėjusius nepilnametės J. J. poreikius, todėl jai, kaip vaiko motinai, tenka itin didelė našta tenkinti likusius nepilnamečio vaiko poreikius vienai. 57,83 Eur suma, atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir dukros poreikius, yra labai maža (b.l. 1-4).

Išvadą teikianti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikai gyvena su savo tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių name. Vaikams ten yra sudarytos geros sąlygos vystytis, poilsiauti, pamokoms ruošti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas priteistą išlaikymą dukrai – 57,83 Eur – teikia, su dukra bendrauja. Mergaitės poreikiai šiuo metu padidėję, suma nėra tinkama mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo metu mergaitė lanko 7 klasę, papildomai mokosi groti gitara. Anot motinos ji yra sveikta. Pati ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimų tikrintoja, jos pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Ji augina dar vieną vaiką – 4 metų sūnų. Skyriaus nuomone ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais (b.l. 17).

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad savo pareigą išlaikyti dukrą vykdo tinkamai. Su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad jo pajamos yra mažos, gyvena vienas, jo tėvai mirę, išlaiko butą ir moka komunalinius mokesčius. Negali mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos, kadangi pragyvenimui jam liktų vos 130 Eur. Sutiktų dukrai mokėti po 90 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b.l. 19).

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas J. J. gyvena jam priklausančiame dviejų kambarių bute. Atsakovo teigimu atskiras kambarys bute yra įrengtas nepilnametei dukrai J. J., kadangi ji lankosi jo bute su nakvyne. Pažymi, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų darbo užmokestį. Skyriaus manymu, ieškinys yra pareikštas nepilnametės J. J. interesais. Teismas, priteisęs šalių dukrai tokį mažą išlaikymo neįvertino tėvų turtinės padėties, vaiko poreikių, o tik patvirtino tėvų susitarimą. Skyrius pažymi, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą ir vienos iš tėvų pareigos vaiko atžvilgiu negali būti perkeliamos su vaiku gyvenančiam tėvui (motinai), turėtų būti vertinamos ne tik tėvų galimybės, bet ir jų pastangos užtikrinti vaiko poreikius (b.l. 22-24).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. J. su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nepajėgtų dukrai teikti tokio dydžio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė J. J., gim. 2003-07-12, yra ieškovės D. J. ir atsakovo J. J. dukra (b.l. 11). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-05 sprendimu buvo nutraukta ieškovės D. J. ir atsakovo J. J. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 6-7). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad nepilnametės J. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o skyrium gyvenantis tėvas dukros išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį perveda po 57,83 Eur (200 Lt).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. J. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 9, 36). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005-08-30, grąžinimų tikrintoja, jos darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur per mėnesį (b.l. 10, 33-35). Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką gim. 2012-07-07 (b.l. 12). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė turi tris transporto priemones, kurios šiuo metu išregistruotos ir kurioms dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b.l. 39).

Atsakovas J. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-12-22, pardavėju-kasininku, jo darbo užmokestis sudaro apie 320 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (b.l. 20, 30-32). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, 37-38). Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 41).

Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Atsakovui nuosavybė teise priklauso butas, už kurį jis privalo mokėti komunalinius mokesčius. Ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau ji augina du nepilnamečius vaikus, turi transporto priemonių.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių dukrai šiuo metu yra 13 metų. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo devyneri metai. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą duomenų apie kitus išlaikytinius, iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. J., gim. 2003-07-12, naudai priteistinas išlaikymas po 178 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016-06-07, iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 43,26 Eur (178 Eur – 57,83 Eur = 120,17 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-05 sprendimu iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. J., gim. 2003-07-12, dydį ir priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-06-07, iki J. J., gim. 2003-07-12, pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 43,26 Eur (keturiasdešimt tris eurus 26 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė