Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 21 d. 18.40 val., Širvintose, Vilniaus gatvėje, J. P. vairavo automobilį Ford Mondeo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, neįsijungęs artimųjų žibinto šviesų. Sustabdžius policijos pareigūno reikalavimu vengė pasitikrinti ar nėra neblaivus bei pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 16 ir 202 punktų reikalavimus, t.y. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus 126 str. 4 d., 134 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.

J. P. dėl pažeidimų, numatytų ATPK 134 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., kaltę pripažino, o dėl vengimo tikrintis blaivumą kaltu neprisipažino, jis nurodė, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, nes norėjo, jog jam būtų patikrintas kraujas, t.y. jog policijos pareigūnai jį nuvežtų į polikliniką, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, reikalavimus.

Protokolą surašęs Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK patrulis A. A. nurodė, kad pamatęs važiuojantį automobilį ne šviesų ir neprisisegusį saugos diržu vairuotoją, nusprendė patikrinti jo dokumentus. Sustabdžius ir priėjus prie automobilio, pro pradarytą automobilio langą sklido alkoholio kvapas, todėl jis pakvietė J. P. į automobilį pasitikrinti blaivumą. Automobilyje kartu buvo ir pareigūnas S. V.. Pasiūlius J. P. pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė tai daryti ir kartojo kam to reikia. Bei nurodė, kad jis yra VRM pensininkas. J. P. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą kokius 7 kartus ir dar du kartus komisariate, tačiau jis atsisakė tai daryti. Į medicinos įstaigą vežti jis neprašė, o tai galėjo padaryti pats per valandą.

Analogiškus parodymus davė ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK vyriausiasis patrulis S. V..

Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. P. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1126 str. 4 d., 134 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), policijos pareigūnų S. V. ir A. A. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 5) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Pažymima, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK126 str. 4 d. ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 dalį asmeniui kyla ne tik tada, kai jis transporto priemonę vairavo neblaivus, bet ir kai vengė pasitikrinti neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010, Nr. N-438-3334/2011; Nr. N662-1045/2012).

Šiuo atveju pareigūnų parodymais nustatyta, kad J. P. vengė pasitikrinti neblaivumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnų parodymai būtų klaidingi ar nebūtų pagrindo jais tikėti. Kaip pareigūnai ir pats J. P. nurodė, jie iki sustabdymo nebuvo pažystami, todėl jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nors J. P. ir jo atstovas teigia, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų ir to J. P. prašant nepadarė, teismas pažymi, kad šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Nors J. P. teigia, kad policijos pareigūnai turėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau iš policijos pareigūnų ir J. P. parodymų, matyti, kad J. P. nebuvo tokios būklės, dėl kurios objektyviai nebuvo įmanoma atlikti jo neblaivumo patikrinimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad J. P. yra pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, per visą vairavimo stažą nėra baustas administracine tvarka, teismas jam skiria minimalias straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, todėl galutinė nuobauda jam skiriama 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str.1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams.

J. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 Lt baudą.

J. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirti 20 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. J. P. skiriama galutinė nuobauda 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams.

Bauda turi būti mokama per 40 dienų į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.