Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Š. (toliau – A. Š.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. A. Š. pripažintas kaltu už tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d.,14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), patikrinus UAB „D.“ vykdomą veiklą pagal statybos rangos sutartį 2014 m. lapkričio 4 d. Nr. Nr. 2-107/2014 su UAB „M.“ – daugiaaukščio gyvenamojo namo išorės apšiltinimo darbai, nustatyta, kad patikrinimo metu dirbo penki bendrovės statybininkai ir komercijos direktorius V. Š.. Nustatyta, kad statybininkai M. P. ir M. K. bendrovėje įdarbinti 2014 m. gruodžio 4 d. VSDFV Kauno skyrius informavo, kad pranešimai dėl M. P. įdarbinimo pateiktas elektronine draudėjų aptarnavimo sistema 2014 m. gruodžio 4 d., 14.51 val.; dėl M. K. – 2014 m. gruodžio 4 d., 14.53 val., t.y. pranešimai pateikti po patikrinimo, t.y. įmonėje UAB „D.“ M. P. ir M. K. dirbo nelegaliai, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, darbuotojams neįteikti antri darbo sutarčių egzemplioriai. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 95 str. 1 d., 98 str. 1 d. reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokiu atveju, jei M. P. įvykio dieną buvo MB „A.“ darbininkas (narys), jo darbinti į UAB „D.“ nereikėjo, pažymint, kad UAB „D.“, vykdydama bet kokią veiklą, susijusią su statybomis, nėra įpareigota bet kokiu atveju subrangos pagrindais samdyti MB „A.“. Be to, UAB „D.“ vykdo ir kitokią, ne tik su statybomis susijusią veiklą, todėl M. P., pasak apelianto, kaip UAB „D.“ darbuotojas yra reikalingas ir kitoms funkcijoms atlikti. Pabrėžiama, kad M. P. paaiškinimai tikrintojui, jog patikrinimo metu jis dirbo UAB „D.“, vertintini kritiškai. Apeliantas ir MB „A.“ vadovas V. Š. yra broliai. V. Š. yra ir UAB „D.“ komercijos direktorius ir MB „A.“ vadovas. M. P. dažnai matydavo juos kartu, dažnai girdėdavo, jog MB „A.“ atlieka darbus subrangos pagrindais UAB „D.“ naudai, kuriuose dalyvaudavo ir jis pats, todėl, atsižvelgiant į M. P. išsilavinimą, jo teisinį išprusimą, jis pats teisingai nesuprato, kurioje įmonėje jis tą dieną konkrečiai dirbo.

Be to, atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys ir į tai, kad VMI atstovas 2014 m. gruodžio 23 d. dienos protokole nurodė netikslų patikrinimo laiką. Remiantis minėtu protokolu, patikrinimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 4 d. 14.00 val., tačiau, tikrinimo protokole patikrinimo laikas fiksuotas nebuvo, o pasirašydamas 2014 m. gruodžio 23 d. protokole A. Š. nurodė, nesutinkantis su nurodytu patikrinimo laiku, kadangi tikrinimo laikas fiksuotas nebuvo. Šios pozicijos apeliantas laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apelianto teigimu, tikrinimas buvo atliekamas vėlesniu laiku, jau pranešus VSDFV apie M. K. ir M. P. įdarbinimą. Teismo posėdžių metu VMI atstovas negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl sprendė, kad patikrinimo laikas buvo 14.00 val.. Savo paaiškinimus grindė tik spėliojimais.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d..

Analizuojant A. Š. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad jis savo katės dėl jo vadovaujamos įmonės UAB „D.“ vardu nelegaliai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), dirbusio darbuotojo M. K., neginčija, tačiau nesutinka, jog patikrinimo metu minėtame objekte nelegaliai dirbo ir darbuotojas M. P.. Apelianto teigimu, M. P. patikrinimo metu, t.y. 2014 m. gruodžio 4 d., 14.00 val., aptartame statybos objekte dirbo kaip MB „A.“ narys, sutarties tarp MB „A.“ ir UAB „D.“ pagrindu. Tačiau ši apelianto versija, įvertinus ją apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, yra nepagrįsta, todėl atmetama.

Sutinkamai su LR ATPK 41³ str. 1 d., nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str., nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių, yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbo pripažinimui nelegaliu, remiantis aptartomis teisės nuostatomis, pakanka bent vieno LR DK 98 str. įtvirtinto požymio.

Atsižvelgiant į aptartus nelegalaus darbo požymius bei remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str. nuostatas, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad A. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės dėl statybos objekte nelegaliai dirbusio M. P. nepripažino ir parodė, kad patikrinimo metu, t.y. 2014 m. gruodžio 24 d., 14.00 val., M. P. dirbo MB „A.“, o šios bendrijos nariai prie namo dirbo sutarties tarp MB ir UAB „D.“ pagrindu. Priimant darbuotoją į darbą UAB „D.“, rašomas prašymas, darbo sutartį paruošia buhalterė, kuri ir informuoja SODRA dėl naujai priimamo darbuotojo. Darbo sutartis, paruoštas buhalterės, pasirašo jis (A. Š.). Šiuo atveju kalta yra buhalterė, kuri dėl kompiuterio gedimo laiku neinformavo SODROS ir apie nepranešimą jo (A. Š.) neinformavo.

Apelianto versiją patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta buhalterė O. J., paaiškinusi, kad 2014 m. gruodžio 3 d. vakare V. Š. (bylos duomenimis nustatyta, kad jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, dirbantis UAB „D.“ komercijos direktoriumi) jai atvežė dokumentus, kad ji surašytų darbo sutartis su M. P. ir M. K., ką ji ir padarė. Paruoštas darbo sutartis grąžino V. Š., kad jas pasirašytų UAB „D.“ vadovas ir priimamas į darbą darbininkas. Kai tai būna padaryta, apie naujai į darbą priimamą darbininką ji informuoja SODRĄ. Šiuo atveju tuo metu jos namuose buvo atliekamas remontas ir matyt darbininkai buvo nutraukę kompiuterio laidą, todėl laiku informuoti SODRA apie priimamus į darbą darbininkus negalėjo, todėl SODRA buvo informuota pavėluotai. Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytoja teismo posėdžio metu apklaustos O. J. parodymuose paminėto V. Š. parodymai.

Vertinant šių asmenų parodymus, jų objektyvumą ir patikimumą, svarbu paminėti, kad V. Š. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. brolis, dirbantis UAB „D.“, kuriai vadovauja A. Š., komercijos direktoriumi. Negana to, remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta 2014 m. gegužės 22 d. partnerystės (jungtinės veiklos) sutartimi V. Š. yra ir MB „A.“, kurioje, pasak A. Š., patikrinimo metu ir dirbo M. P., vadovas (b. l. 23). Tuo tarpu liudytoja teismo posėdžio metu apklausta O. J. yra darbuotoja, pavaldi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atliekanti savo pareigas darbdavio naudai, jam vadovaujant ir prižiūrint. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant A. Š. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, remtis vien tik jų parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog tiek V. Š., tiek O. J. yra suinteresuoti nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, siekdami padėti A. Š. išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Šioje situacijoje aptartų asmenų parodymai turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į kitų asmenų, apklaustų teismo posėdžio metu, nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tiek ir rašytinius nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis.

Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto M. P. parodymais, jis dirba MB „A.“. Dirba apie 1.5 metų. Patikrinimo metu dirbo kaip subrangovo darbininkas UAB „D.“. Patikrinimo metu tikrintojams pasakė, kad dirba UAB „D.“. Kodėl 2014 m. gruodžio 3 d. buvo surašyta darbo sutartis su UAB „D.“, paaiškinti negali, nes nesupranta teisinių klausimų. Patikrinimo metu tikrintojai su juo tik kalbėjo, jokio paaiškinimo rašyti jam nereikėjo. Analizuojant šio liudytojo parodymų visumą, akcentuotina, kad, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog patikrinimo metu, M. P. aiškiai ir nedviprasmiškai parodė dirbantis UAB „D.“, nurodydamas ir gaunamo atlygio dydį, kokiu būdu jis mokamas (grynais) bei kokios yra jo darbo valandos. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad M. P. apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes teisme buvo apklaustas praėjus beveik dviem mėnesiams po UAB „D.“ statybos objekte atlikto patikrinimo, t.y. 2015 m. vasario 25 d., o, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo UAB „D.“ darbuotojas, visgi kyla pagrįstos abejonės vertinant šio asmens parodymų patikimumą.

Sprendžiant A. Š. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, atkreiptinas dėmesys į 2014 m. gruodžio 3 d. tarp jo, kaip UAB „D.“ direktoriaus, ir M. P. sudarytą darbo sutartį. Jos duomenimis, pirmoji M. P. darbo diena UAB „D.“ buvo 2014 m. gruodžio 4 d. (b. l. 10), kas suponuoja išvadą, kad būtent iki šios dienos apie M. P. įdarbinimą UAB „D.“ turėjo būti pranešta SODRA. Tačiau, remiantis 2014 m. gruodžio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, 2014 m. gruodžio 4 d. patikrinus UAB „D.“ statybvietėje dirbančius darbuotojus, nustačius, kad M. P. šioje įmonėje buvo įdarbintas patikrinimo dieną (2014 m. gruodžio 4 d.), dėl šio asmens įdarbinimo buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, kuris 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 17.2-S-8433 paaiškino, kad pranešimas dėl M. P. įdarbinimo buvo pateiktas elektronine draudėjų aptarnavimo sistema 2014 m. gruodžio 4 d., 14.51 val., t.y. jau po atlikto patikrinimo (b. l. 6). Remiantis šiais duomenimis, A. Š. versija, jog patikrinimo metu M. P. aptariamame statybos objekte dirbo kaip MB „A.“ narys, o po atlikto patikrinimo ir pranešimo apie M. P. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, t. y. 2014 m. gruodžio 4 d., 14.51 val., M. P. tame pačiame statybos objekte jau dirbo kaip UAB „D.“ darbuotojas, visiškai nelogiška ir neįtikima, todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, atmestina kaip nepagrįsta.

Kritiškai vertintina ir UAB „D.“ vyr. buhalterės versija dėl 2014 m. gruodžio 3 d. sugedusio kompiuterio. O. J. teigimu, 2014 m. gruodžio 3 d. vakare V. Š. jai atvežė dokumentus, kad ji surašytų darbo sutartis su M. P. ir M. K., ką ji ir padarė. Atidavė sutartis V. Š., kad UAB „D.“ direktorius ir darbuotojas jas pasirašytų. Sutartys jai buvo grąžintos visai į darbo pabaigą, kas suponuoja išvadą, kad V. Š. jau pasirašytas darbo sutartis su M. K. ir M. P. vyr. buhalterei grąžino tą pačią, t.y. 2014 m. gruodžio 3 d., apie penktą valandą. Tuo metu, O. J. teigimu, neveikė jos kompiuteris, gedimas buvo pašalintas tik kitą dieną po pietų, t.y. 2014 m. gruodžio 4 d.. Tuo tarpu remiantis V. Š. parodymų visuma, darbo sutartis direktoriui, t.y. A. Š., jis nuvežė tik 2014 m. gruodžio 4 d. (b. l. 30), iš ko spręstina, kad su M. K. ir M. P. sudarytos darbo sutartys su šių darbuotojų ir UAB „D.“ direktoriaus A. Š. parašais buhalterei visgi buvo grąžintos tik 2014 m. gruodžio 4 d. ir tik po jų grąžinimo UAB „D.“ vyr. buhalterė duomenis apie šių asmenų įdarbinimą pateikė SODRA. Be to, netgi jei ir būtų buvęs kompiuterio gedimas, dėl kurio nebūtų buvę galimybės perduoti duomenų į SODRA, tokiu atveju tokiems asmenims neturėjo būti leidžiama dirbti. Tokia įvykių seka, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atitinka nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo medžiagą ir patvirtina A. Š. kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme.

Atmetant administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. argumentus, pažymėtina ir tai, kad kaip jau minėta, iš su minimu M. P. sudarytos sutarties matyti, kad jis darbą šioje įmonėje pradeda 2014-12-04, kas leidžia teigti, kad patikrinimo metu būtent šios darbovietės naudai jis ir dirbo, kadangi tuo pat metu negalima atlikti statybininko darbo dviejų darbdavių naudai. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Š. aiškino, kad tokie veiksmai buvo atlikti dėl padidėjusios darbų apimties UAB „D.“, nes buvo pasirašyta sutartis su „Magirniu“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, A. Š. teigimu, prieš tai M. P. UAB „D.“ statybos objektuose veikė sutarties tarp UAB „D.“ ir MB „A.“ pagrindu, manytina, kad tokiu atveju tuo pačiu pagrindu M. P. galėjo dirbti ir toliau. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. M. P. įdarbinimo UAB „D.“ aplinkybes aiškino visiškai kitaip, nurodydamas, kad pasikeitė mokestinė sistema ir mažajai bendrijai („A.“) neapsimokėjo dirbti, labai padidėjo mokesčiai, yra mažos socialinės garantijos, todėl jo brolis V. Š. nusprendė uždaryti mažąją bendriją. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu MB „A.“ vadovas V. Š. apie mažosios bendrijos uždarymą neužsiminė, nurodydamas tik tiek, kad UAB „D.“ padaugėjo darbų, todėl M. P. įdarbinimas šioje įmonėje, jo teigimu, buvo tikslingas.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų visumą, įvertinus jų nurodytas aplinkybes kompleksiškai kitų administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad 2015 m. kovo 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. Š. apeliacinio skundo argumentais, nepagrįstais jokiais objektyvias duomenimis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.