Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas E. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą, vadovaujantis ATPK 30 ¹ str., 33 str. 2 d., skirta 1000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas nepakeistas.

E. J. 2014 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Šis pareiškėjo prašymas apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi netenkintas, motyvuojant tuo, kad E. J. jau ir taip paskyrus žymiai švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, dar labiau sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, šiuo metu ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Pareiškėjas nurodo, kad dėl 2013-09-30 įvykio nuoširdžiai gailisi bei su pažeidimu sutiko. Šio įvykio metu nenukentėjo tretieji asmenys, žala buvo padaryta tiesiogiai pačiam pažeidėjui, kadangi kilo pagrįsta grėsmė, jog neteks teisės vairuoti transporto priemonę. Be to, po 2013-09-30 įvykio padarė tinkamas išvadas bei daugiau administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Pateiktoje buvusio darbdavio, UAB „X“ charakteristikoje vertinamas teigiamai: darbo drausmės nepažeidinėjo, žalingų įpročių neturėjo, kolektyve buvo vertinamas už pareigingumą ir sąžiningumą. Su kolektyvu taip pat sutarė gerai, tarpusavio konfliktų neturėjo. Pabrėžiamas jo pareigingumas bei kruopštumas atliekant pavestas užduotis.

Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas anksčiau laiko yra gyvybiškai svarbus, nes transporto priemonės vairavimas yra reikalingas gyvenimo pajamoms gauti. Su žmona J. J. yra susituokę nuo 2012 m. gegužės 4 d. ir augina 11 mėn. dukrą E. J., kuriai reikalinga pastovi medicininė priežiūra, kadangi jai nustatyta įgimta plaučių kamieno vožtuvų stenozė. Dėl šios priežasties mergaitei nuolatos reikia lankytis gydymo įstaigose, o neturint teisės vairuoti, tai sudaro papildomų išlaidų bei nepatogumų. Žmona, J. J., niekur nedirba, o visos jos pajamos yra pašalpos bei nedarbo draudimo išmokos. Nuo 2014-02-03 jis yra bedarbis, tačiau deda visas pastangas, susirasti darbą ir nuo 2014-04-14 yra registruotas darbo biržoje. Su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki, tačiau, jis nepaisant to, visomis išgalėmis stengiasi patenkinti savo šeimos materialinius poreikius. Vairuotojo pareigybė yra vienintelė, kuria gali uždirbti pinigus bei išlaikyti šeimą. UAB „Y“ siūlo taksi automobilio vairuotojo pareigybę, tačiau įsidarbinti pareiškėjas neturi galimybių dėl prarastos teisės vairuoti automobilį.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes laikytina, kad yra pagrindas ATPK 329 straipsnio nustatyta tvarka jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-12 administracinė bylą Nr. N575-3663/2010, kurioje pasakyta, jog ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs pareigūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį Nr. N444-1587/2007, kurioje pažymėta, kad paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. N444-2128/2006, kurioje pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas byloje Nr. N575-11/2014 yra konstatavęs, jog Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.

E. J. skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytoms aplinkybėms, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byloje yra formalusis pagrindas E. J. taikyti ATPK 329 str. nuostatas: yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, pateikta pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad E. J. po nuobaudos paskyrimo daugiau administracinės teisės pažeidimų nepadarė, sumokėjo visą paskirtą baudą, UAB „Y“ tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 str. tikslai jau yra pasiekti.

Kaip nurodo ir pats E. J. skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ar nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos paskyrimo tikslai, nes sprendžiant dėl termino sutrumpinimo ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdė visas ATPK 329 str. numatytas sąlygas, bet ir vertinti, ar visuma įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia spręsti, jog pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Sutiktina su skundo argumentu, kad ATPK 329 str. nenumato, kad asmeniui, kuriam buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatytas minimalus, nuobaudos dydis, negalima taikyti nuobaudos paskyrimo termino sutrumpinimo, visgi pastebėtina, kad apylinkės teismas teisus, nurodydamas, kad ATPK 329 str. prilygsta ATPK 30¹ str., todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/08).

Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas, nėra, o ATPK 20 str. numatyti tikslai E. J. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas, už kurį nubaustas E. J., yra tyčinis, rodantis neatsakingą pažeidėjo elgesį, atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Ir nors pažeidimais nebuvo sukeltą itin sunkių pasekmių, tai nėra pagrindas pripažinti, jog veika buvo nepavojinga, nes pasekmės vis dėlto buvo – buvo padaryta žala kito asmens turtui. Be to, E. J., būdamas jauno amžiaus ir turėdamas gana trumpą vairuotojo stažą – 8 metus, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas net 16 kartų. Tarp jų ir už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, už tai jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja E. J., rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, dėsningai daryti pažeidimus, todėl neleidžia daryti išvados, kad per šiek tiek ilgesnį nei pusę paskirtos nuobaudos laiką, E. J. jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.

Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad E. J. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., buvo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams, taip jau minimaliai pabloginant pažeidėjo padėtį, nes už šį pažeidimą sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra treji metai. Visos nagrinėjamame skunde nurodytos aplinkybės, kurios pareiškėjo nuomone yra pagrindas sutrumpinti teisės atėmimo terminą, jau buvo įvertintos kaip lengvinančios atsakomybę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams individualizuojant nuobaudą, o jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 329 str. nuostatas pareiškėjas nenurodė. Prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina siekiant įsidarbinti taksi vairuotoju, nes tai yra vienintelis darbas, kurį jis gali dirbti. Tačiau toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai: iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „X“ E. J. dirbo laikotarpyje nuo 2013-10-24 iki 2014-02-03 (b. l. 60), t. y. įsidarbino jau po to, kai buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau dar dirbo ir po nutarimo įsiteisėjimo, nors jau neturėjo teisės vairuoti, kadangi nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo pradėtas vykdyti nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Taigi specialiosios teisės neturėjimas nesutrukdė E. J. toliau tęsti darbinę veiklą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Pažeidimą padariusio asmens, darbinė, šeimyninė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Kauno apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo E. J. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl E. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.