Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-7774-435/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
e2YT-7774-435/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03156-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė (pirm.)
Pareiškėjas
J. V. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7774-435/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03156-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama Nijolė E. S., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti ir paveldėjo nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini).

1.1. Pareiškėja nurodė, jog po Jono A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė vienintelė paveldėtoja – sutuoktinė Nijolė E. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja po savo mamos Nijolės E. S. mirties (duomenys neskelbtini) pagal pradėtą paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos palikimą. Pareiškėjai, kaip N. E. S. įpėdinei, juridinio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes – nustačius, jog pareiškėjos motina N. E. S. po savo sutuoktinio J. A. S. mirties priėmė palikimą, pareiškėjai suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.

1.2. Pareiškėjos mama N. E. S. gyveno santuokoje su sutuoktiniu J. A. S. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo namus. Po J. A. S. mirties N. E. S. toliau liko gyventi gyvenamajame name, prižiūrėjo ir tvarkė visus pastatus, naudojosi visu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjos motina 2006 m. birželio 13 d. iš valstybės išpirko (duomenys neskelbtini), taip išpirkdama žemės sklypo dalį, esančią po pastatais ir statiniais, kuriuos buvo įgijusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu J. A. S.. N. E. S. mokėjo mokesčius už suteiktas elektros tiekimo paslaugas, tai patvirtina atsiskaitymo knygelė. N. E. S. veiksmai aiškiai rodė, kad ji po sutuoktinio J. A. S. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.

1.3. J. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko turtas, kurį paveldėjo pareiškėjos mama N. E. S.. J. A. S. vaikų neturėjo. Po N. E. S. mirties palikimą priėmė vienintelė dukra pareiškėja. Įstatymo nustatytu laiku pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikimą, nes jos mama N. E. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio J. A. S. mirties dėl teisinių žinių stokos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos J. V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) motinos N. E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis J. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) J. A. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su N. E. S.. J. A. S. mirė būdamas santuokoje su N. E. S.. Po J. A. S. mirties paveldėjimo byla nepradėta. Pareiškėjos motina Nijolė E. S. mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja, palikėjos dukra J. V. P..

5. Nekilnojamojo turto registre N. E. S. vardu registruoti nekilnojamieji daiktai, įgyti po santuokos su J. A. S. sudarymo, t. y. registruotas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise: (duomenys neskelbtini). N. E. S. vardu registruoti nekilnojamieji daiktai, įgyti (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, - (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas nurodytam objektui.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 2000 m. sausio 21 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

8. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po J.A. S. mirties jo sutuoktinė N. E. S. perėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems priklausiusiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, išpirko žemės sklypo dalį, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantis namas, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos mama nesikreipė, nes nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos mama N. E. S. po sutuoktinio J. A. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

9. Pažymėtina, jog 1964 m. CK taip pat buvo nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. E. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė N. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė