- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- eI1-2796-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04912-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- O.C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O.C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) jam priteisti 5000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodo, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo O. C. įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė jį įrašyti į linkusių užpulti įskaitą (toliau – ir Įskaita).
Teigia, kad pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, 2024 m. balandžio 8 d. pateikė skundą Kalėjimo viršininkui, kuriame buvo prašoma nurodyti, kokiu pagrindu jis buvo įtraukti į Įskaitą, kodėl jam buvo atneštas ženklas su juosta „Linkęs užpulti“ bei nurodyti, kada ir kurioje laisvės atėmimo įstaigoje jis buvo nubaustas už pareigūno užpuolimą ar bandymą tai atlikti. Kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog 2024 m. sausio 15 d. jam buvo skirta nuobauda už grubų ir įžeidžiantį elgesį su mokykloje dirbusia mokytoja R. R. Pažymėta, jog 2024 m. kovo 4 d. buvo gautas R.R. pranešimas, jog po gautos nuobaudos pareiškėjas ją persekioja – nuolat rašo melagingus skundus mokyklos direktoriui, juose niekindamas lietuvių kalbą, Lietuvos valstybę ir ją, kaip lietuvių kalbos mokytoją.
Pareiškėjas pabrėžia, kad į Įskaitą jis buvo įtrauktas, neįvykdžius atitinkamų procesinių veiksmų ir pažeidžiant jo teisę į gynybą, buvo apribota jo teisė mokytis. Dėl šių priežasčių jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią emociniais ir fiziniais susirgimais, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kitais nepatogumais, kurie nėra mažareikšmiai ar vienkartinio pobūdžio.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistųjų įrašymo į Įskaitą ir jų priežiūros ypatumus reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), kurioje nustatyta, kad dėl nuteistųjų įrašymo į Įskaitą pagrįstumo sprendžia komisija, patarianti kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais (toliau – ir Komisija). Prieš Komisijos posėdį privaloma nuteistajam suteikti galimybę pateikti pasiaiškinimą raštu, o priėmus sprendimą nuteistąjį įtraukti į Įskaitą, kaltinamasis su šiuo sprendimu privalo būti supažindintas pasirašytinai.
Nagrinėjamu atveju Kalėjimo administracija neįvykdė minėtų procesinių veiksmų – pareiškėjas apie tai, jog yra įtrauktas į Įskaitą sužinojo tik tada, kai jam buvo įteikta rudos spalvos įstriža juosta. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimo Komisijai, jis nebuvo pristatytas į Komisijos posėdį, jam nebuvo sudaryta galimybė apsiginti. Be to, priėmus Sprendimą, pareiškėjas nebuvo supažindintas su jam nuo šiol taikomas papildomais režimo reikalavimais.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas priimtas, remiantis išimtinai mokytojos R. R.2024 m. kovo 4 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad mokytoja R. R. turi pagrindą jį apkalbėti, kadangi ji demonstravo romantišką susidomėjimą, tačiau o nesulaukusi atsako, ėmė pareiškėją melagingai skųsti dėl grubaus, įžeidaus ir nepagarbaus elgesio.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu ir jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nesutinka su skundo argumentu, kad Sprendimas priimtas, pažeidžiant Instrukcijoje reglamentuotas procedūras. Teigia, kad 2024 m. balandžio 3 d. vykusiame Komisijos posėdyje, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. Kalėjimo nuteistųjų mokyklos patalpose elgėsi grubiai, nepagarbiai ir įžeidžiančiai su mokytoja R.R., todėl 2024 m. sausio 15 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda. Komisijos posėdžio metu buvo vertintos mokytojos R.R.2024 m. kovo 4 d. rašte nurodytos aplinkybės. Komisija padarė išvadą, kad duomenys apie pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu teisėti yra pagrįsti informacijos šaltiniai, todėl gali būti naudojami svarstant pareiškėjo įtraukimą į linkusių užpulti įskaitą, nes jie akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo polinkį daryti tokio pobūdžio veikas. Pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, jo dalyvavimas užfiksuotas Komisijos posėdžio protokole.
Tarnyba pabrėžia, jog 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į jo 2024 m. balandžio 8 d. skundą, jis buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1 dalimi šis sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui, tačiau to nepadarė, o tai sudaro pagrindą vertinimui, kad Sprendimas jį tenkino.
Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolu, tačiau atsisakė jį pasirašyti. 2024 m. balandžio 8 d. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pareiškėją supažindino su Sprendimu, tačiau jis atsisakė jį pasirašyti.
Tarnyba pažymi, jog vienas iš jos tikslų yra atlikti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų laisvės atėmimo vietose prevenciją, todėl asmens įrašymas į Įskaitą yra prevencinė į ateitį nukreipta priemonė. Tai nėra drausminė nuobauda ar pareiškėjo dvigubas nubaudimas.
Teigia, kad apibūdindamas patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo O. C. įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą“, atlyginimo.
Sprendimu pareiškėjas buvo įtrauktas į Įskaitą. Sprendimas priimtas, įvertinus į tai, jog 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjui buvo skirta nuobauda už tai, kad 2024 m. sausio 10 d. Kalėjimo mokyklos patalpose nepagarbiai, grubiai ir įžeidžiančiai elgėsi mokytojos R. R. atžvilgiu.
Pareiškėjas Sprendimo neginčija – prašo jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, pasireiškusios emociniais ir fiziniais susirgimais, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kitais nepatogumais, atlyginimą.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Jau minėta, kad pareiškėjas Sprendimo neginčija, Sprendimo neteisėtumas nėra konstatuotas.
Nenustačius vienos iš esminių sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas nebeanalizuotinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.