Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. A. U. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. U. priėmė palikimą po A. A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė A. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento mirusioji A. A. U. nepaliko. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iki pat savo mirties jo sutuoktinė A. A. U. kartu su juo gyveno bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonėje (toliau–VĮ) ,,Registrų centras“ įregistruotas A. A. U. ir A. A. U. vardu. Šį butą jie yra įsigiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis gyvenant santuokoje. Po sutuoktinės A.A. U. mirties jis liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei A. A. U., palikimą jis faktiškai priėmė. Pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – pilnametis sūnus G. dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Sūnus turi šeimą ir gyvena atskirai, jokių pretenzijų dėl turto po motinos mirties nereiškė. Dar iki sutuoktinės mirties pareiškėjas, kuris yra neįgalus, turėjo sveikatos sutrikimų, gulėjo gydymo įstaigose. Jam 2021 m. kovo 19 d. dėl sveikatos sutrikimų neterminuotai yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Mirus sutuoktinei jo sveikatos būklė tik blogėjo, nuolatos svaigo galva, negalėjo savarankiškai judėti, turėjo gydytis, pastoviai gėrė vaistus. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Po sutuoktinės mirties butu rūpinosi kaip savu turtu. Visą šį laiką mokėjo savo lėšomis mokesčius – už sunaudotą elektros energiją, komunalinius mokesčius, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir kitus privalomus mokėjimus įvairiems paslaugų teikėjams. Nors po sutuoktinės A. A. U. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo tiesiogiai nesikreipė, tačiau sutuoktinei priklausančią 1/2 dalį buto priėmė vienu iš įstatyme numatytų būdų. Su palikėja buvo sutuoktiniai ir palikėjos turtu (1/2 buto dalimi) jis naudojosi tiek jai esant gyvai, tiek iš karto po jos mirties, tiek ir šiuo metu. Jokių ginčų dėl to nebuvo ir iki šiol nėra. Jų sūnus G. U. jam jokių pretenzijų dėl mirusiosios turto neturi. Jo turimomis žiniomis, mirusioji A. A. U. kreditorių neturėjo. Siekdamas paveldėti savo mirusiosios sutuoktinės A. A. U. turtą, negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme ir tai sukels jam teisines pasekmes.

Suinteresuotas asmuo G. U. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, prašymų dėl bylos nagrinėjimo taip pat nepateikė, aplinkybių, paneigiančių palikimo priėmimo faktą, nenurodė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. U. yra mirusiosios A. A. U. sutuoktinis, šį faktą pagrindžia byloje esantis sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po A. A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), testamentų registro duomenimis paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registre A. A. U. ir A. A. U. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas jo ir mirusiosios A. A. U. santuokos metu pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, gautais iš teisme esančios informacinės sistemos, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (adresas galioja nuo 2019 m. lapkričio 14 d.). Pareiškėjo pateikti laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. terminalo ,,Perlas“ kvitai patvirtina, kad A. A. U. iškart po sutuoktinės mirties mokėjo įvairius mokesčius, susijusius su turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, priežiūra ir kt.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po A. A. U. mirties jos palikimą priėmė A. A. U., kuris turtu rūpinasi ir naudojasi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo A. A. U. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. A. U. po sutuoktinės mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, valdė jį ir šiuo metu valdo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas A. A. U. po sutuoktinės A. A. U. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-08402 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Pareiškėjas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas byloje patyrė 14,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pareiškėjas yra atleistas 50 procentų nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl mokėtina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 7,29 Eur. Tačiau šios išlaidos, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas 1R-386/1K-411).

Pareiškėjas už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio, ką patvirtina byloje pateiktas 2023 m spalio 5 d. terminalo ,,Perlas“ kvitas. Kadangi pareiškėjas yra atleistas 50 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jam grąžintina 50 procentų sumokėto 55,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 27,50 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjui A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m spalio 5 d. mokėjimo dokumentu.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Procesinis dokumentas dėl žyminio grąžinimo per 7 dienas nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.