- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- I2-1654-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06147-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, atstovėms S. S. ir A. P.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. patikslintą skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą, prašydamas: i) panaikinti 2023 m. kovo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) raštą „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas); ii) priteisti iš VSDFV, Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po 314139,33 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl sprendimo ar įstatymas, arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje administracinėje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 8 d. pateikė skundą „Dėl senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos nusikalstamai aplaidaus nemokėjimo ir valstybės konstitucinio įsipareigojimo žmogui neužtikrinimo“ atsakovėms, tačiau atsakovės nepateikė atsakymų. Skundas teikiamas teismui dėl senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos nemokėjimo ir valstybės Konstitucinio įsipareigojimo žmogui neužtikrinimo nuo 2022 m. gegužės 8 d. Teigia, jog valstybėje teisiškai negali egzistuoti jokių įstatymų ir teisės aktų, kurie viršytų, paneigtų Konstitucijos nuostatą. Taigi VSDFV privalo vykdyti Konstitucijos 52 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensijas. Konstitucijos nurodymas yra absoliutus, prigimtinis, o bet koks kitoks VSDFV veikimas yra tyčinis, sąmoningas veikimas priešingai Konstitucijai, nusikalstamai aplaidus Konstitucijos nepaisymas, ignoravimas, nevykdymas ir tokios nusikalstamos veikos tęsimas. Taigi VSDFV Raštas naikintinas dėl nurodytų nusikalstamai aplaidžių faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
2.1 Teigia, jog VSDFV Rašte ir ankstesniuose raštuose ne kartą cituoti įstatymai ir teisės aktai prieštaraujantys Konstitucijos nuostatoms. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, taigi tai aiškiai ir tiksliai nurodo būtinumą ir įpareigoja valstybę atlyginti padarytą žalą. Įstatymų leidėją įpareigoja reglamentuoti žalos atlyginimą kitais įstatymais, kurių svarbiausios normos yra numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK).
CK 6.271 straipsnyje įtvirtina, kad atsakomybė kyla už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį sprendžia administraciniai teismai. Taigi žalą padariusio subjekto samprata pagal CK 6.271 straipsnį skiriasi nuo sampratos, išdėstytos Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Toks nurodytų įstatymų reguliavimas prieštarauja Konstitucinei doktrinai, draudžiančiai nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kada atlyginama valdžios funkcijų vykdytojų padaryta žala. Nagrinėjant neteisėtais veiksmais / neveikimu pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos įrodymų klausimą yra būtinas tinkamas laiko (ir konkretaus žmogaus gyvenimo laikotarpio), poveikio pareiškėjo sveikatai, gyvenimui, jo kokybei bei pačiai gyvybei įvertinimas. Taigi minėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė intensyvų stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, esminį savijautos ir sveikatos pablogėjimą, kurie lemia ypatingai žymų, kraštutinį gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat šiurkščiai pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą, taigi tai yra intensyvus tęstinis kėsinimasis į žmogaus dvasines, psichines, fizines, gyvybines organizmo funkcijas. Tai yra vykdoma prieš labai pažeidžiamai socialinei grupei priklausantį žmogų, kadangi pareiškėjui jau ilgą laiką buvo teikiama socialinė piniginė parama, kurios nuspręsta nebeteikti.
2.2. Pareiškėjui visais pastaraisiais 2022 m. mėnesiais buvo mokama 141,90 Eur. Praėjusiais 2021 m. -140,80 Eur. Vidutinis vartojimo kainų lygis 2021 m., palyginti su 2020 m., Lietuvoje sudarė 4,7 proc. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje jau kovą, palyginti su 2021 m. kovu, pakilo iki 15,6 proc. Tai patvirtina 2022 m. gegužės 26 d. Statistikos departamento pranešimas, kad žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,9 proc. visų šalies gyventojų, 2020 metais tokių žmonių buvo 140 tūkst., arba 5,1 proc. visų gyventojų. Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 260 Eur per mėnesį vienam gyventojui ir 546 Eur keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis 2021 m. buvo 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 proc. Skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 20 proc., žemiau šios ribos gyveno apie 560 tūkst. gyventojų. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 4 proc. Skurdo rizikos riba buvo 483 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 Eur šeimai. Didžiausias jis buvo 65 metų ir vyresnių grupėje - 35.9 proc. ir per metus beveik nepasikeitė. Atitinkamai pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui nemokama pensija nuo 2022 m. gegužės 8 d. Nurodo, jog kas mėnesį kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas socialinės pašalpos, taigi kas mėnesį pareiškėjas gavo nuo 141 Eur iki 193 Eur. Taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą mokėti socialinio draudimo senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte. Fondo valdyba 2023 m. kovo 30 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dėl nesutikimo su VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas į Fondo valdybą jau buvo kreipęsis su 2022 m. gegužės 9 d. skundu, kurį išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimu konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai nurodytos pensijų pristatymą reglamentuojančios teisės normos, teisingai nustatytos aplinkybės ir nurodyta, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymas mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymo mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką Vilniaus 61-jame pašte yra teisėtas ir pagrįstas.
Taigi, VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. skundą. Pareiškėjas minėto Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimo nėra apskundęs teismui, taigi jis yra galiojantis.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas tik abstrakčiai nesutinka su ginčijamu Fondo valdybos Raštu ir duomenų, paneigiančių Fondo valdybos išvadą, kad pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundas yra kartotinis, kad 2023 m. kovo 8 d. skunde nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, bei nepateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Fondo valdybos sprendimo pagrįstumu.
3.3. Pareiškėjo skundo teismui argumentai, susiję su VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką (duomenys neskelbtini), yra teisiškai nereikšmingi, nes VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
3.4. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teisingai įvertinti pareiškėjo galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Akivaizdu, kad savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas Ministerijos neteisėtais veiksmais laiko atsakymo nepateikimą į pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą. Ministerijoje 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjo skundas nėra gautas. Taigi pareiškėjas prie savo 2023 m. gegužės 8 d. skundo teismui prideda savo 2023 m. kovo 8 d. skundą, adresuotą VSDFV Vilniaus skyriui, VSDFV ir Ministerijai. Į pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą iš Ministerijos dokumentų valdymo sistemos atsakyta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu, kokiu skundas gautas Ministerijoje. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu Ministerija atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu Ministerija atliko neteisėtus veiksmus.
4.2. Pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai turtinę žalą jis patyrė bei nepateikia jokių turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl jos priteisti nėra pagrindo.
4.3. Teismo posėdžio metu Ministerijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus.
5. Atsakovės atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
5.1. Socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijos įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).
Pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentuoja Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
5.2. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą..
5.3. Fondo valdyba nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. skunde Fondo valdybai reikalauja panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymą mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką (duomenys neskelbtini), t. y. kelia tokį pat reikalavimą, kaip ir ankstesniame (2022-05-09) skunde Fondo valdybai, tačiau nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, bei nepateikia papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumu, todėl Fondo valdyba, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2023 m. kovo 8 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
5.4. Pareiškėjas S. F. VSDFV Vilniaus skyriui nėra pateikęs banko sąskaitos dėl išmokų mokėjimo, taip pat nėra pateikęs informacijos apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes ar dokumentų, patvirtinančių, kad nėra galimybės jam mokamų išmokų išsigryninti gyvenamojoje vietovėje.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.
5.6. VSDFV Vilniaus skyrius negali išmokėti S. F. senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokos, kadangi pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs banko sąskaitos ar duomenų apie savo sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes, į kurias atsižvelgusi Komisija galėtų priimti individualų sprendimą dėl pensijos pristatymo būdo.
Atsiliepimas
5.7. Teismo posėdžio metu VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. kovo 30 d. VSDFV Rašto „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo bei pagrįstumo.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
7.1. Į VSDFV Vilniaus skyrių 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi pareiškėjas S. F. su prašymu skirti socialinio draudimo senatvės pensiją. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta senatvės pensija. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta vienišo asmens išmoka.
7.2. 2022 m. vasario 14 d. prašyme pareiškėjas prašė senatvės pensiją mokėti pašte. VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl senatvės pensijos mokėjimo būdo“ informavo pareiškėją S. F., kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, reikia pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensija būtų mokama mokėjimo įstaigoje, kartu pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus.
7.3. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui ir Fondo valdybai 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą „Dėl pensijos išmokėjimo Vilniaus 61 pašte“. Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. F. išmokos mokėjimo būdo“ netenkino S. F. prašymo dėl pensijos mokėjimo būdo, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas S. F. nepateikė informacijos apie sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes ar dokumentų, patvirtinančių, kad nėra galimybės jam mokamų išmokų išsigryninti gyvenamojoje vietovėje.
2022 m. birželio 3 d. sprendimu konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai nurodytos pensijų pristatymą reglamentuojančios teisės normos, teisingai nustatytos aplinkybės ir nurodyta, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymas mokėti senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką (duomenys neskelbtini).
8.2. Tvarkos aprašas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) reglamentuoja socialinio draudimo pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, personalinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentų buvusiems sportininkams, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų, mirusio išmokos gavėjo negautų išmokų sumų jo įpėdiniams bei išmokų išmokos gavėją laidojusiems asmenims pristatymo tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyti išmokos pristatymo būdai.
8.3. Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad išmokos gavėjui prašant, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į gavėjo sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes, gali priimti individualų sprendimą dėl išmokos (išmokų) pristatymo būdo ir (ar) termino pakeitimo.
9. Pažymėtina, kad specialių nurodymų, kokiais būdais gali būti pristatomos išmokos, Pensijų įstatymas nenumato, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tvirtindama išmokų pristatymo tvarką, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Pagal aukščiau nurodytas Tvarkos aprašo nuostatas, apskritai nėra įtvirtinta galimybės apskaičiuotą pensiją pristatyti asmeniui per AB Lietuvos pašto skyrių. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pensijų gavėjų, turinčių draudžiamųjų pajamų, gali būti ir tokių, kurie objektyviai (pvz., dėl judėjimo negalios ir pan.) gali būti nepajėgūs naudotis kredito įstaigų paslaugomis, Aprašo 23 punkte nurodyta minėta išimtis. Taigi išmokų gavėjai, laikydamiesi Apraše numatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti išmokų pristatymo būdą.
9.2. Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl senatvės pensijos mokėjimo būdo“ informavo pareiškėją S. F., kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, reikia pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensija būtų mokama mokėjimo įstaigoje, kartu pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus. Šiame rašte pareiškėjas buvo informuotas, jog minėtą informaciją institucijai turi pateikti iki 2022 m. balandžio 10 d.
9.3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas minėtos informacijos VSDFV Vilniaus skyriui neteikė. Nustatyta, kad pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. (Pensijų įstatymo ir Tvarkos aprašo minėtos redakcijos nuostatos nesikeitė) prašymuose nėra nurodyta konkreti priežastis, dėl kurios pensija turėtų būti mokama mokėjimo įstaigoje, taip pat nepateikti įrodymai. Taip pat iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas bankų paslaugomis jau seniai nesinaudoja, nes pareiškėjo teigimu bankai nevykdo veiklos, kuri keltų pasitikėjimą, bet už savo veikimą nepatiria atsakomybės.
9.4. Teismo vertinimu, pareiškėjo patikslinto skundo argumentai ir posėdžio metu išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs, kadangi minėtos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas pažeidžia Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės norminius aktus.
10. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
10.1. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu išnagrinėjus pareiškėjo analogiško turinio 2022 m. gegužės 9 d. skundą, buvo patikrintas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas bei nuspręsta, kad šiuo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui mokėti senatvės pensiją (duomenys neskelbtini).
10.2. Teismo vertinimu, šie Rašte išdėstyti argumentai yra pagrįsti. Teismui vertinant pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. kovo 8 d. prašymų turinį darytina išvada, kad prašymai yra grindžiami tais pačiais argumentais.
10.3. Vertinant Fondo valdybos 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad jame nurodyta, jog patikrinus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jame teisingai nurodytos pensijų pristatymą reglamentuojančios teisės normos, teisingai nustatytos aplinkybės ir išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. prašymas mokėti senatvės pensiją (duomenys neskelbtini) pašte. Kaip nustatyta VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją S. F., kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, reikia pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo būdo, nurodant priežastį, dėl kurios pensija būtų mokama mokėjimo įstaigoje, kartu pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus, Tvarkos aprašo nuostatų nesilaikė. Taigi darytina išvada, kad 2022 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, todėl skundžiamas Raštas taip pat laikytinas pagrįstu.
11. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui negaunant pensijos pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir valstybė nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos normos, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
11.2. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta senatvės pensija. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo S. F.“ nuo 2022 m. gegužės 8 d. paskirta vienišo asmens išmoka.
11.3. Taigi minėtais sprendimais pareiškėjui paskirta senatvės pensija, taip pat vienišo asmens išmoka, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjui nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, t. y. nepateikiant VSDFV banko sąskaitos arba tinkamo prašymo su įrodymais dėl kito pensijos išmokėjimo būdo, pareiškėjui pensija negali būti išmokama. Teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tvirtindama išmokų pristatymo tvarką, privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės norminių aktų.
11.4. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš ginčijamo Rašto turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto Raštas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė priimdama Raštą, išdėstyti motyvai, kurie laikytini pakankamais. Taigi, ginčijamas Raštas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl jį panaikinti ir šiuo aspektu nėra pagrindo.
12. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
12.1. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektas, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
12.2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (ir turtinę, ir neturtinę) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
12.3. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
12.4. Taigi šioje byloje nustatyta, kad VSDFV įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas tinkamai ir veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Skundžiamas Raštas pripažintinas teisėtu, taigi teismo vertinimu, nenustačius VSDFV neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nesant žalos pareiškėjui padarymo fakto, pareiškėjo argumentai dėl žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.
12.4. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
12.5. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
12.6. Pareiškėjas nurodo, kad dėl pensijos nemokėjimo pareiškėjui sukeltas intensyvus stresas, nemiga, galvos svaigimas, širdies ploto skausmas, esminis savijautos ir sveikatos pablogėjimas, kurie lemia ypatingai žymų, kraštutinį gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau pareiškėjas šių argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuojant valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
13. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
13.1. Pareiškėjas patikslintame skunde reiškia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl sprendimo ar įstatymas, arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje administracinėje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
13.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms.
13.3. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ir byloje taikytų Pensijų įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatų atitikties Konstitucijai, nes pareiškėjui yra paskirta senatvės pensija, tačiau pareiškėjui neteikiant banko sąskaitos ar kito pagrįsto prašymo, jog pensija būtų išmokėta pareiškėjo prašytu būdu, o šio individualaus mokėjimo būdo klausimas buvo sprendžiamas pagal teisės aktuose numatytas procedūras bei pareiškėjui pateikti VSDFV atsakymai. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju pagal administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.
14. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. F. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.