Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-26759-924/2018 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vaiko rūpintoja vaiko elgesiu nuolat skundžiasi, teigia, kad E. B. jos neklauso, vaikas dažnai elgiasi agresyviai, tačiau į specialistų rekomendacijas neatsižvelgia, atitinkamų priemonių nesiima. Rūpintoja prisipažino, kad bijo E. B. agresijos protrūkių, todėl netaiko jam atsakomybių, nes, rūpintojos teigimu, vieną kartą vaikas jai grasino peiliu, kai ši paprašė keltis ir eiti į mokyklą. Namuose tarp rūpintojos ir vaiko kylančios įtampos problemą ji sprendžia išeidama į savo kambarį ir užsirakindama, nes bijo E. B. pykčio ir agresijos protrūkių, bijo auklėti vaiką ir leidžia gyventi savarankiškai, negrįžti namo, neprisiimti atsakomybės už netinkamus veiksmus, nevykdyti pareigų. Rūpintojos V. N. nebendradarbiavimas su specialistais, neįsiklausymas į jų rekomendacijas bei nuolatinis pozicijų keitimas neleidžia tinkamai auklėti Eltono ir užtikrinti vaiko ugdymosi. Toks rūpintojos elgesys formuoja vaikui delinkventinį elgesį įsitraukiant į gatvės gyvenimą, dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai bei gyvybei. Rūpintoja neatlieka savo kaip globėjos pareigų rūpintinio E. B. atžvilgiu juo rūpinantis, auklėjant, ugdant, neužtikrina vaiko saugumo leidžiant jam nakvoti nežinomoje ir nesaugioje aplinkoje. Rūpintoja apie vaiko dingimus nepraneša policijai. 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. E. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. apgyvendintas Vaiko gerovės centre „Gynia“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminės atstovės.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – neurologo konsultacijos raštą, 2008 m. kovo 13 d. medicininį pažymėjimą, 2013 m. sausio 2 d. 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2016 m. birželio 21 d., 2017 m. gruodžio 20 d. , 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. išrašus iš medicininių dokumentų, 2015 m. kovo 16 d. epikrizę, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. raštą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą; 2018 m. gegužės 31 d. siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti, Kauno r. Čekiškės P. D. gimnazijos 2018 m. birželio 26 d. raštą dėl informacijos apie E. B., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Nervų sistemos ligų ambulatorinio skyriaus 2018 m. liepos 25 d. psichologinio tyrimo išvadą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

10. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

11. Kauno rajono savivaldybės administracijoje 2018 m. birželio 11 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštas, kuriuo siūloma E. B. skirti minimalios priežiūros priemonę. Rašte taip pat nurodoma, jog Kauno rajono policijos komisariate 2017 m. gruodžio 3 d., 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. birželio 7 d. gauti V. N. pranešimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje dėl globojamo anūko E. B., kuris daužė daiktus, grasino papjauti peiliu, 2018 m. birželio 7 d. sudaužė stalą kieme, trenkė globėjai per ranką ir veidą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ĮS-1247 E. B. buvo paskirtos minimalios priežiūros priemonės: lankyti psichologo konsultacijas Kauno r. Čekiškės P. D. gimnazijoje; lankyti socialinio pedagogo konsultacijas Kauno r. Čekiškės P. D. gimnazijoje; mokytis Kauno r. Čekiškės P. D. gimnazijoje pagal pagrindinio ugdymo programą; dalyvauti neformaliojo užimtumo veikloje; vykti į VšĮ „Darnūs namai“ 2018 m. rugpjūčio 3 – 5 d. organizuojamą paauglių streso valdymo stovyklą; lankyti VšĮ „Šeimos santykių instituto“ neformalaus ugdymo grupę; vykdyti kitas individualaus minimalios priežiūros vykdymo plane nurodytas priemones. Kauno r. Čekiškės P. D. gimnazija 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 1.12-233 informavo, jog Eltonas šiais mokslo metais praleido 91 pamoką. Mokykloje toliau elgiasi netinkamai, neklauso mokytojų. Klasės auklėtojos teigimu, globėja noriai bendrauja, tačiau nelinkusi bendradarbiauti, dažniausiai ieško kaltų dėl Eltono problemų, pyksta dėl specialistų pastabų apie vaiko netinkamą elgesį.

12. Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės inicijuotame 2018 m. rugsėjo 24 d. pasitarime buvo gauta informacija, 2004 m. kovo 10 d. gimęs E. B. nelanko mokyklos, jam dingus rūpintoja neskelbia paieškos, neatlieka vaiko įstatyminio atstovo pareigų auklėjant ir rūpinantis vaiku, nebendradarbiauja su specialistais ir nepriima jų rekomendacijų, kad būtų tinkamai rūpinamasi vaiku. E. B. raštu nurodė pageidavimą negrįžti pas rūpintoją, nes jis negauna gero auklėjimo, negeba su močiute tinkamai bendrauti, susišnekėti. V. N. vaiko elgesiu nuolat skundžiasi, kad E. B. jos neklauso, vaikas dažnai elgiasi agresyviai, tačiau į specialistų rekomendacijas neatsižvelgia, atitinkamų priemonių nesiima. Rūpintoja pripažino, kad bijo E. B. agresijos protrūkių, todėl netaiko jam atsakomybių, nes, rūpintojos teigimu, vieną kartą vaikas jai grasino peiliu, kai ši paprašė keltis ir eiti į mokyklą. Dėl to namuose kylančios tarpusavio įtampos problemą rūpintoja sprendžia išeidama į savo kambarį ir užsirakindama, nes bijo vaiko pykčio ir agresijos protrūkių. Rūpintoja bijo auklėti vaiką ir leidžia gyventi savarankiškai, negrįžti į namus, neprisiimti atsakomybės už netinkamus veiksmus, nevykdyti pareigų. Rūpintojos V. N. nebendradarbiavimas su specialistais, neįsiklausymas į jų rekomendacijas bei nuolatinis pozicijų keitimas neleidžia tinkamai auklėti Eltono ir užtikrinti vaiko ugdymosi. Toks rūpintojos elgesys formuoja vaikui delinkventinį elgesį įsitraukiant į gatvės gyvenimą, dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai bei gyvybei. Rūpintoja neatlieka savo kaip globėjos pareigų rūpintinio E. B. atžvilgiu juo rūpinantis, auklėjant, ugdant, neužtikrina vaikui saugumo leidžiant nakvoti nežinomoje ir nesaugioje aplinkoje. Rūpintoja apie vaiko dingimus nepraneša policijai.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Pareiškėja nustatė, kad dėl įstatyminio atstovo negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiu rūpintiniu E. B. iškilo pavojus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei, todėl 2018 m. rugsėjo 24 d. konstatavo antrąjį grėsmės vaikui lygį. E. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. apgyvendintas Vaiko gerovės centre „Gynia“.

14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygio kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (pagal Aprašo 1 priedo formą). Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 4GL-555 pareiškėja pažymėjo, kad vaikas yra 7-15 metų ir vaiko atžvilgiu iš aukštos rizikos veiksnių turi būti nustatyti ne mažiau nei penki rizikos veiksniai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti septyni rizikos veiksnia: vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą (1.4 punktas); globėja negali apsaugoti vaiko nuo jį galimai žalojančio elgesio (globėja negeba užtikrinti tinkamo vaiko auklėjimo, nes, gindama jo netinkamą elgesį, skatina vaiką ir toliau elgtis agresyviai, nusikalstamai, neskelbia vaiko paieškos, kai vaikas pabėga iš namų, globėja tinkamai nesuvokia savo elgesio pasekmių vaikui) (2.8 punktas); globėja nevykdo savo pareigų (globėjai trūksta tinkamo supratimo auklėjant vaiką, tačiau ji neklauso specialistų rekomendacijų, nevykdo atstovo pareigų auklėjant vaiką) (2.9 punktas); vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei (globėja toleruoja vaiko pabėgimus, leidžia jam lankytis nesaugiose vietose ir būti su netinkamais asmenimis, kurie gali kelti pavojų vaiko gyvybei, saugumui) (2.11 punktas); atstovas laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos (globėja yra nurodžiusi, kad jos sveikata šiuo metu blogėja ir dažnai sunku pasirūpinti vaiku) (2.13 punktas); neigiamas globėjos santykis su vaiku (globėjo ir vaiko santykis pagrįstas baime, globėja bijo vaiko agresyvaus elgesio, leidžia vaikui manipuliuoti ja; kai vaikui kyla nevaldomi agresijos priepuoliai, užsirakina kambaryje, bet nekviečia policijos ar medikų) (3.1 punktas); globėjos vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos (globėjai trūksta gebėjimo auklėti vaiką tinkamai, ji nemoka įvertinti vaiko elgesio keliamų pavojų ir leidžia vaikui ja manipuliuoti: perka brangius daiktus, kad tik vaikas nebūtų agresyvus ir pan.) (3.2 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie faktai įrodo, jog pareiškėja pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį, Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu 2018 m. rugsėjo 24 d. paėmė vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendino Vaiko gerovės centre „Gynia“.

16. Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad apeliantės teiginiai ir pateikti įrodymai apie, jos manymu, tinkamą ir gerą globą bei progresuojančioje ligoje slypinčią vaiko netinkamo elgesio priežastį, kurios apeliantė negali įtakoti, nepatvirtina jos gebėjimo šiuo metu užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, t.y. vykdyti CK 3.271 straipsnyje įtvirtintas vaiko rūpintojo pareigas. Medicininiai ir kiti dokumentai nepagrindžia, kad vaiko netinkamo elgesio priežastis yra tik susirgimas, kad vaikas nelankė mokyklos dėl pateisinamų priežasčių, nepaneigia kitų Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodytų aplinkybių. Vaiko susirgimai negali būti pripažįstami priežastimi, pateisinančia rūpintojos neveikimą jį auklėjant. Priešingai, nei teigia apeliantė, bylos duomenys įrodo egzistavimą CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtintų pagrindų paimti vaiką ir jo atstovės pagal įstatymą.

17. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, konstitucinę priedermę ginti ir saugoti vaiko teises, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko įstatyminė atstovė vaiką auklėja netinkamai, dėl to kyla pavojus jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo rūpintojos, esant CK 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytam pagrindui, t.y. iškilus realiam pavojui vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.