Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Institucija) įgaliota pareigūnė 2009 m. gegužės 22 d. surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam būnant Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) direktoriaus pavaduotoju ir viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir komisija) pirmininku:

1. 2008 m. birželio 10 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas VšĮ Širvintų ligoninės laparoskopinės - artroskopinės chirurginės sistemos viešąjį pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 9 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus bei Institucijos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 8, 10.2, 11, 14, 30 punktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl valstybės investicijų 2008 – 2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ (2008 m. vasario 19 d. paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 20-729) 115.3 eilutėje nurodyta, kad VšĮ Širvintų ligoninės rekonstravimui ir įrangos atnaujinimui skiriama 2300000 Lt, todėl perkančioji organizacija, dar 2008 m. pradžioje sužinojusi apie skiriamą finansavimą, turėjo suplanuoti, kiek lėšų numato skirti įrangos atnaujinimui ir, priklausomai nuo pirkimo vertės, pasirinkti pirkimo būdą. Perkančioji organizacija 2008 m. bendrai įsigijo įrangos su tuo pačiu pirkimo objekto kodu už 909300 Lt, todėl privalėjo vykdyti įrangos pirkimą atviro konkurso būdu, nes bendra per metus įsigytos įrangos vertė viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribą.

2. 2008 m. lapkričio 24 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas Širvintų ligoninės operacinės ir dienos chirurgijos skyriaus įrangos komplekto ir ambulatorinės konsultacinės poliklinikos įrangos komplekto pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, taip pažeidžiant VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes:

2.1. Neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas neteisėtai, motyvuojant tuo, kad Institucija nustatė VPĮ pažeidimus. Tačiau šis būdas yra išimtinis ir taikomas tik tuo atveju, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti (šios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos), kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu VPĮ nustatytais terminais. Tuo tarpu šiuo atveju perkančioji organizacija dar 2008 m. pradžioje žinojo apie numatytą finansavimą.

2.2. Komisija nustatė 4 dienų terminą pateikti pasiūlymus neskelbiamoms deryboms, taip pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, tokiu būdu vienam iš pakviestų dalyvauti neskelbiamose derybose tiekėjui, o būtent UAB „Teksora technika“, suteikė išskirtinę galimybę pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į perkamos įrangos kiekius, savybes, technines charakteristikas bei vertę (938700 Lt); į tai, kad kiti du pakviesti tiekėjai raštu atsisakė dalyvauti neskelbiamose derybose, motyvuodami trumpu pasiūlymo pateikimo terminu; UAB „Teksora technika“ dalyvavo (ir būtų laimėjusi) prieš tai vykdomame pirkime, kurio objektą sudaranti įranga analogiška neskelbiamų derybų metu perkamai įrangai; UAB „Teksora technika“ buvo leista neteikti naujo pasiūlymo neskelbiamoms deryboms, o reikėjo tik patikslinti siūlomos įrangos kainą (kaina sumažėjo 3150 Lt) ir pirkimo objektą suskirstyti į tris dalis (iš pradžių buvo 2 dalys).

Institucija, išnagrinėjusi J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 500 Lt baudą.

II.

J. P., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad komisijai gavus perkamos medicininės įrangos technines specifikacijas ir atlikus rinkos tyrimą dėl šios įrangos kainos, buvo aišku, kad planuojama pirkimo kaina nesieks tarptautinio pirkimo vertės ribos, todėl pirkimas buvo pradėtas supaprastinto atviro konkurso būdu. Tik atplėšus vokus su tiekėjų pasiūlymais sužinota, kad įrangos vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl komisija kreipėsi į Instituciją sutikimo nutraukti konkursą. 2008 m. lapkričio 24 d. gavus sutikimą, konkursas buvo nutrauktas. Šis pirkimas buvo vykdomas iš valstybės investicijų programos, kurios finansavimas buvo skirtas tik iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl pirkimą buvo būtina atlikti skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Perkančioji organizacija 2008 m. lapkričio 24 – 28 dienomis įvykdė medicininės įrangos pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudarė su UAB „Teksora technika“ sutartį. Teigia, kad UAB „Teksora technika“ nebuvo suteiktos išskirtinės galimybės pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą, nes visą informaciją apie konkurso sąlygas turėjo ir galėjo gauti visi norintys dar vykdant supaprastintą atvirą konkursą. Konkurso sąlygomis domėjosi ir jas išsipirko 21 įmonė, tačiau buvo pateikti tik du pasiūlymai. Apie naują konkursą, vykdomą neskelbiamų derybų būdu, buvo pranešta trims galimiems tiekėjams (iš jų ir dalyvavusiems pirmajame konkurse). Nė vienas iš tiekėjų neprašė skirti daugiau laiko savo pasiūlymui pateikti. Nurodo, kad Institucijai priimant nutarimą buvo praleistas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutarimu J. P. skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ATPK 171³ straipsnis yra dvyliktajame šio kodekso skirsnyje, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, J. P. administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Apie administracinio teisės pažeidimo protokole J. P. inkriminuojamo pirmojo pažeidimo padarymą Institucija buvo informuota perkančiosios organizacijos 2008 m. spalio 14 d. raštu, kuriuo buvo prašoma Institucijos sutikti, kad būtų nutrauktos įrangos pirkimo procedūros. 2008 m. lapkričio 12 d. Institucijai buvo pateikta papildoma informacija, susijusi su šiuo prašymu, todėl Institucija 2008 m. lapkričio 24 d. raštu, įvertinusi tai, kad tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainos viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti įrangos pirkimo procedūras. Todėl teismas padarė išvadą, kad Institucija pirmąjį J. P. inkriminuojamą pažeidimą nustatė 2008 m. lapkričio 24 d., o nuobaudą už šio pažeidimo padarymą paskyrė 2009 m. gegužės 28 d., t. y. praleidusi administracinės nuobaudos skyrimo terminą (šis terminas nebuvo pratęstas). Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole J. P. inkriminuojamo antrojo pažeidimo teismas pasisakė, kad skubų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu įvykdymą lėmė tai, kad 2008 m. lapkričio 24 d. nutraukus įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso procedūras, naujas pirkimas turėjo būti užbaigtas iki 2008 m. gruodžio 31 d., o likęs laiko tarpas buvo nepakankamas pirkimui atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ numatytais terminais. Perkančiajai organizacijai neįsisavinus valstybės investicijų programoje numatytų lėšų, savivaldybė nebūtų įsigijusi medicininės įrangos, kuri reikalinga VšĮ Širvintų ligoninei. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. bus nutrauktas ankstesnis įrangos pirkimo konkursas, nes komisija, prieš pasirinkdama pirkimo būdą, atliko medicininės įrangos rinkos tyrimą ir nustatė, kad šios įrangos kaina neviršys nustatytos tarptautinės pirkimo vertės ribos, tačiau 2008 m. spalio 10 d. atplėšus tiekėjų vokus su pasiūlymais, paaiškėjo, kad tiekėjų pasiūlytos kainos šią vertę viršija. Teismas Institucijos išvadą, kad komisija, nustačiusi 4 dienų terminą pasiūlymams neskelbiamoms deryboms pateikti, pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, laikė nepagrįsta, nes VPĮ nėra nustatyta, kokį minimalų terminą perkančioji organizacija turi nustatyti pasiūlymams pateikti, pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu. Komisija neskelbiamose derybose pakvietė dalyvauti tris tiekėjus, kurie buvo susipažinę su anksčiau skelbto supaprastinto atviro konkurso, kurio objektą sudaranti įranga analogiška neskelbiamų derybų būdu perkamai įrangai, sąlygomis. Nė vienas iš tiekėjų šio termino pratęsti neprašė. Teismas pažymėjo, jog Institucija savo išvados, kad UAB „Tekstora technika“ buvo suteiktos išskirtinės galimybės pateikti pasiūlymą ir laimėti atsižvelgiant į perkamos įrangos kiekius, savybes, technines charakteristikas bei vertę, niekaip nemotyvavo, juo labiau, kad kiti du tiekėjai (UAB „Salmeda“ ir UAB „Tradintek“), atsisakydami dalyvauti neskelbiamose derybose, nenurodė, kad atsisako dalyvauti būtent dėl šių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog byloje esantis UAB „Tekstora technika“ pasiūlymas neskelbiamoms deryboms atitinka komisijos nustatytus reikalavimus.

III.

Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Skundą grindžia tuo, kad Institucija nutarimą priėmė nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes šis 2 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 30 d., nes šią dieną Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT) pranešė, kad perkančiajai organizacijai organizuojant viešuosius pirkimus nusikalstamų veikų požymių nenustatyta, todėl medžiaga grąžinama spręsti klausimą dėl atsakingų už viešuosius pirkimus asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn, taigi šią dieną buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarime išvardintos aplinkybės, kurių perkančioji organizacija neva negalėjo numatyti ir kurios nuo jos nepriklausė, kaip tik yra tokios, kurios tiesiogiai priklausė nuo perkančiosios organizacijos veiksmų ir valios. VPĮ suteikia Institucijai teisę, nustačius VPĮ pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras (šiuo atveju supaprastinto atviro konkurso), tačiau sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo priima pati perkančioji organizacija. Šiuo atveju perkančioji organizacija savo valia nutraukė pirkimo procedūras, įvykdė Institucijos įpareigojimą, neskundė jo teismui ir tuo pripažino padariusi Institucijos nustatytus VPĮ pažeidimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog perkančioji organizacija finansavimą gavo 2008 m. sausio 30 d. ir žinojo, kad pirkimą reikia įvykdyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau pirkimo procedūras pradėjo tik 2008 m. rugsėjo 10 d. Perkančioji organizacija apie tai, kad negalima tęsti supaprastinto atviro konkurso procedūrų ir reikia jas nutraukti sužinojo dar 2008 m. spalio 10 d., todėl, imdamasi neatidėliotinų veiksmų, turėjo galimybę paskelbti naują atvirą konkursą ir spėti užbaigti pirkimo procedūras iki nustatyto termino, tačiau, užuot tai padariusi, vilkino konkurso nutraukimo procedūras: dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras perkančioji organizacija kreipėsi į Instituciją tik 2008 m. spalio 15 d., o Institucijai 2008 m. spalio 17 d. paprašius pateikti būtiną papildomą medžiagą, ją pateikė tik po 26 dienų, t. y. 2008 m. lapkričio 12 d. Nurodo, kad neteisingas pirkimo būdo parinkimas tiesiogiai priklausė nuo perkančiosios organizacijos valios, nes ji pati vykdė tyrimą ir klaidingai atliko skaičiavimus, neįvertino rinkos pokyčių. Be to, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų tikslus ir principų laikymąsi, galėjo iš karto skelbti ne supaprastintą atvirą, o atvirą konkursą. Teigia, kad Europos Teisingumo Teismas suformavo praktiką, kad nenumatytais įvykiais laikytini reiškiniai, kurie nepatenka į normalią ekonominę ir socialinę veiklą (potvyniai, žemės drebėjimai, epidemijos, epizootijos, kai būtina įsigyti paslaugas ar prekes, siekiant padėti aukoms). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pasiūlymų (dalyvaujat pirkime neskelbtinų derybų būdu) pateikimo termino (4 dienos) protingumo kriterijaus prasme, t. y. neatsižvelgė į tai, kad du iš trijų tiekėjų, pakviestų dalyvauti derybose, nedalyvavo prieš tai organizuotame konkurse, todėl jiems pasiūlymus reikėjo parengti iš naujo. Teigia, kad perkančioji organizacija su vieninteliu tiekėju, dalyvavusiu derybose, sudarė pirkimo sutartį, pakeisdama esmines jos sąlygas.

J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ATPK 35 straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu nutraukė dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes STT jo atžvilgiu neatliko jokio ikiteisminio tyrimo. Teigia, kad perkančioji organizacija tik atplėšusi vokus išsiaiškino, kad pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, todėl nedelsdama kreipėsi į Instituciją, kuri įpareigojo nutraukti pirkimą, kas ir buvo padaryta. Tuo tarpu bylinėjimasis dėl įpareigojimų panaikinimo būtų reiškęs, kad viešasis konkursas turi būti stabdomas, o viešajam konkursui skirtos lėšos lieka nepanaudotos. Nurodo, kad 2008 m. sausio 30 d. gavus užtikrinimą, jog bus skirtas finansavimas, buvo pradėta rengtis viešojo konkurso paskelbimui, t. y. buvo aiškinamasi, kokios įrangos reikia medikams, o tai užtrunka ilgą laiko tarpą. Be to, iš karto po vokų atplėšimo negalėjo skelbti naujo konkurso dėl to paties objekto ir iš tų pačių lėšų, nes tokiu atveju būtų pažeisti nuoseklumo, teisėtų lūkesčių ir racionalumo principai. Teigia, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo būdą pasirinko remdamasi informacija, kurią perkančiai organizacijai pateikė tiekėjai, tuo tarpu kainos, nurodytos tiekėjų užklijuotuose vokuose, nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos valios, be to, nė vienas teisės aktas nenumato perkančiosios organizacijos prievolės nustatyti būsimus rinkos pokyčius, kaip ir niekas nereglamentuoja, kokiais duomenimis perkančioji organizacija turi remtis nuspėdama pirkinio būsimą vertę bei pasilikti laiko pirkimo būdui pakeisti. Nurodo, kad 2008 - 2009 metais kainų šuoliai buvo neprognozuojami. Teigia, kad visą informaciją apie konkurso sąlygas turėjo ir galėjo gauti visi norintys tuomet, kai buvo vykdomas supaprastintas atviras konkursas, konkurso sąlygomis domėjosi ir jas išpirko 21 įmonė, tačiau, įvykus konkursui ir atplėšus vokus, buvo rasti tik du pasiūlymai. Be to, vykdant neskelbtinas derybas, nė vienas iš galimų tiekėjų neprašė daugiau laiko savo pasiūlymui pateikti, medicinos įrangos techninė specifikacija užtikrino tiekėjų konkurenciją ir nediskriminavo nė vieno iš tiekėjų. Nurodo, kad pirkimo - pardavimo sutarties kvestionavimas apeliaciniame skunde išeina už jam pateikto kaltinimo ribų ir neįtakoja ginčijamo nutarimo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuoto pirmojo pažeidimo padarymo, remiantis tuo, kad administracinė nuobauda už šį pažeidimą buvo paskirta praleidus jos skyrimo terminą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnio nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė pagrįstai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ straipsnis įtvirtintas šio kodekso dvyliktajame skirsnyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija J. P. padarytą pažeidimą nustatė 2009 m. lapkričio 24 d., nes Institucija šios dienos rašte „Dėl prašymo sutikti, kad būtų nutrauktos pirkimo procedūros“, nustačiusi atitinkamus pažeidimus, įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras (b. l. 28 – 29), todėl administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą galėjo būti skirta iki 2009 m. gegužės 24 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 30 d. STT 2009 m. kovo 30 d. rašte „Dėl medžiagos apie viešuosius pirkimus grąžinimo“ nurodyta, kad „nėra jokio teisinio pagrindo pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvarka“ (b. l. 54). Be to, aplinkybė, kad kita institucija atlieka atitinkamos medžiagos vertinimą, neapriboja Institucijos pareigos išaiškinti ir nubausti asmenis, atsakingus už administracinių teisės pažeidimų padarymą, juo labiau, kad šį vertinimą STT pradėjo tik Institucijos 2009 m. kovo 6 d. prašymu (b. l. 55), t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos. Taigi STT 2009 m. kovo 30 d. raštas nelaikytinas atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalauja ATPK 35 straipsnio 2 dalis.

Dėl J. P. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto antrojo pažeidimo padarymo pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nutarimą priėmė netinkamai išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.

VPĮ (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad „Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku yra J. P., turėjo žinoti, jog neturi teisės organizuoti supaprastintą atvirą konkursą, todėl šią pirkimo procedūrą reikės nutraukti, delsė vykdyti pirkimo procedūras pasirinktu pirkimo būdu, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba organizuojant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, priklausė išimtinai nuo perkančiosios organizacijos valios ir veiksmų.

Apie VšĮ Širvintų ligoninės rekonstravimui ir įrangos atnaujinimui skirtą finansavimą buvo viešai paskelbta 2008 m. vasario 19 d. (b. l. 152 – 153). 2008 m. birželio 10 d. komisijos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti medicininę įrangą supaprastinto atviro konkurso būdu ir buvo patvirtinti pirkimo dokumentai (b. l. 16 – 17). 2008 m. rugsėjo 3 d. komisijos posėdyje vėl buvo nuspręsta atlikti viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, paskeliant apie jį „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, ir buvo patvirtinti pirkimo dokumentai (b. l. 18 - 19). Šiame komisijos posėdyje taip pat buvo pažymėta, kad reikalingos įsigyti medicininės įrangos kaina buvo nustatyta atlikus tyrimą (telefonu buvo apklaustos medicininės įrangos prekyba užsiimančios įmonės). Taigi nuo 2008 m. pradžios buvo surengti du komisijos posėdžiai 3 mėnesių intervalu, kuriuose buvo sprendžiami beveik analogiški klausimai, o pateiktiems pasiūlymams buvo pritarta abiem atvejais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pirkimo dokumentų parengimas (ar jų tobulinimas) dėl ne nuo perkančiosios organizacijos priklausančių priežasčių užtruko iki 2008 m. rugsėjo 3 d., taip pat, kuo remiantis pirmojo komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, kai planuojamo pirkimo kainas komisija nustatė atlikusi tyrimą tik prieš antrąjį posėdį, be to, kokia buvo šiuo tyrimu nustatyta kaina, lyginant su tiekėjų pasiūlymuose nurodyta kaina. Žinant šių kainų skirtumą būtų galima vertinti, ar buvo pagrindas komisijai pasirinkti supaprastintą atvirą konkursą, ar turėjo būti skelbiamas atviras konkursas iš karto. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad perkančioji organizacija, 2008 m. spalio 10 d. atplėšusi vokus su pasiūlymais ir pamačiusi, kad šių pasiūlymų vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą (b. l. 20), delsė tiek pateikti Institucijai prašymą duoti sutikimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo (b. l. 23, šis prašymas buvo pateiktas tik 2008 m. spalio 14 d.), tiek papildomus dokumentus, susijusius su šio prašymo nagrinėjimu (b. l. 26, šie duomenys buvo pateikti 2008 m. lapkričio 12 d.).

Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. lapkričio 24 d. komisijos posėdžio metu nusprendus atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nebuvo motyvuojamas sprendimas kviesti į šias derybas būtent UAB „Salmeda“, UAB „Tradintek“ ir UAB „Teksora technika“ (b. l. 71 – 73), kai iš šių bendrovių tik UAB „Teksora technika“ dalyvavo supaprastintame atvirame konkurse ir būtų šį konkursą laimėjusi (b. l. 20 – 22), tuo tarpu UAB „Hansab“, taip pat dalyvavusi pirmajame konkurse, į neskelbiamas derybas kviečiama nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kodėl į neskelbiamas derybas nebuvo kviečiamos kitos iš 21 bendrovių, susipažinusių ir nusipirkusių supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Nesant byloje prieš tai nurodytų duomenų, negalima daryti išvados, kad organizuojant pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai („Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų“).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta prieš tai bei į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, priimti apelianto prašomą procesinį sprendimą, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas