Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-911-185/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
1S-911-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Venckus Bylos Nr. 1S-911-185/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. lapkričio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininku, vidurinio išsilavinimo, teisto 2012-09-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu 7 MGL (910 Lt.) bauda, kuri nesumokėta, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 181 str. 3 d.; 24 str. 4 d., 181 str. 1 d., gynėjo advokato V. F. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria G. J. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. J. įtariamas tuo, kad nuo 2009 metų pabaigos iki 2013 metų gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. R., V. J., neturėdami teisėto pagrindo, savo neteisėtą reikalavimą motyvuodami pareiga mokėti duoklę, atvirai savo ir bendrininkų naudai, siekė užvaldyti pinigus, kuriuos nukentėjusysis V. K. gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o būtent:

nusikaltimų organizatoriui ir vadovui V. J. parengus nusikalstamos veikos planą-užvaldyti Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. Ž. įmonės biure, adresu (duomenys neskelbtini), jis veikdamas kartu su V. J., neturėdami teisėto pagrindo, savo neteisėtą reikalavimą motyvuodami nukentėjusiojo V. K. pareiga mokėti duoklę, panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą-demonstruodami kiekybinį pranašumą ir agresyvumą, atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė V. K. perduoti turtą - pinigus 40000 litų, kuriuos jis buvo skolingas J. Ž.. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais G. R. ir V. J., apgaule, privertė nukentėjusįjį V. K. pasirašyti tikrovę neatitinkančią Jungtinės veiklos sutartį tarp nukentėjusiojo, ir organizuotos grupės nario G. R.. Po ko neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį V. K. psichinę prievartą-demonstruodami kiekybinį pranašumą ir agresyvumą, atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė V. K. perduoti turtą - pinigus 124000 litų, kurie turėjo būti gauti iš N. M. agentūros už vykdytą žemės ūkio veiklą bei tokiu būdu įbaugindami užvaldė nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą pinigus 124000 litų. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2011 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais G. R. ir V. J., apgaule, privertė nukentėjusįjį V. K. pasirašyti tikrovę neatitinkančią dar vieną Jungtinės veiklos sutartį tarp nukentėjusiojo ir organizuotos grupės nario G. R.. Po ko neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį V. K. psichinę prievartą-demonstruodami kiekybinį pranašumą ir agresyvumą atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė V. K. perduoti turtą - pinigus 150000 litų, kurie 2012 metais, tiksliau nenustatytu laiku turi būti pervesti N. M. agentūros už vykdytą žemės ūkio veiklą tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje.

Be to jis įtariamas ir tuo, kad 2012 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su organizuotos grupės vadovu V. J., nukentėjusiojo V. A. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, savo neteisėtą reikalavimą motyvuodami nukentėjusiojo V. A. pareiga mokėti duoklę, tai yra panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą-demonstruodami kiekybinį pranašumą ir agresyvumą atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė nukentėjusi V. A. perduoti turtą - pinigus, tai yra kiekvieną mėnesį mokamus procentus 2800 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

Teismo nustatyti duomenys, leidžiantys manyti, kad G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką yra šie: nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokolų duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai, varžytinių dokumentai, kratos duomenys, kita rašytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis G. J. buvo laikinai sulaikytas 2013-09-19 05.50 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nutartimi G. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuris skundžiama to paties teismo 2013-10-15 nutartimi pratęstas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad suėmimo pagrindai - įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus - nėra išnykę.

Šalies argumentai

Skundu G. J. gynėjas advokatas V. F. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartį, kuria įtariamajam G. J. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams, nes ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Nors advokatas V. F. 2013-10-25 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu yra nušalintas nuo G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apylinkės teismo nutarties pratęsti G. J. suėmimo terminą metu jis gynė įtariamąjį, todėl, siekiant užtikrinti įtariamojo G. J. teisę į gynybą, advokato V. F. skundas nagrinėtinas iš esmės.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas G. J. kardomąją priemonę - suėmimą, pirmiausia privalėjo atidžiai išstudijuoti pranešimą apie įtarimą (BPK 187 str.), o po to byloje esančius duomenis apie G. J. galimai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės bei subjektyviosios pusės požymius, t.y. siekimą padaryti nusikaltimą ir veiksmus, rodančius, kad toks nusikaltimas bent buvo pradėtas, bet tokios analizės neatliko. Analizuojant G. J. pateiktą pranešimą apie įtarimą aiškiai matyti, kad, jame nėra nurodyta kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko G. J.. Bylos medžiagoje turėtų būti nustatytos šios aplinkybės: a) G. J. yra subjektas, savo veiksmais vertęs perduoti turtą, b) G. J. neturėjo jokio teisinio pagrindo kelti tariamam nukentėjusiajam jokio reikalavimo, c) G. J. vertė perduoti turtą jam arba kitam asmeniui, d) G. J. suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamas pasekmes ir šių pasekmių siekė. Nei viena aukščiau minėta aplinkybė teismo nutartyje nėra nei aptarta, nei išanalizuota.

Skunde nurodoma, kad nutartyje, kuria yra tęsiamas suėmimas, privalėjo būti nurodytos priežastys ir aplinkybės, kurios neginčijamai rodo, kad mėnesio, kuriam buvo skirtas suėmimas, nepakako. Prokuroras nepateikė pakankamų ir naujų duomenų, gautų per suėmimo laikotarpį, kurie rodytų, jog G. J. trukdys procesui ir darys naujus, būtent BK 122 str. 4 dalyje išvardintus, nusikaltimus, o teismas šios aplinkybės nenagrinėjo. Gynėjas teigia, kad byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad G. J. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Gynėjas atkreipia dėmesį į sekančias aplinkybes: G. J. buvo sulaikytas 2013 m. rugsėjo 19 d., t.y. tuo metu, kai iš masinės informacijos priemonių jis jau žinojo, kad rugsėjo 5 dieną yra sulaikyti ir suimti V. J., G. J., G. R. ir kiti asmenys. Taigi, G. J. turėjo keturiolika dienų bėgti ir slapstytis. Jei jis būtų laikęs save kaltu dėl pareikštų įtarimų, jis būtų pabėgęs po to, kai spauda ir televizija paskelbė apie minėtus sulaikymus. Be to, sulaikymo dieną G. J. atžvilgiu galiojo kita griežta kardomoji priemonė - namų areštas, kurios trukmė - 24 valandos į parą, įtariamasis nepažeidinėjo. Į minėtas aplinkybes teismas neatsižvelgė, todėl skundžiama nutartis, gynėjo manymu, yra formali, nepagrįsta ir neteisėta.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus ir skundžiamą nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo G. J. terminas pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str., suėmimo termino pratęsimu prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikai nenustatyta.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šioje tyrimo stadijoje surinkti duomenys yra pakankami manyti, kad G. J. padarė jam inkriminuojamas BK 24 str. 4 d., 181 str. 3 d., 24 str. 4 d., 181 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, už kurias sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tokių duomenų šioje tyrimo stadijoje pakanka - tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų, kratos protokoluose, varžytinių dokumentuose, kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus ir, kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokiomis veikomis G. J. įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad G. J. galėjo padaryti veikas, kuriomis įtariamas.

Skundžiama nutartimi įtariamajam G. J. suėmimo terminas pratęstas, motyvuojant tuo, kad neišnykę BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatyti pagrindai, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo. Jei remiantis minėta aplinkybe padaroma išvada, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šiuo atveju yra pakankama pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

BPK 122 str. 1 d numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad G. J. įtariamas tyčinių sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau taip manytina dar ir todėl, kad G. J. anksčiau jau buvo teistas, šiuo metu jam pareikšti įtarimai ir kitame ikiteisminiame tyrime Mažeikių rajono policijos komisariate.

Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš šių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Įtariamasis G. J., kaip minėta, įtariamas sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, kuriais galimai siekė gauti pragyvenimui lėšų. Be to byloje yra duomenų, jog jam yra pareikšti įtarimai ir dėl kitų savanaudiškų nusikaltimų padarymo. Tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Įvertinus veikų, kuriomis įtariamas G. J., pobūdį - viena iš jų sunkus nusikaltimas, įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis - turi kriminalinę praeitį, yra pagrįstas manymas, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, įvertinus įtarimų sunkumą bei suėmimo G. J. trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, jog suėmimo termino pratęsimas šiuo metu būtų neproporcinga procesinės prievartos priemonė.

Todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimas G. J. pratęstas teisėtai ir pagrįstai, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį, skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARIA:

Įtariamojo G. J. gynėjo advokato V. F. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus