- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- 2-9302-955/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05639-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, nedalyvaujant ieškovei J. B., atsakovui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. (toliau – ieškovė) 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir teismo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 2-9035-658/2010 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti iš atsakovo V. B. (toliau – atsakovas) išlaikymą dukrai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 200 Lt iki 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3-5 b. l.).
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos ir atsakovo duktė. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) m. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtintas susitarimas, kad atsakovas mokės išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokio išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Palyginti su (duomenys neskelbtini) m., kuomet buvo nustatytas išlaikymo dydis, šalyje žymiai išaugo kainos, pasikeitė vaiko poreikiai, vaikas paaugo. Duktė šiuo metu lanko darželį, o nuo rugsėjo pradės lankyti mokyklą. Dukters D. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 000 Lt: maitinimui – 300 Lt, sveikatos priežiūrai ir vitaminams – 100 Lt, drabužiams ir avalynei – 150 Lt, lavinimui – 100 Lt, laisvalaikiui (išvykoms į teatrą, ekskursijoms) – 50 Lt, darželio mokesčiui – 200 Lt, gyvenamosios patalpos išlaikymui – 200 Lt. Mano, kad nurodytos sumos yra realios, pagrįstos ir neišdidintos. Pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo nustatytas išlaikymo indeksavimas, todėl 200 Lt išlaikymo dydis yra visiškai neadekvatus šiandieniams vaiko poreikiams. Jai vienai dukrą išlaikyti yra sunku. Ieškovės gaunamos pajamos 936 Lt per mėnesį, su dukra gyvena nuomojamame bute. Nuomos išlaidos sudaro 300 Lt, taip pat tenka dengti komunalines išlaidas. Šildymo sezonu būsto nuomos ir išlaikymo išlaidos sudaro net apie 900 Lt, kitu laiku – 500 Lt. Nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (žemės ūkio paskirties žemės) bei automobilį. Jos žiniomis atsakovas dirba nelegaliai, siekdamas išvengti išlaikymo išieškojimo, nuolat keičia gyvenamąsias vietas, nei su ja, nei su dukra nebendrauja. Jos žiniomis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo užvesta antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje, tačiau išlaikymo negauna, yra didelis įsiskolinimas. Atsakovas yra sveikas, objektyvių priežasčių, trukdančių atsakovui dirbti ir teikti dukrai išlaikymą nėra, todėl prašo išlaikymo dydį dukrai padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė (19 b. l.).
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais, pagrindė teisiniais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovė nedirba, ieškosi dizainerės darbo, registruota darbo biržoje. Nuo (duomenys neskelbtini) m. vaiko poreikiai ir ekonominė padėtis šalyje pasikeitė, sprendime nurodytas išlaikymas net nebuvo indeksuotas. Dukrą ieškovei padeda išlaikyti draugas, kuris dirba užsienyje ir remia ieškovę, taip pat krikšto tėvai, gyvenantys JAV bei tėvai. Vaiko poreikių lentelėje nurodoma kiek reikia vaikui. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad negali vaikui teikti išlaikymo, nes yra sveikas, dirba statybų srityje, ten dirbo ir iki santuokos nutraukimo. Realiai tai remontuoja butus. Šias aplinkybes jai nurodė ieškovė. Atsakovas nutraukiant santuoką ieškovei pasakė, kad niekada neišlaikys dukters. Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau vaikų neturi. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 6 398 Lt. Mokėjo tik du kartus: 2012 m. gegužės 21 d. – 377,85 Lt ir 2014 m. rugsėjo mėnesį ieškovei į rankas davė 1 000 Lt.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. 1 d. tvarka (52 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos. Vaiko interesais byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, 2014 m. liepos 1 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Išlaikymą dukrai mokėjo, visiškai nemoka išlaikymo 8 mėnesius, šiuo metu nedirba, turi skolų, ruošiasi važiuoti trims mėnesiams dirbti į užsienį, žadamas apie 10 000 Lt atlyginimas per mėnesį.
Liudytoja A. Č. parodė, kad ji yra ieškovės mama, padeda dukrai. Kartais atsakovas nupirkdavo dukrai ledų, čipsų, maisto, tačiau pinigų neduodavo. Tik keletą kartų yra davęs po 200 Lt. Šiam gimtadieniui mergaitei padovanojo naudotą kompiuterį. Kiek žino, tai atsakovas turi problemų su šlapimo takais, bet nedarbingumas jam nenustatytas. Atsakovas dirba su savo tėvu, tėvas išsiėmęs patentą, remontuoja namus, butus. Pats atsakovas jai sakė, kad užsiima statybos darbais. Jis remontavo ieškovės draugės R. F. butą. Jos žiniomis atsakovas turėjo ne vieną automobilį, piktnaudžiauja alkoholiu. Dar gyvenant kartu atsakovas dirbo statybose, iš šių pinigų išlaikydavo šeimą, gyvenamąjį namą soduose pasistatė. Ji pati dirba parduotuvėje pardavėja, matė atsakovą parduotuvėje, jis pirko alų, rodė kad piniginėje turi pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). V. B. ir J. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalių nepilnametės dukters D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. B., atsakovas įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (6-7 b. l.). Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarė taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjami ir analizuojami. Atsakovas išlaikymo nemoka, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Bylos duomenimis iki 2014 m. rugsėjo mėnesio yra 6 398,15 Lt išlaikymo įsiskolinimas (91-92 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovas ne tik neteikė ir neteikia savo vaikui priteisto išlaikymo, tačiau jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja nei su ja, nei su dukterimi (4 b. l.). D. B. gyvena kartu su savo motina J. B., yra jos pilnai išlaikoma. Šiuo metu mergaitė lanko mokyklą, byloje duomenų apie specialius vaiko poreikius nėra. Ieškovės ir jos atstovės teigimu, ieškovė deda visas pastangas tinkamai užtikrinti vaiko poreikius. Nutraukiant santuoką šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei atiteko automobilis CITROEN C5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 500 Lt piniginė kompensaciją, kurią atsakovas V. B. privalo išmokėti iki 2015 m. sausio 1 d., o atsakovui atiteko žemės sklypas bei sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), automobiliai FIAT REGATA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI 90, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) šalys kreditorių nutraukiant santuoką neturėjo (7 b. l.). Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis 4,91 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 0,4035 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilis CITROEN C5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai atiteko po santuokos nutraukimo (13-15, 18 b. l.), ieškovė gyvena kartu su dukra nuomojamame bute, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie jos turimas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti ir kitiems mokesčiams (59-88 b. l.). J. B. šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje (90 b. l.). Jos atstovė nurodė, kad ieškovė ieškosi dizainerės darbo. Ieškovės ir jos atstovės teigimu dukrą išlaikyti ir jai pačiai pragyventi padeda draugas, kuris dirba užsienyje, krikšto tėvai, gyvenantys JAV bei tėvai. Liudytoja A. Č. patvirtino, kad pagal galimybes padeda dukrai. Netikėti šiais ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad iš gaunamų pajamų ieškovė su vaiku negalėtų pragyventi, nes atsakovas išlaikymo visiškai neteikia, yra didelis išlaikymo įsiskolinimas, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo pareigą vaikui atlieka tinkamai. Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pagal galimybes užtikrinami visi jo poreikiai.
CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad po priimto teismo sprendimo vaiko poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 4 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami, kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys geranoriškai susitarė dėl 200 Lt išlaikymo sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sutartas ir teismo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį vaikui nebuvo ir nėra mokamas, yra susidaręs daugiau kaip 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kas, teismo nuomone, turėjo įtakos ieškovės turtinei padėčiai, kadangi visus tuos metus ji viena turėjo išlaikyti vaiką. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 000 Lt: maitinimui – 300 Lt, sveikatos priežiūrai ir vitaminams – 100 Lt, drabužiams ir avalynei – 150 Lt, lavinimui – 100 Lt, laisvalaikiui (išvykoms į teatrą, ekskursijoms) – 50 Lt, darželio mokesčiui – 200 Lt, gyvenamosios patalpos išlaikymui – 200 Lt. Nors po ieškinio padavimo kai kurios aplinkybės pasikeitė, pavyzdžiui, nebeliko 200 Lt darželio mokesčio, tačiau atsirado kitų išlaidų, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, dalis išlaidų į vaiko poreikių lentelę visiškai neįtraukta (skalbimo priemonės, patalynė, rankšluosčiai ir pan.). Suprantama, kad vaiko poreikių lentelėje neįmanoma detaliai ir išsamiai nurodyti visų sumų, kadangi vieną mėnesį vaikui išleidžiama daugiau, kitą mažiau. Todėl teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, neišdidintos ir iš esmės atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės D. B. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, šalių sutartas ir 2010 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo vaikui dydis po 200 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, tačiau vaiko poreikiams reikalingos sumos dydžio neginčijo, įrodymų, skaičiavimų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės pinigų sumos, nepateikė.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas jau pirmiau konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis pakankamai sunki, tačiau ji pagal galimybes, artimųjų padedama, tenkina visus vaiko poreikius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, tačiau įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors teismo protokoline nutartimi buvo įpareigotas tą padaryti. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba (29 b. l.), turi nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo jam atiteko du automobiliai. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovas neoficialiai dirba statybose. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. Č., kurios parodymais teismas neabejoja. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi atsakovas gali turėti neoficialių pajamų, santaupų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra jaunas (duomenys neskelbtini) metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, atsakovas pats nurodė, kad ketina išvykti padirbėti į užsienį, planuoja gauti 10 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Taip pat formuojama nuostata, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Kaip jau konstatuota, nagrinėjamu atveju, atsakovas neprisideda ne tik prie padidėjusių vaiko poreikių, tačiau jis apskritai neteikia jokio išlaikymo, taip pat nevykdo ir kitų tėvo pareigų.
Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, yra abejingas savo vaikui, jo ugdymui, poreikių tenkinimui ir išlaikymui, atsvelgiant į ieškovės reikalavimus, ieškovės ieškinys tenkinas pilnai – pakeistina 2010 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-9035-658/2010 dalis dėl išlaikymo dydžio D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina D. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė byloje turėjo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (56, 57 b. l.), todėl vadovaujantis pirmiau nurodyta įstatymine nuostata iš atsakovo priteistina ieškovei 1 000 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 17,44 Lt bei 108 Lt žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 125,44 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 99 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. spendimo Nr. 2-9035-658/2010 dalį dėl išlaikymo priteisimo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 145 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 289,62 Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 125,44 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 44 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 36,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.