Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Komisija) 2023-05-10 sprendimo Nr. S-2023/78 (7-2023/55) (toliau – Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023-03-02 sprendimo Nr. (21.222 MR) FR0682-54 (toliau – Inspekcijos sprendimas) dalis dėl 20 344 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir 2 034 Eur GPM baudos sumokėjimo bei atsisakyta atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų 6 749,90 Eur GPM delspinigių; 2) panaikinti Inspekcijos sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2023-02-01 pateikė pastabas dėl 2022-12-29 patikrinimo akto Nr. (21.222Mr) FR0680-427 (toliau – Patikrinimo aktas), kurias išnagrinėjusi, Inspekcija Inspekcijos sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių, skyrė 6 103 Eur GPM baudą, neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 6 749,90 Eur GPM delspinigių. Komisija Komisijos sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendimo dalis dėl 20 344 Eur GPM, 6 749,90 Eur GPM delspinigių ir 2 034 Eur GPM baudos, atsisakė atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų 6 749,90 Eur GPM delspinigių, pakeitė pritaikytos GPM baudos dydį - ją sumažino nuo 30 proc. iki 10 proc., kurios teigia neskundžianti.

Pareiškėjos teigimu, mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neištirtos, neįvertintos esminės su ginčo pajamų vertinimu ir apmokestinimu susijusios faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė. Mokesčių administratorius formaliai ir nenuosekliai vykdė mokestinį patikrinimą, netyrė ir nevertino visų mokestiniam patikrinimui aktualių aplinkybių, nukrypo nuo sutuoktinių pajamų lygių dalių prezumpcijos ir nepagrįstai visas pajamas, kurias pati Patikrinimo akte laikė nesusijusiomis su pareiškėjos valdytos įmonės (duomenys neskelbtini) veikla, priskyrė asmeniškai pareiškėjai, motyvuodamas tuo, kad jos sutuoktinis neturėjo nieko bendro su (duomenys neskelbtini) veikla. Teigia, kad bylą nagrinėjant Komisijoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis ginčo laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, o ji ginčo laikotarpiu buvo motinystės atostogose (augino vaiką iki trejų metų), be to, (duomenys neskelbtini) akcijos buvo įgytos sutuoktiniams esant santuokoje, todėl yra laikytinos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Inspekcija pareiškėjai ginčo pajamas priskyrė asmeniškai tik dėl to, kad šios jos nebuvo susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla.

Teigia, kad mokesčių administratorius nepatikrino (neapklausė) fizinių ir juridinių asmenų, kuriems iš (duomenys neskelbtini) buvo išmokėti iš jos faktiškai gauti grynieji pinigai, nors galėjo surinkti informaciją: a) ar pinigai iš (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai gauti; b) ar lėšų gavėjas turi antrąjį KIO egzempliorių; c) koks asmuo fiziškai perdavė pinigus (duomenys neskelbtini) vardu; d) kokiu tikslu buvo gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini); e) kaip toliau buvo naudojamos iš (duomenys neskelbtini) gautos lėšos.

Pažymi, kad dalis lėšų pagal KIO gavėjų yra juridiniai asmenys (pvz. nustatyta, kad mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais į UAB „Stolvika“1 kasą įnešė 23 000 Eur sumą). Tiek šis mokėjimas, tiek ir mokėjimo pagrindas, su tuo susiję dokumentai, neabejotinai turėjo būti ir yra saugomi UAB „Stolvika“ apskaitoje. UAB „Stolvika“, remiantis viešai prieinama informacija, yra daugiau nei 30 metų veikianti ir vis dar veiklą vykdanti bendrovė, todėl visa informacija apie tai, ar jai iš (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtos lėšos, kokiu tikslu tai buvo atlikta, kas atliko mokėjimą (ar ji pati, ar kitas asmuo) ir pan., galėjo būti ir vis dar gali būti nesunkiai patikrinta Inspekcijai nurodžius pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjos teigimu, Inspekcijai pateikus paklausimą UAB „Stolvika“, UAB „Logila“, UAB „Dailitransa“, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nurodyti jos pateiktuose KIO, visi jie patvirtintų, kad gavo faktiškai iš (duomenys neskelbtini) išmokėtus grynuosius pinigus, kad beveik visais atvejais pinigų išmokėjimu rūpinosi ir pinigų išmokėjimą atliko pareiškėja. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktas iš (duomenys neskelbtini) neabejotinai paneigtų Inspekcijos teiginius apie tai, kad pareiškėjai, gavusi grynųjų pinigų perlaidas iš (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų, jų neįnešė į bendrovės kasą, kadangi iš KIO akivaizdu, jog bendrovė jos įneštais pinigais naudojosi atsiskaitymams įprastoje veikloje vykdyti.

Pažymi, kad Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai apsiribojo tik 2017 m. (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimu ir vertinimu.

Pareiškėja nurodo, kad ginčo pinigų perlaidas iš (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų ji gavo laikotarpyje nuo 2017-03-02 iki 2017-09-05. Inspekcija patikrinimo metu rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad laikotarpyje nuo 2017-03-02 iki 2017-09-05 atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš Rusijos susijusios tik su (duomenys neskelbtini) veikla 2017 m. Teigia nuo pradžių Inspekcijai nurodžiusi, kad laikotarpyje nuo 2017-03-02 iki 2017-09-05 atliktos grynųjų pinigų perlaidos iš Rusijos yra atsiskaitymai už pervežimo paslaugas, atliktas pinigus mokėjusiems asmenims. Šie atsiskaitymai apima ne tik 2017 m., bet ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. pareiškėjos vadovavimo laikotarpiu atliktus pervežimus, tačiau Inspekcija netyrė ir nevertino su (duomenys neskelbtini) veikla 2016 m. susijusių aplinkybių. Jeigu Inspekcija būtų pasinaudojusi Inspekcijos sistemose esančia informacija apie (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas 2016 m. laikotarpiu, būtų gauta informacija, patvirtinanti, kad buvo naudojamas tas pats (duomenys neskelbtini) veiklos ir atsiskaitymų modelis, kaip ir 2017 m., o grynieji pinigai buvo gaunami iš tų pačių fizinių asmenų, kaip ir 2017 m., kas iš esmės paneigtų Inspekcijos prielaidomis grįstus teiginius, kad jokių verslo ryšių su fiziniais asmenimis, kurie, vykdė mokėjimus lietuviškos pervežimų bendrovės vadovei, nebuvo.

Pareiškėja nurodo kritiškai vertinanti Inspekcijos teiginius, kad nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) akcijas nusipirkusiu K. N., kad jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Vien atlikus viešą paiešką Google paieškos sistemoje matyti, kad K. N. yra mažiausiai 5 Lietuvoje veikiančių ir su transportu susijusių bendrovių akcininkas ir vadovas, todėl Inspekcijos teiginius kad K. N. galėjo pirkti įmonės akcijas ir neperimti buhalterinės apskaitos dokumentų, vertinta kaip logiškai nepaaiškinamus. Pabrėžia, kad Inspekcija nevertino bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties K. N. patvirtinimo, kad visus su įmonės veikla, įskaitant ir finansine apskaita, susijusius dokumentus gavo, su jais susipažino ir neturi pretenzijų dėl perimamos bendrovės veiklos ir turto – mano, kad tai nėra naudingas Inspekcijai dokumentas – Inspekcija šios sutarties nevertino ir neatsižvelgė į oficialiuose įrodymuose užfiksuotą dokumentų perdavimo faktą. Be to, Inspekcija Inspekcijos sprendime nurodo, kad K. N. atsisakė raštu patvirtinti savo poziciją, kad nėra gavęs (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentų. Mano, kad Inspekcija nepasinaudojo jai, kaip mokesčių administratoriui, suteiktais įgaliojimais ir teisėmis, bei sąmoningai vengė rinkti dokumentus ir informaciją, kuri gali paneigti Patikrinimo akto prielaidas.

Pažymi, kad pareiškėja, fizinis asmuo, neturintis specialių teisių ir galimybės be teismo pagalbos gauti (duomenys neskelbtini) dokumentų ir informacijos. Iš Inspekcijos pateiktos informacijos apie K. N. bendradarbiavimą, matyti, kad geruoju tokia informacija neteikiama, todėl Inspekcija tokią informaciją turėjo užsitikrinti atlikdama atitinkamus kontrolės veiksmus, o ne tiesiog abstrakčiai nurodyti, kad „su K. N. susisiekti nepavyko“, įmonė nebuvo rasta jos registracijos adresu, ar, kad žmogus telefonu paaiškino negalintis Inspekcijai pateikti dokumentų.