- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 1-72-495/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta iki sulaikymo – (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (nustatyta 70 proc. netekto darbingumo), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 punktą.
T. S. nužudė savo tėvą, tai yra jis, 2009 metais, laikotarpiu nuo birželio 14 d. 10 val. 00 min. iki birželio mėn. 15 d. 18 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilusio asmeninio konflikto metu su savo tėvu V. S., panaudodamas fizinį smurtą pastarojojo atžvilgiu, t.y. tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis suduodamas V. S. į galvos sritį, padarė pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S..
Apklaustas kaltinamuoju T. S. kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad savo tėvo jis nenužudė. Tą dieną (datos nurodyti negali) jo tėvas nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, kurį jie vėliau kartu išgėrė. Po kurio laiko atėjo kaimynas V., su kuriuo jo tėvas išėjo. Maždaug po šešių minučių jis taip pat išėjo į lauką ir pamatė kieme gulintį tėvą, kurį jį pakėlė ir parvedė namo. Tuo metu tėvas nieko nekalbėjo. Jis atsigulė šalia sofos ir pradėjo stipriai knarkti. Kambaryje buvo kaimynė A. ir tėvo sugyventinė J., kurios gėrė alų. Apie 19.00 val. jis nuėjo pas kaimynes E. ir D. kviesti pagalbos, kadangi tėvui buvo blogai. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad kartais būdavo, jog jis susipykdavo su tėvu, kartais jį truputį mušdavo, po to – jo atsiprašydavo. Jį nervindavo tėvo sugyventinė Julė, kurią kartais irgi mušdavo. Paskutinį kartą tėvą jis mušė 3-4 dienos iki mirties, tačią jo mirties dieną jo tikrai nemušė. Jis pats gauna 845 litų invalidumo pensiją, kurią kartais pasilikdavo sau, o kartais atiduodavo tėvo sugyventinei J.. Ji gamindavo maistą, pirkdavo jam rūbų. Tačiau kai ji su tėvu pragerdavo jo gautus pinigus, jis dėl to labai susinervindavo.
Nors kaltinamasis T. S. neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Liudytoja J. K. parodė, kad nužudytasis V. S. buvo jos sugyventinis, kaltinamasis T. yra sugyventinio sūnus. Jie visi kartu gyveno penkerius metus jai priklasuančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su V. S. sugyveno labai gerai, jis buvo ramus žmogus, nesipyko, o su jo sūnumi T. buvo problemų. Jis išardė visus televizorius, magnetofoną, daužydavo sienas, mušdavo ją ir savo tėvą. T. gaudavo invalidumo pensiją,kas sudarydavo apie 800 litų, iš kurių jie visi ir gyveno. Pinigus su savimi turėdavo T.. 2009 metų birželio 12 dieną, penktadienį, T. su tėvu išėjo pasiimti pinigų, tačiau gavo tik dalį. Jie kai tik gaudavo pinigus, visada eidavo į kavinę išgerti ir namo dar parsinešdavo alkoholio. Tą dieną kai jie grįžo, visi dar kartu išgėrė. Birželio 15 dieną jie vėl išėjo paimti T. pensijos likusios dalies. Grįždami dar parsinešė alaus, po to atėjo dar kaimynė G. P.. Ji tuo metu jau buvo girta, todėl nuėjo miegoti, kas vyko toliau nieko nežino. Ją pažadino kita kaimynė K. ir tada ji pamatė prie lovos gulintį V.. Bandė jį kelti, bet K. pasakė, kad jis negyvas. Be to, liudytoja prodė, kad tą sekmadienį V. S. buvo apdraskytas, buvo mėlynė veide. Jis pasakė, kad tai T. padarė. Todėl ji supykusi, paleido į T. peleninę, o tada pastarasis jai sudavė foteliu per galvą. Po visų įvykių kaimynė G. P. jai nepasakojo kas įvyko, kadangi buvo girta. Ji taip pat daug ko neprisimena dėl galvos sumušimo, kaip ir neatsimena ar jai ką nors pasakojo G. P..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Liudytoja apklausta 2009 06 15 parodė, kad 2009 06 10 T. S. gavo pinigųs už invalidumą ir jie visi pradėjo gerti alkohlį, kurį gėrė iki 2009 06 15 dienos. Išgėręs T. pradėdavo konfliktuoti su ja ir su savo tėvu. Juos abu mušdavo. Ją T. mušdavo kumščiais į veidą. V. S. T. kartais spardydavo kojomis, kartais mušdavo kumščiais. Nuolat kildavo muštynės. 2009 06 15 jie visi pradėjo gerti nuo 8 val. ryto. Apie 10 val. tarp T. ir V. S. kilo konfliktas. T. tėvui spyrė du kartus į kojas. Atrodo, dar vėliau T. dar keletą kartą V. spyrė į kojas, blauzdų srityje. Apie 10-11 val. jie dėl girtumo nuėjo miegoti. Ji atsigulė ant sofos, o V. atsigulė ant grindų prie sofos. Kai ji atsikėlė, apie 19-20 val., pradėjo žadinti V. S., tačiau jis nesikėlė ir nieko nesakė. Ji suprato, kad jam yra blogai. Ji apie tai pasakė T., kuris nuėjo pas kaimynę iškviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai konstatavo V. S. mirtį. Sumušimai ant V. S. veido yra nuo 2009 06 11, kai jį kumščiais mušė T. S. (t.1, b.l.92-93). Teisme liudytoja J. K. patvirtino šiuos savo parodymus, nurodydama, kad jie yra teisingi, šiuo metu įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena.
Be to, buvo perskaityti ir liudytojos J. K. parodymai, duoti 2009 06 23 dieną, kur ji, be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad 2009 06 15, pirmadienį, V. S. ir T. S. nuėjo į banką pinigų. Grįžęs T. pasakė, kad gavo 500 litų. Jie abu į namus grįžo jau išgėrę, dar parsinešė alaus. Kai jie visi gėrė, lyg tai buvo atėjusi G. P., kuri taip pat kartu su jais išgėrė alaus. Begeriant ji pastebėjo, kad V. S. kakta kruvina, todėl ji paklausė kas atsitiko. V. S. atsakė, kad tai padarė sūnus T.. Ji dėl to supyko ir stikline pelenine sudavė T. į kaktą. Po to, T. jai sudavė foteliu į galvą, ją smaugė, rankomis spaudė kaklą, įspyrė į koją. Ji nuo jo išsilaisvinusi, atsigulė ant sofos miegoti, o T. išėjo į lauką, kartu išėjo ir V. S. su G. P.. Vėliau, prabudusi pamatė V. S. gulintį ant grindų prie sofos, T. tuo metu namuose nebuvo. Atėjo kaimynės D., E., kažkuri iš jų pasakė, kad V. S. nebekvėpuoja. Po šio įvykio, ji buvo sutikusi G. P., kuri pasakojo, kad matė kaip T. S. spardė V. S., matė kaip Tomas spyrė tėvui į galvą (t.1,b.l.94).
2009 07 13 papildomai liudytoja apklausta J. K. parodė tai, kad 2009 06 15 dieną jai užmiegant po išgertuvių, jokių konfliktų tarp T. S. ir V. S. nebuvo. Tą dieną V. S. paakyje buvo mėlynė, be to ant jo kaktos buvo kraujo, tačiau, dar prieš eidamas į banką, V. S. kraują nuo kaktos nusišluostė. Kraujas ant V. S. veido buvo nuo sekmadienio, tačiau kada jį mušė T. S., ji to nematė, nes buvo girta. Tačiau dar sekamdienį V. S. jai pasakė, kad jį muušė sūnus T.. Be to, liudytoja parodė, kad G. P., būdama girta, prikalba visokių nebūtų dalykų, tačiau jos pasakojimu apie tai, kad ji matė kaip T. S. spardė V. S., ji patikėjo, nes apie tai ji pasakė, būdama blaivi. Po V. S. laidotuvių, V. ir E. kieme, ji kartu su V., E. ir G. P. gėrė alų, kai atvažiavo V. S. brolis A. su T. S.. Tuomet G. P., visiems girdint pasakė, kad T. S. spardė tėvą V. S., be to, koja pademonstravo kaip tai T. S. darė (t.1,b.l.95).
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad G. P. jai sakė, kad matė kaip T. spardė tėvą, sakė, kad matė kaip spyrė į galvą. Kurią dieną tai buvo neatsimena. Birželio 14 dieną, sekmadienį, ji matė ant V. S. veido kraują ir mėlynę, paklausus kas tai padarė jis atsakė, kad T.. Po laidotuvių buvo toks įvykis, kad P. prie T., V. brolio ir E. su V., sakė, kad matė kaip T. spardė tėvą ir pademonstravo kaip tai darė. T. nieko į tai neatsakė, nesigynė. Dabar tų aplinkybių nelabai atsimena. Tokių aplinkybių, kad V. S. būtų nugriuvęs ant laiptų neprisimena. V. su kaimynais konfliktų neturėjo, jis buvo labai ramus žmogus.
Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo kaimynai, gyveno jis su savo tėvu ir K.. T. K. apkuldavo ir tėvas būdavo jo mėlynas. Jis pats nematė kaip juos muša T., tačiau jie buvo atbėgę pas jį kviesti policijos. Jie pykdavosi su T.. Jis matydavo ir tėvą, ir J. su mėlynėmis. Jis kartais su jais išgerdavo. Tą dieną, kai mirė V. S., jis buvo pas R., išgėrė alaus, tačiau nieko nematė kas įvyko. Po to jam kaimynė K. pasakė, kad S. V. negyvas. Jis pažįsta G. P., kuri po įvykio kalbėjo, kad gal V. T. primušė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2009 08 12 J. Č. be kitų aplinkybių parodė tai, kad G. P., praėjus 2-3 dienoms po V. S. mirties, jam sakė, kad ji, būdma V. S. ir J. K. namuose, matė kaip T. S. spardė savo tėvą V. S.. Ji šaukė T. “ką tu darai”. Vėliau, G. P. jam sakė, kad policijoje ji pasakė, kad prisigalvojo, jog matė kaip T. S. spradė savo tėvą V. S.. Bendraujant su kaimynu V. R., jis sakė, kad V. S. mirties dieną, buvo užėjęs į jo butą, išgėrė dvi stiklines alaus, po to V. S. gulėjo jo kieme, kurį pastarasis parvedė į namus, padėjo jam užlipti laiptais (t.1,b.l.114). 2010 06 21 liudytojo apklausos metu, J. Č. teigė, kad V. R. jam niekada nesakė, kad jis parvedė V. S. į namus, jo mirties dieną. Jis, turbūt, suklydo, kadangi dažnokai išgerdavo (t.1,b.l.115).
Teisme liudytojas J. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad G. P. jam sakė, kad matė kaip T. spardė tėvą. Po to ji sakė policijai, kad prisigalvojo. Neatsimena ar R. jam pasakojo, kad vedė V. namo jo mirties dieną. Pas R. jis tą dieną nesėdėjo, tik išgėrė alaus ir išėjo.
Liudytoja A. T. parodė, kad kaltinamąjį T. S. pažįsta kaip jos draugės E. K. kaimyną. 2009 metų vasarą (datos neprisimena) atėjusi pas E., matė, kad G. P., E. ir jos sugyventinis V. gėrė alų. Po kiek laiko atėjo T. tėvas pas V. paprašyti cigaretės. Jis buvo apsidaužęs, kruvinas, prakirsta galva, lūpos kruvinos, apsišlapinęs. V. jo dar paklausė, ar jam nebloga. V. įpylė jam alaus, bet jis pasakė, kad T. davė pinigų, todėl pats nueis į parduotuvę ir nusipirks. Jis truputį pasėdėjo, išgėrė porą puodelių alaus ir išėjo. Po kurio laiko, ji išėjusi į lauką, pamatė T., pro laiptinės duris už parankės vedantį, savo tėvą. T. galva taip pat buvo prakirsta. E. jai sakė, kad T. susimušė su tėvu, ir T. ar tai tėvas labai sumušė J.. G. P. taip pat buvo pas E., gėrė alų. G. prie stalo sakė, kad T. sumušė tėvą ir J., nes ji prieš tai buvo pas juos namuose. Vėliau, G. išgėrusi sakė, kad T. užmušė tėvą.
Teisiamjo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Apklausta liudytoja 2009 06 23 ji parodė, kad 2009 06 15 apie 12.30 val. pas E. K. buvo atėjęs V. S., kuris buvo sumuštas, jo galvoje, lūpoje, panosėje buvo sukrešėjusio kraujo. V. S. aiškino, kad jo sūnus T. nerado pinigų ir dėl to jį – V. S. mušė. Jis sakė, kad jam bloga, pas E. V. S. pabuvo apie 10 minučių. Vėliau, ji grįždama iš daržo, kieme, prie namo laiptų, matė stovinčius V. S. ir T. S.. T. S. buvo apkabinęs tėvą ir vedėsi jį namo. Ji matė kaip T. S. laiptais vedė tėvą namo. T. S. jai sakė, kad tėvas girtas, liepė tėvui eiti į namus. Tuo metu V. S. buvo tiek pat kruvinas, kaip pirmą kartą, tačiau pastebėjo, kad T. S. kaktoje buvo kirstinė žaizda (t.1,b.l.97). 2009 08 06 papildomai liudytoja apklausta A. T. parodė, kad jai pasakojo E. K., kad pastarajai G. P. sakė, jog matė kaip V. S. mirties dieną, T. S. su foteliu sudavė J. K. į galvą, o savo tėvą V. S. jis spardė į galvą. Vėliau V. R. jai sakė, kad akistatos su juo metu, G. P. neprisipažino mačiusi kaip T. S. spyrė savo tėvui į galvą. Vėliau ji pati girdėjo, kaip V. R. klausė G. P. kodėl ji akistatos metu neprisipažino mačiusi kaip T. spyrė tėvui į galvą. G. P. atsakė, kad ji nenori būti tardoma, nenori, kad ją “tampytų”, tačiau tada ji vėl pasakė, kad matė kaip T. S. spyrė savo tėvui į galvą, tačiau apie tai nenori duoti parodymų. Šį pokalbį girdėjo ir kaimynė D., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje (t.1, b.l.98). 2010 01 06 liudytoja papildomai parodė, kad ji, išėjusi iš E. namų kieme gulinčio T. S. tėvo V. S. nematė (t.1, b.l.99). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad G. pas E. pasakojo, kad pati matė, jog tą dieną kai mirė V., kaip T. tėvui spardė į galvą, o J. trenkė su foteliu per galvą.
Liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamąjį T. S. pažįsta kaip buvusį kaimyną. T. gyveno su tėvu ir pamote J.. Jie, kaip kaimynai, bendraudavo. T. tėvas buvo labai ramus žmogus, tik per daug gerdavo. O T. prie svetimų žmonių nelįsdavo, bet su tėvu ir J. vykdavo kivirčai. Ji yra mačiusi T. tėvą bei pamotę sumuštus. Jie patys sakė, kad T. muša. Praėjusių metų vasarą (datos neatsimena) ji ruošėsi eiti į parduotuvę, kai tarpduryje pamatė T.. Jis prašė eiti su juo kartu, nes jo tėvas nukritęs ir kurį laiką nesikelia. Užėjusi į namus, ji pamatė, kad V. kambaryje nukritęs tarp lovos ir stalo. T. dar pakvietė kaimynę E.. Ji V. prie veido pridėjo veidrodį, pažiūrėti ar kvėpuoja. Tuomet ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją bei policiją ir išėjo. Grįžusi iš parduotuvės, pas S. nebuvo užėjusi.
Liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamasis T. S. yra buvęs jos kaimynas. Jie tarpusavyje bendraudavo, užeidavo vieni pas kitus. 2009 metų birželio mėnesį (datos neatsimena) ryte pas juos į namus užėjo V. S., paprašė cigaretės, pasėdėjo, išgėrė alaus ir išėjo į parduotuvę. Dar buvo atėjusios kaimynės A. ir G. P.. Jie visi išgėrinėjo. Tą pačią dieną, buvo atėjęs T. S., beldė į langus, prašė atidaryti duris. Atidarius duris, jis pasakė, kad tėvui blogai. Ji nuėjo pažiūrėti ir rado V. gulintį ant grindų. Ji jam prie veido pridėjo veidrodėlį, bet jis nerasojo, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Tos dienos ryte, kai pas juos į namus buvo užėjęs T. tėvas V. S., jis buvo sumuštas, jo galva buvo sumušta, lūpos krauju apkrešėjusios. Prieš tai naktį, ji girdėjo, kaip V. S. sugyventinė J. šaukė ,,T., baik. T., baik“. Tai buvo ne pirmas kartas, kai tėvas ir J. buvo sumušti. Ryte V. sakė, kad T. durniuoja, mušasi. Rėkia, kad jie su J. prageria jo pinigus. Tuo metu, kai ji T. pakviesta nuėjo į jų butą, matė, kad namuose išvartyti daiktai. Po šio įvykio J. visą mėnesį gyveno pas juos. V. mirties dieną J. galva irgi buvo prakirsta. Tą dieną G. P. sakė, kad pas S. mušasi, rėkauja, triukšmauja. Pas S. išgertuvės vyko kelias dienas.
Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos iktieisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji apklausta 2009 06 23 dieną, parodė, kad iki 2009 06 15 (tiksliai laiko nežino), ji girdėjo kaip J. šaukė “T. baik”, iš to ji suprato, kad T. kažką muša. 2009 06 15 apie 8 val. ji buvo nuėjusi pas V. S. ir J. pasiskolinti cigaretės. Ten buvo ir G. P.. J. buvo su mėlynėmis paakiuose, atrodo, buvo kruvinos jos lūpos. T. S. buvo prakirsta galva, o V. S. buvo sumuštos lūpos, taip pat matėsi sumušimai ant kaktos. Pas juos į butą apie 12 val. užėjo V. S., ant kurio veido matėsi sumušimai, kraujo nebuvo. Maždaug po pusvalandžio ji pro langą pamatė, kad kieme T. S. kelia savo nugriuvusį tėvą. Po to jie abu nuėjo namo, iš kur girdėjosi triukšmas. Praėjus laiko tarpui, pas juos atbėgo T., beldė į langą, sakė, kad tėvui blogai. Po to, jis nubėgo ir pas kitą kaimynę D.. Ji nuėjusi pas S., bute pamatė girtą J., kuri matėsi buvo sumušta. V. S. gulėjo prie lovos ant grindų. Ji suprato, kad jis nebegyvas ir iškveitė greitąją pagalbą. Tuo metu T. S. vaikščiojo po kambarį ir dejavo. Vėliau, kai atvažiavo policija, ji girdėjo kaip J. sakė policininkui, jog T. ją sumušė, mušė ir savo tėvą, spardė jį kojomis, būdamas apsiavęs kedais. Tą pačią dieną pas ją buvo užėjusi G. (P.) ir pasakė, kad matė kaip T. S. spardė savo tėvą kojomis, kaip jis J. foteliu trenkė per galvą (t.1, b.l.101-103). 2010 02 11 papildomai apklausta liudytoja E. K. davė iš esmės analogiškus parodymus (t.1, b.l.104-105).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad G. P. po V. S. mirties pasakojo, kad pati matė, kaip T. kojom spardė tėvą, J. su foteliu trenkė per galvą. Kai ji, pakviesta T., nuėjo pas S., J. ir V. buvo sumušti, o T. – apdraskytas. V. pas juos buvo atėjęs ir dieną prieš mirtį, ir mirties dieną. Ji jo mirties dieną pro langą matė kaip kieme T. kėlė tėvą.
Liudytojas V. R. parodė, kad T. S. buvo jų su E. K. kaimynas. 2009 metų metų vasarą, tikslios dienos neprisimena, pas juo atėjo V. S., paprašė rūkyti. V. atėjo sumuštas, matėsi nubrozdinimai ant kaktos ir barzdos bei mėlynė. Jis paklausė kas atsitiko, į ką jis atsakė, kad ,,tas durnius vėl durniuoja, prikaišioja, kad mes jo pinigus prageriam“. V. sakė, kad T. prikaišioja, jog tėvas su sugyventine J. prageria jo pinigus, kuriuos gaudavo už invalidumą. Tą pačią dieną, apie 17.00 val. ar 18.00 val. T. beldė į langą, bet jie neatidarė. Vėliau E. atidarė duris ir T. pasakė, kad tėvas nugriuvo ir nesikelia, reikia pagalbos. E. nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Po kurio laiko, vakare, atėjo J.. Ji buvo sumušta, galva praskelta, matėsi mėlynės. Kitą dieną atėjo T. ir jo klausė, ar jis nemušė jo tėvo. Jis atsakė, kad nemušė, nes neturėjo dėl ko jį mušti. Jie tarpusavyje su T. tuo metu nebuvo susipykę. Teisme buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kur be kitų aplinkybių jis parodė ir tai, kad V. S. sugyventinė pasakojo, kad pastarojo mirties dieną T. S. spardė tėvą, o jai taburete ar foteliu trenkė per galvą. Jis pats įvykio nematė, tik girdėjo pasakojimą iš savo sugyventinės E., G. P. ir J. (t.1,b.l.106-108, 126). Teisme liudytojas V. R. patvirtino šiuos parodymus ir papildomai paaiškino, kad G. P. sakė, kad pati matė, kaip T. J. su foteliu trenkė per galvą, o tėvą spardė kojomis. Paskui ir pati J. apie tai sakė. Už kelių dienų po V. mirties, jie buvo nuėję į jų namus ir matė, kad S. namuose viskas išvartyta. Po V. mirties buvo atvažiavęs jo brolis. Tuo metu jie visi – E., G. P., J. Č. – sėdėjo kieme, ir jis girdėjo kaip G. P. V. broliui sakė, kad matė kaip T. spardė tėvui į galvą.
Liudytoja G. P. parodė, kad pažįsta T., kurio tėvas buvo jos tolimas giminaitis. V. kartu su T. gyveno pas J.. Jie buvo jos kaimynai, bendraudavo. 2009 metų birželio mėnesį, ryte (dienos neprisimena) ji atėjo pas V. S., kur kartu gėrė alų. Visų aplinkybių kas vyko tą dieną neprisimena, nes praėjo daug laiko. Tos pačios dienos pavakaryje ji vėl nuėjo pas V. S., kur matė, kad kambaryje buvo viskas išvartyta, foteliai sulaužyti, sofos galas nulaužtas. J. buvo labai sudaužyta, paakiai mėlyni, galva praskelta, o V. gulėjo ant grindų. Ji pati jokių muštynių nematė. Ji nematė, kad T. muštų tėvą.
Teisiamajame posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. P. apklausta liudytoja 2009 06 29 dieną parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį (datos neprisimena), jie keturiese, ji, J., V. ir T. S., pas juos namuose gėrė alų. J. perspėjo T., kad šis negertų be eilės. Į tai, T. atsakė, kad tai yra pirkta už jo pinigus, ir jis gali gerti kaip nori. Daugiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Tą dieną, kai mirė V. S., jis nebuvo užėjusi pas E. ir V. ir kartu su jai negėrė alkoholio. Tačiau apie 15 val. ji buvo užėjusi pas J., kur pamatė ant grindų gulintį V. S.. Jos paklausta kodėl pastarasis guli ant grindų, J. atsakė, kad jį atnešė kaimynas V.. Tuo metu namuose T. nematė. Be to, J. pasakojo, kad V. S. girtas virto nuo laiptų, po ko kaimynas V. ir parnešė jį namo (t.1,b.l.110-111). Apklausta 2009 07 13 G. P. parodė, kad sekmadienį, dieną prieš V. S. mirtį, ji kartu su V. ir E. gėrė jų namų kieme. Kitą dieną ji vėl nuėjo pas juos į namus, kur jie vėl išgerinėjo. Ar pas juos buvo atėjęs V. S. neprisimena dėl girtumo. Tą pačią dieną apie 14-15 val. ji nuėjo pas J. K. į namus, kur kartu su ja ir T. bei V. S. gėrė alų. Tarp jų jokių konfliktų nevyko, niekas nieko nemušė. Namo ji išėjo apie 17-18 val., po to vėl grįžo pas juos ir pamatė ant grindų gulintį V. S.. J. pasakė, kad jis griuvo nuo laiptų ir kaimynas V. parnešė namo. T. namuose nematė. Ji nematė, kad T. S. būtų spardęs savo tėvą V. S.. Ji norėdama pajuokauti, J. darže pasakė, kad matė kaip T. S. spyrė savo tėvui į galvą. Po V. S. laidotuvių, kai buvo atvažiavęs V. brolis A., ji vėl, būdama girta, juokaudama pasakė, kad matė kaip T. S. spyrė į galvą V. S.. Ji negali paaiškinti dėl ko taip juokavo (t.1, b.l.112). 2010 01 27 papildomai apklausta liudytoja G. P. parodė, kad V. S. mirties dieną pas E. ir V. buvo užėjęs ir V. S., tačiau neprisimena ar ant jo veido buvo kokių nors sužalojimų. Tarp jo ir kaimyno V. jokių konfliktų nebuvo (t.1, b.l.113).
Žemesnės instancijos teismas
Teisme liudytoja G. P. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir paaiškino, kad nieko neprisimena, kad po jos gydymosi psichiatrinėje ligoninėje jos atmintis yra prasta. Jai nustatytos diagnozės įvardinti negali, nežino. Ji neprisimena ar prieš ją apklaustiems liudytojams sakė mačiusi kaip T. spardė tėvą. Be to, tvirtino, kad tikrai nematė, kad T. būtų spardęs tėvui į galvą. Ji niekam nėra pasakojusi, kad T. mušdavo tėvą. Su apklaustais liudytojais ji nėra susipykusi, jų santykiai normalūs. Jie neturėtų pagrindo jos apkalbėti. Gal ir buvo tokia kalba, kad T. mušdavo tėvą ir J., tačiau neprisimena ar kam nors apie tai pasakojo. V. jai yra sakęs, kad T. jį muša, nes jis su J. prageria jo pinigus. Ji vieną kartą matė J. visą sumuštą, veidas mėlynas, galva praskelta. Tai buvo prieš V. mirtį. Ją sumušė T.. Bet ji pati kalta, nes metė peleninę su nuorūkom į T.. Ji pati tai matė. Be to, jai J. pasakojo, kad T. sulaužė fotelį, nulaužė sofos galą. Julė buvo visa sudaužyta, kaimynas V. plovė jai galvą, tepė tepalu. V. mirties dieną, jai J. nesakė, kaip V. atsidūrė ant grindų. Ji negirdėjo tokios kalbos, kad V. galėjo nukristi nuo laiptų. Po V. mirties buvo atvažiavęs jo brolis. Jis klausė, kas užmušė V., tačiau jie nieko negalėjo paaiškinti, nes nematė. Teisme perskaičius liudytojų V. R. ir G. P. akistatos protokolą (t.1,b.l.124), kuriame užfiksuoti liudytojo V. R. parodymai apie tai, kad G. P. pasakojo, kad T. S. kedais spardė į galvą savo tėvui V. S., ir pademonstravo kaip jis tai darė. O po laidotuvių, G. P. antrą kartą pasakė, kad ji matė kaip T. S. spyrė ar tai spardė tėvui V. S. į galvą. Tai girdėdamas T. S. nuleido galvą ir nieko į tai neatsakė. O liudytoja G. P. į tai, paaiškino, kad neprisimena ar kam nors sakė mačiusi kaip T. S. spardė savo tėvą, tačiau jei ir sakė, tai gal buvo girta ir nežinojo ką kalba. Teisme liudytoja G. P. patvirtino, kad buvo buvo tokia kalba su V. broliu, kad ji matė kaip T. spardė tėvui į galvą, tačiau ji buvo labai girta, todėl tiksliai neprisimena.
Kaip matyti iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo, 2009-06-15, laikotarpiu nuo 20 val. 30 min. iki 21 val. 30 min., buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kur viename iš kambarių buvo rastas ant kilimo V. S. lavonas, gulintis ant nugaros (t.1, b.l. 4-14)
MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda momens dešinėje, trimis odos nubrozdinimais kaktos kairėje ir po vieną abiejuose antakiuose, kraujosruva kairiame skruoste, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje, galvos smegenų sumušimu, kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g). Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo - širdies veiklos sutrikimu. V. S. mirtis įvyko maždaug prieš 16-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios- 2009-06-16 10.00 val. V. S. lavone nustatyta: muštinė žaizda momens dešinėje (1), trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3), ir po vieną abiejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1), galvos smegenų sumušimas, kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g). Sužalojimai padaryti kietais, bukais, ribotais daiktais paros laiko tarpe iki mirties. Vienas išorinis sužalojimas atspindi vieną trauminį poveikį į galvą. Teoriškai, kiekvienas sužalojimas galėjo sukelti galvos smegenų rotaciją kaukolės ertmėje, ko pasekoje plyšo trumpos kraujagyslės jungiančios smegenis su kietuoju dangalu ir prasidėjo kraujavimas. Todėl išoriniai sužalojimai galvoje kartu su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalo vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į dešiniojo momens srities žaizdos lokalizaciją ir smegenų sumušimo židinių lokalizaciją bei pobūdį (po minkštaisiais dangalais dešinio pusrutulio kaktinės-smilkininės-momeninės skilties ribose ryškus kraujo išsiliejimas 5 cm skersmens, analogiškas kraujo išsiliejimas yra kairio pusrutulio smilkininės skilties sferiniame paviršiuje 3,5 cm skersmens), daroma išvada, kad į dešinio momens sritį buvo suduotas stiprus tiesioginis smūgis, labiausiai tikėtina, kad kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu atsirado po tiesioginio smūgio kietu, buku, ribotu daiktu į dešinio momens sritį. Kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant aukštielninkam, o mikroskopinis vaizdas rodo, kad jis padarytas netrukus iki mirties, t. y. vėliau, nei kiti sužalojimai. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taškinės kraujosruvos su paviršiniu nubrozdinimu dešinio klubakaulio sparno projekcijoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo gautis nukentėjusiajam griūvant. Sužalojimas padarytas paros laiko tarpe iki mirties ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 16-21).
Papildoma Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. S. galvos sužalojimuose individualaus traumuojančio daikto (-ų) požymiai neužsifiksavę. Vertinant veido sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3) ir po vieną abejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1)), labiausiai tikėtina, kad jie padaryti smūgiuojant kumščiais. Vertinant muštinės žaizdos momens dešinėje pobūdį, daroma išvada, kad tokio sužalojimo negalima padaryti smūgiuojant kumščiu, o galima padaryti pailgu cilindriniu daiktu arba daiktu turinčiu briauną, pvz. spiriant koja apauta batu. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Vertinant kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g), labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis po galvos sumušimo iki kelių valandų laiko tarpe galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai patvirtina kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje (nukentėjusiajam griūvant), kuri padaryta vėliau nei kiti sužalojimai (padarymo laikas patvirtintas histologinio tyrimo metu), galimai jam griūvant. Po to susikaupė toks kraujo kiekis, kad buvo suspaustos smegenys, ko pasekoje nukentėjusysis neteko sąmonės ir galėjo išgyventi kelių-keliolikos valandų laiko tarpą. Formuojantis tokiai kraujo išlajai, palaipsniui spaudžiamos smegenys, ir asmuo tampa mieguistas, dalinai dezorientuotas (atrodo kaip apsvaigęs alkoholiu). Tačiau V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilių etilo alkoholio, tai reiškia, kad aplinkiniai galėjo įvertinti jo būseną kaip apsvaigimą alkoholiu, t.y. negalėjo suprasti ar V. S. po galvos sumušimo komoje, ar po išgertuvių miega. V. S. lavone būdingų kovai ar savigynai pėdsakų nėra. Tikėtina, kad V. S. veido sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint priešpriešiais, o dešinio momens srities sumušimas galėjo būti padarytas vienu kojos spyriu nukentėjusiajam pargriuvus po veido sumušimo. Visi sužalojimai padaryti 10 trauminių poveikių, iš jų: 8- tiesioginiai smūgiai į galvą, 2- griūvant (kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje ir taškinės kraujosruvos su paviršiniu nubrozdinimu dešinio klubakaulio sparno projekcijoje (t.1, b. l. 24-26).
Kaip matyti iš asmens apžiūros protokolo, 2009-06-15, laikotarpiu nuo 23 val. 35 iki 24 val. 00 min., buvo apžiūrėtas T. S. kūnas. Apžiūros metu ant T. S. kūno buvo nustatyta: 1) kirstinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, ant kurios užsidėjęs 2,5 cm ilgio šašas; 2) patinimas kairės plaštakos srityje, pagal mažąjį pirštą apie 2 cm žaizda, ant kurios užsidėjęs šašas; 3) kairės rankos krumplių srityje sena žaizda su šašu; 4) dešinio delno srityje įbrėžimas pagal riešą visame delno plotyje (t.1, b.l.38-39).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, padaryta kietu buku daiktu prieš 7-15 parų iki apžiūros, ir šviežias randas kairėje plaštakoje, likęs sugijus žaizdai, padarytai prieš 7-20 parų iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 41).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2009-06-15. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio rezultate. J. K. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 43).
Be to, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirta V. S. dešinio momens srities muštinė odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktais sportiniais batais (batu), paimtais 2009-07-01 iš įtariamojo T. S.. Tačiau konkrečiai pasisakyti, ar tirtais sportiniais batais, ar kitu, bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu, padaryta tirta odos žaizda negalima, kadangi sužalojime užsifiksavę požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės (t.1, b.l. 76-80).
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. S. nuo 2001-03-28 diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. T. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. S. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. T. S. būdingi individualus psichologiniai ypatumai netrukdo teisingai suvokti įvykius bei duoti apie juos parodymus. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje ( t.2, b.l. 31-33).
Teismo posėdyje buvo apklausta teismo psichitartė-ekspertė N. M., kuri patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad kaltinamasis T. S. turi fizinių trūkumų - blogai girdi, labai blogai mato, jis gi turi kalbos problemą, tačiau su juo bendraujant ramioje aplinkoje, jis papasakoja beveik viską, t.y. kaip gyveno, su kuo, kaip gaudavo pinigų, kiek baigęs mokslų ir kitą. T. sugeba mintis reikšti raštu. Su juo pavyko bendrauti teismo psichologui. Jo intelekto bendras lygis atitinka lengvą protinį atsilikimą. Taip pat yra problemos su alkoholiu, o žmogui, turinčiam tiek fizinių ir psichikos ydų, yra sudėtinga save valdyti. T. pats paaiškino, kad būdavo konfliktų ir neneigia, kad suduodavo tėvui. Jis supranta visą įvykių esmę, tačiau yra gynybos elementai, nors ir labai primityvūs, nes bando visą kaltę suversti kitam žmogui. T. supranta savo veiksmų esmę ir gali save valdyti. Įvertinant visas aplinkybes buvo jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, jis gi turi elgesio sutrikimų, buvo žalingas jo alkoholio vartojimas, bet tai nėra psichikos liga. Kadangi T. S. intelektas yra lengvo protinio atsilikimo lygyje, todėl jis negalėjo suprasti, kad mušdamas tėvą, galėjo jį užmušti. Alkoholio vartojimas pablogino jo būklę. Nėra objektyvių duomenų, kad jis tuo metu buvo psichozinėje būklėje. Galėjo padidėti emocinis dirglumas, bet tai tik jo elgesio išraiška. T. S. supranta, kad yra teisme, atpažino liudytojus. Jo orentacija yra pakankama.
Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis T. S. tyčia nužudė savo tėvą ir ši jo veika pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punkte. Byloje nustatyta, kad 2009 metais, laikotarpiu nuo birželio 14 d. 10 val. 00 min. iki birželio mėn. 15 d. 18 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvo sugyventinės J. K. namuose, vykusių ilgalaikių išgertuvių metu, asmeninio konflikto metu su savo tėvu V. S., panaudojo fizinį smurtą pastarojojo atžvilgiu, tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis suduodamas V. S. į galvos sritį, padarė pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S..
Kaltinamasis T. S. neigė nužudęs savo tėvą, aiškindamas, kad jis dažnai vartodavo fizinį smurtą prieš savo tėvą bei jo sugyventinę J. K., tačiau tėvo mirties dieną nemušė. Tėvą galėjo nužudyti kaimynas V. (V. R.). Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, ką, beje patvirtina ir atliktos Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvados, kur jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai netrukdo suprasti jam savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis gi yra gynybiškas įtariamos veikos atžvilgiu, nors ir primityviai, bet bando kaltę perkelti kitam asmeniui (t.2,b.l.31-33). Tai, kad kaltinamasis savo tėvo V. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą laikotarpiu nuo 2009 metų birželio 14 dienos ryto iki birželio 15 dienos vakaro, patvirtina liudytojų parodymai. Kaip matyti iš liudytojų E. K., V. R. parodymų, V. S. pas juos į namus buvo užėjęs 2009 metų birželio 15 dienos ryte, ant jo veido matėsi sumušimai - jo galva buvo sumušta, lūpos krauju apkrešėjusios. Prieš tai naktį, ji girdėjo, kaip V. S. sugyventinė J. šaukė ,,T., baik. T., baik“. Atėjęs ryte V. sakė, kad T. durniuoja, mušasi, rėkia, kad jie su J. prageria jo pinigus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. R., teigdamas, kad “V. atėjo sumuštas, matėsi nubrozdinimai ant kaktos ir barzdos bei mėlynė. Jis paklausė kas atsitiko, į ką jis atsakė, kad ,,tas durnius vėl durniuoja, prikaišioja, kad mes jo pinigus prageriam“. Be to, liudytojas V. R. parodė, kad V. S. sugyventinė J. K. pasakojo, kad pastarojo mirties dieną T. S. spardė tėvą, o jai taburete ar foteliu trenkė per galvą. Aplinkybę, kad jau 2009 metų birželio 15 dienos rytą V. S. buvo sumuštas patvirtina ir liudytoja A. T., kuri parodė, kad ji, atėjusi pas E. ir V., matė V. S. kruviną, prakirsta galva, kruvinomis lūpomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 2009 06 15 apie 12.30 val. pas E. K. buvo atėjęs V. S., kuris buvo sumuštas, jo galvoje, lūpoje, panosėje buvo sukrešėjusio kraujo. V. S. aiškino, kad jo sūnus T. nerado pinigų ir dėl to jį mušė. Jis sakė, kad jam bloga (t.1, b.l.97). Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytoja apklausta V. S. sugyventinė J. K., kuri tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2009 metų birželio mėn. 14-15 dienomis, bei keletą dienų prieš tai, jų namuose nuolat vyko išgertuvės, kurių metu vyko konfliktai su jos sugyventinio V. S. sūnumi T. S., kuris jiems abiems priekaištavo dėl jam priklausančių pinigų pragėrimo bei tuo pačiu jų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Ją T. mušdavo kumščiais į veidą. V. S. T. kartais spardydavo kojomis, kartais mušdavo kumščiais. 2009 06 15 jie visi pradėjo gerti nuo 8 val. ryto. Apie 10 val. tarp T. ir V. S. kilo konfliktas. T. tėvui spyrė du kartus į kojas. Atrodo, dar vėliau T. dar keletą kartą V. spyrė į kojas, blauzdų srityje. Be to, liudytoja parodė, kad tą dieną jiems begeriant ji pastebėjo, kad V. S. kakta kruvina, todėl ji paklausė kas atsitiko. V. S. atsakė, kad tai padarė sūnus T.. Ji dėl to supyko ir stikline pelenine sudavė T. į kaktą. Po to, T. jai sudavė foteliu į galvą, ją smaugė, rankomis spaudė kaklą, įspyrė į koją. Liudytoja J. K. teisme teigė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių negali prisiminti dėl girtumo.
Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, svarbu įvertinti ir liudytojos G. P. parodymus. Pasak byloje apklaustų liudytojų – E. K., V. R., A. T., J. Č. – jiems G. P. sakė, jog ji pati betarpiškai matė, kaip kaltinamasis T. S. spyrė savo tėvui V. S. į galvą. Pati liudytoja G. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuosekli, prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, neigė mačiusi T. S. koja suduotus smūgius V. S. į galvą. Ji gi, aiškino, kad taip galėjo sakyti dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, dėl atminties spragų. Įvertinant tai, teismas vertina liudytojos G. P. parodymus atitinkančius faktines aplinkybes tiek, kiek tai patvirtinta kitais įrodymais – tai yra tai, kad ji dalyvavo kelias dienas vykusiose išgertuvėse, girdėjo vykusius konfliktus tarp V. S., J. K. bei T. S., matė sužalotą J. K., tačiau teismas neturi pagrindo tikėti liudytojos G. P. prieštaringais parodymais apie T. S. suduotus smūgius V. S..
Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 metų birželio 14 ryto iki 15 dienos vakaro, V. S. T. S. tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis sudavė V. S. į galvos sritį, padarydama pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė ir tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S. (t.2, b.l.38). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje apklausti liudytojai nurodė matę, būtent, 2009 m. birželio 15 ryte V. S. veido srityje esančius sužalojimus – kaktoje, antakiuose, lūpose, galvoje, kur matėsi šviežiai sukrešėjęs kraujas. Be to, ir pats V. S. jiems sakė, kad, būtent, jo sūnus T. padarė jam šiuos sužalojimus. Todėl, nors ir atsižvelgiant į visų liudytojų vedamą pakanamai asocialų gyvenimo būdą, jų nuolatinį alkoholinį apsvaigimą, visgi teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kadangi jie yra pakankamai nuoseklūs, be esminių prieštaravimų, ir atitinka faktines įvykio aplinkybes.
V. S. padarytus sužalojimus patvirtina ir Teismo specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. S. mirtis įvyko maždaug prieš 16-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios - 2009-06-16 10.00 val. Vertinant veido sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3) ir po vieną abejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1)), labiausiai tikėtina, kad jie padaryti smūgiuojant kumščiais. Vertinant muštinės žaizdos momens dešinėje pobūdį, daroma išvada, kad tokio sužalojimo negalima padaryti smūgiuojant kumščiu, o galima padaryti pailgu cilindriniu daiktu arba daiktu turinčiu briauną, pvz. spiriant koja apauta batu. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Vertinant kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g), labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis po galvos sumušimo iki kelių valandų laiko tarpe galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai patvirtina kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje (nukentėjusiajam griūvant), kuri padaryta vėliau nei kiti sužalojimai, galimai jam griūvant. Po to susikaupė toks kraujo kiekis, kad buvo suspaustos smegenys, ko pasekoje nukentėjusysis neteko sąmonės ir galėjo išgyventi kelių-keliolikos valandų laiko tarpą. Formuojantis tokiai kraujo išlajai, palaipsniui spaudžiamos smegenys, ir asmuo tampa mieguistas, dalinai dezorientuotas (atrodo kaip apsvaigęs alkoholiu). Tačiau V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilių etilo alkoholio, tai reiškia, kad aplinkiniai galėjo įvertinti jo būseną kaip apsvaigimą alkoholiu, t.y. negalėjo suprasti ar V. S. po galvos sumušimo komoje, ar po išgertuvių miega. V. S. lavone būdingų kovai ar savigynai pėdsakų nėra. Tikėtina, kad V. S. veido sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint priešpriešiais, o dešinio momens srities sumušimas galėjo būti padarytas vienu kojos spyriu nukentėjusiajam pargriuvus po veido sumušimo. Taigi, įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad būtent nuo kaltinamojo T. S. suduotų smūgių jo tėvui V. S. laikotarpiu nuo 2009 06 14 10 val. iki 2009 06 15 18 val., pastarasis mirė.
Tuo pačiu teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. S. parodymus apie tai, kad jo tėvą galėjo nužudyti jo kaimynas V. R.. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jo teiginys, kad tėvas V. S. savo mirties dieną iš namų išėjo kartu su kaimynu V. R., po ko, praėjus nedideliam laiko tarpui, jis pats tėvą rado gulinį kieme sumuštą ir parvedė namo. Nors byloje ir nustatyta aplinkybė, kad 2009 06 15 T. S. parvedė iš kiemo savo tėvą V. S., tačiau V. S. jau iki to laiko buvo sumuštas, jam jau buvo padaryti aukščiau aptarta Specialisto išvada konstatuoti sužalojimai, ką ir patvirtino liudytojų parodymai. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti kaltinamojo T. S. parodymais ir vertinti jų kaip atitinkančių faktines aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis T. S. anksčiau neteistas (t.2, b.l.38), byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas, jis yra neįgalus, nustatytas netektas darbingumas 70 proc.(t.2,b.l.117), jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio paktimais F.70.1(t.2,b.l.40), kaip minėta ir Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu konstatuotas nuo 2001 03 28 lengvas protinis atsilikimas, tačiau T. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, o jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. T. S. būdingi individualus psichologiniai ypatumai netrukdo teisingai suvokti įvykius bei duoti apie juos parodymus. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje ( t.2, b.l. 31-33).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis po nusikaltimo padarymo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – kvietė kaimynus į pagalbą, prašydamas padėti tėvui (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis būdavo agresyvus ir naudodavo fizinį smurtą tėvo atžvilgiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju.
Kaltinamojo T. S. nusikaltama veika padaryta netiesiogine tyčia, tai yra jis, nors nenorėjo nužudyti savo tėvo, tačiau atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus pastarojo atžvilgiu - rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, tai yra į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti žmogaus mirtį.
Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į jam nustatytą lengvą protinį atsilikimą su elgesio sutrikimais, nustatytą 70 procentų nedarbingumą, jo silpną sveikatą bei paties nukentėjusiojo vestą asocialų gyvenimo būdą (nužudytasis V. S. kartu su savo sugyventine J. K. niekur nedirbo, gyveno iš neįgalaus T. S. gaunamos socialinės valstybės paramos, gautus pinigus pragerdavo), daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina minimali bausmė, numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. S. švarkas, marškinėliai (3 vnt.), kelnaitės, kelnės, 1 pora batų, T. S. marškiniai, megztinis, striukė, 1 pora sportinių batelių, 3 kraujo nuoplovos ir T. S. kraujo pavyzdys saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK specialioje daiktų saugykloje (t.1, b.l. 48, 49, 55, 56), sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 01 31. Vadovaujantis LR BK 66 str., T. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2009 metų birželio mėn. 22 dienos iki 2011 metų sausio 31 dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. S. švarką, marškinėlius (3 vnt.), kelnaites, kelnes, 1 porą batų, T. S. marškinius, megztinį, striukę, 1 porą sportinių batelių, 3 kraujo nuoplovas ir T. S. kraujo pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK specialioje daiktų saugykloje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.