Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta iki sulaikymo – (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (nustatyta 70 proc. netekto darbingumo), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 punktą.

T. S. nužudė savo tėvą, tai yra jis, 2009 metais, laikotarpiu nuo birželio 14 d. 10 val. 00 min. iki birželio mėn. 15 d. 18 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilusio asmeninio konflikto metu su savo tėvu V. S., panaudodamas fizinį smurtą pastarojojo atžvilgiu, t.y. tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis suduodamas V. S. į galvos sritį, padarė pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S..

Apklaustas kaltinamuoju T. S. kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad savo tėvo jis nenužudė. Tą dieną (datos nurodyti negali) jo tėvas nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, kurį jie vėliau kartu išgėrė. Po kurio laiko atėjo kaimynas V., su kuriuo jo tėvas išėjo. Maždaug po šešių minučių jis taip pat išėjo į lauką ir pamatė kieme gulintį tėvą, kurį jį pakėlė ir parvedė namo. Tuo metu tėvas nieko nekalbėjo. Jis atsigulė šalia sofos ir pradėjo stipriai knarkti. Kambaryje buvo kaimynė A. ir tėvo sugyventinė J., kurios gėrė alų. Apie 19.00 val. jis nuėjo pas kaimynes E. ir D. kviesti pagalbos, kadangi tėvui buvo blogai. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad kartais būdavo, jog jis susipykdavo su tėvu, kartais jį truputį mušdavo, po to – jo atsiprašydavo. Jį nervindavo tėvo sugyventinė Julė, kurią kartais irgi mušdavo. Paskutinį kartą tėvą jis mušė 3-4 dienos iki mirties, tačią jo mirties dieną jo tikrai nemušė. Jis pats gauna 845 litų invalidumo pensiją, kurią kartais pasilikdavo sau, o kartais atiduodavo tėvo sugyventinei J.. Ji gamindavo maistą, pirkdavo jam rūbų. Tačiau kai ji su tėvu pragerdavo jo gautus pinigus, jis dėl to labai susinervindavo.

Nors kaltinamasis T. S. neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Liudytoja J. K. parodė, kad nužudytasis V. S. buvo jos sugyventinis, kaltinamasis T. yra sugyventinio sūnus. Jie visi kartu gyveno penkerius metus jai priklasuančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su V. S. sugyveno labai gerai, jis buvo ramus žmogus, nesipyko, o su jo sūnumi T. buvo problemų. Jis išardė visus televizorius, magnetofoną, daužydavo sienas, mušdavo ją ir savo tėvą. T. gaudavo invalidumo pensiją,kas sudarydavo apie 800 litų, iš kurių jie visi ir gyveno. Pinigus su savimi turėdavo T.. 2009 metų birželio 12 dieną, penktadienį, T. su tėvu išėjo pasiimti pinigų, tačiau gavo tik dalį. Jie kai tik gaudavo pinigus, visada eidavo į kavinę išgerti ir namo dar parsinešdavo alkoholio. Tą dieną kai jie grįžo, visi dar kartu išgėrė. Birželio 15 dieną jie vėl išėjo paimti T. pensijos likusios dalies. Grįždami dar parsinešė alaus, po to atėjo dar kaimynė G. P.. Ji tuo metu jau buvo girta, todėl nuėjo miegoti, kas vyko toliau nieko nežino. Ją pažadino kita kaimynė K. ir tada ji pamatė prie lovos gulintį V.. Bandė jį kelti, bet K. pasakė, kad jis negyvas. Be to, liudytoja prodė, kad tą sekmadienį V. S. buvo apdraskytas, buvo mėlynė veide. Jis pasakė, kad tai T. padarė. Todėl ji supykusi, paleido į T. peleninę, o tada pastarasis jai sudavė foteliu per galvą. Po visų įvykių kaimynė G. P. jai nepasakojo kas įvyko, kadangi buvo girta. Ji taip pat daug ko neprisimena dėl galvos sumušimo, kaip ir neatsimena ar jai ką nors pasakojo G. P..

Teisiamajame posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. P. apklausta liudytoja 2009 06 29 dieną parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį (datos neprisimena), jie keturiese, ji, J., V. ir T. S., pas juos namuose gėrė alų. J. perspėjo T., kad šis negertų be eilės. Į tai, T. atsakė, kad tai yra pirkta už jo pinigus, ir jis gali gerti kaip nori. Daugiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Tą dieną, kai mirė V. S., jis nebuvo užėjusi pas E. ir V. ir kartu su jai negėrė alkoholio. Tačiau apie 15 val. ji buvo užėjusi pas J., kur pamatė ant grindų gulintį V. S.. Jos paklausta kodėl pastarasis guli ant grindų, J. atsakė, kad jį atnešė kaimynas V.. Tuo metu namuose T. nematė. Be to, J. pasakojo, kad V. S. girtas virto nuo laiptų, po ko kaimynas V. ir parnešė jį namo (t.1,b.l.110-111). Apklausta 2009 07 13 G. P. parodė, kad sekmadienį, dieną prieš V. S. mirtį, ji kartu su V. ir E. gėrė jų namų kieme. Kitą dieną ji vėl nuėjo pas juos į namus, kur jie vėl išgerinėjo. Ar pas juos buvo atėjęs V. S. neprisimena dėl girtumo. Tą pačią dieną apie 14-15 val. ji nuėjo pas J. K. į namus, kur kartu su ja ir T. bei V. S. gėrė alų. Tarp jų jokių konfliktų nevyko, niekas nieko nemušė. Namo ji išėjo apie 17-18 val., po to vėl grįžo pas juos ir pamatė ant grindų gulintį V. S.. J. pasakė, kad jis griuvo nuo laiptų ir kaimynas V. parnešė namo. T. namuose nematė. Ji nematė, kad T. S. būtų spardęs savo tėvą V. S.. Ji norėdama pajuokauti, J. darže pasakė, kad matė kaip T. S. spyrė savo tėvui į galvą. Po V. S. laidotuvių, kai buvo atvažiavęs V. brolis A., ji vėl, būdama girta, juokaudama pasakė, kad matė kaip T. S. spyrė į galvą V. S.. Ji negali paaiškinti dėl ko taip juokavo (t.1, b.l.112). 2010 01 27 papildomai apklausta liudytoja G. P. parodė, kad V. S. mirties dieną pas E. ir V. buvo užėjęs ir V. S., tačiau neprisimena ar ant jo veido buvo kokių nors sužalojimų. Tarp jo ir kaimyno V. jokių konfliktų nebuvo (t.1, b.l.113).

MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda momens dešinėje, trimis odos nubrozdinimais kaktos kairėje ir po vieną abiejuose antakiuose, kraujosruva kairiame skruoste, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje, galvos smegenų sumušimu, kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g). Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo - širdies veiklos sutrikimu. V. S. mirtis įvyko maždaug prieš 16-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios- 2009-06-16 10.00 val. V. S. lavone nustatyta: muštinė žaizda momens dešinėje (1), trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3), ir po vieną abiejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1), galvos smegenų sumušimas, kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g). Sužalojimai padaryti kietais, bukais, ribotais daiktais paros laiko tarpe iki mirties. Vienas išorinis sužalojimas atspindi vieną trauminį poveikį į galvą. Teoriškai, kiekvienas sužalojimas galėjo sukelti galvos smegenų rotaciją kaukolės ertmėje, ko pasekoje plyšo trumpos kraujagyslės jungiančios smegenis su kietuoju dangalu ir prasidėjo kraujavimas. Todėl išoriniai sužalojimai galvoje kartu su kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalo vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į dešiniojo momens srities žaizdos lokalizaciją ir smegenų sumušimo židinių lokalizaciją bei pobūdį (po minkštaisiais dangalais dešinio pusrutulio kaktinės-smilkininės-momeninės skilties ribose ryškus kraujo išsiliejimas 5 cm skersmens, analogiškas kraujo išsiliejimas yra kairio pusrutulio smilkininės skilties sferiniame paviršiuje 3,5 cm skersmens), daroma išvada, kad į dešinio momens sritį buvo suduotas stiprus tiesioginis smūgis, labiausiai tikėtina, kad kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu atsirado po tiesioginio smūgio kietu, buku, ribotu daiktu į dešinio momens sritį. Kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant aukštielninkam, o mikroskopinis vaizdas rodo, kad jis padarytas netrukus iki mirties, t. y. vėliau, nei kiti sužalojimai. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taškinės kraujosruvos su paviršiniu nubrozdinimu dešinio klubakaulio sparno projekcijoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo gautis nukentėjusiajam griūvant. Sužalojimas padarytas paros laiko tarpe iki mirties ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 16-21).

Papildoma Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad V. S. galvos sužalojimuose individualaus traumuojančio daikto (-ų) požymiai neužsifiksavę. Vertinant veido sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3) ir po vieną abejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1)), labiausiai tikėtina, kad jie padaryti smūgiuojant kumščiais. Vertinant muštinės žaizdos momens dešinėje pobūdį, daroma išvada, kad tokio sužalojimo negalima padaryti smūgiuojant kumščiu, o galima padaryti pailgu cilindriniu daiktu arba daiktu turinčiu briauną, pvz. spiriant koja apauta batu. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Vertinant kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g), labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis po galvos sumušimo iki kelių valandų laiko tarpe galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai patvirtina kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje (nukentėjusiajam griūvant), kuri padaryta vėliau nei kiti sužalojimai (padarymo laikas patvirtintas histologinio tyrimo metu), galimai jam griūvant. Po to susikaupė toks kraujo kiekis, kad buvo suspaustos smegenys, ko pasekoje nukentėjusysis neteko sąmonės ir galėjo išgyventi kelių-keliolikos valandų laiko tarpą. Formuojantis tokiai kraujo išlajai, palaipsniui spaudžiamos smegenys, ir asmuo tampa mieguistas, dalinai dezorientuotas (atrodo kaip apsvaigęs alkoholiu). Tačiau V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilių etilo alkoholio, tai reiškia, kad aplinkiniai galėjo įvertinti jo būseną kaip apsvaigimą alkoholiu, t.y. negalėjo suprasti ar V. S. po galvos sumušimo komoje, ar po išgertuvių miega. V. S. lavone būdingų kovai ar savigynai pėdsakų nėra. Tikėtina, kad V. S. veido sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint priešpriešiais, o dešinio momens srities sumušimas galėjo būti padarytas vienu kojos spyriu nukentėjusiajam pargriuvus po veido sumušimo. Visi sužalojimai padaryti 10 trauminių poveikių, iš jų: 8- tiesioginiai smūgiai į galvą, 2- griūvant (kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje ir taškinės kraujosruvos su paviršiniu nubrozdinimu dešinio klubakaulio sparno projekcijoje (t.1, b. l. 24-26).

Kaip matyti iš asmens apžiūros protokolo, 2009-06-15, laikotarpiu nuo 23 val. 35 iki 24 val. 00 min., buvo apžiūrėtas T. S. kūnas. Apžiūros metu ant T. S. kūno buvo nustatyta: 1) kirstinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, ant kurios užsidėjęs 2,5 cm ilgio šašas; 2) patinimas kairės plaštakos srityje, pagal mažąjį pirštą apie 2 cm žaizda, ant kurios užsidėjęs šašas; 3) kairės rankos krumplių srityje sena žaizda su šašu; 4) dešinio delno srityje įbrėžimas pagal riešą visame delno plotyje (t.1, b.l.38-39).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, padaryta kietu buku daiktu prieš 7-15 parų iki apžiūros, ir šviežias randas kairėje plaštakoje, likęs sugijus žaizdai, padarytai prieš 7-20 parų iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 41).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2009-06-15. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio rezultate. J. K. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 43).

Be to, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirta V. S. dešinio momens srities muštinė odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktais sportiniais batais (batu), paimtais 2009-07-01 iš įtariamojo T. S.. Tačiau konkrečiai pasisakyti, ar tirtais sportiniais batais, ar kitu, bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu, padaryta tirta odos žaizda negalima, kadangi sužalojime užsifiksavę požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės (t.1, b.l. 76-80).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. S. nuo 2001-03-28 diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. T. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. S. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. T. S. būdingi individualus psichologiniai ypatumai netrukdo teisingai suvokti įvykius bei duoti apie juos parodymus. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje ( t.2, b.l. 31-33).

Teismo posėdyje buvo apklausta teismo psichitartė-ekspertė N. M., kuri patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad kaltinamasis T. S. turi fizinių trūkumų - blogai girdi, labai blogai mato, jis gi turi kalbos problemą, tačiau su juo bendraujant ramioje aplinkoje, jis papasakoja beveik viską, t.y. kaip gyveno, su kuo, kaip gaudavo pinigų, kiek baigęs mokslų ir kitą. T. sugeba mintis reikšti raštu. Su juo pavyko bendrauti teismo psichologui. Jo intelekto bendras lygis atitinka lengvą protinį atsilikimą. Taip pat yra problemos su alkoholiu, o žmogui, turinčiam tiek fizinių ir psichikos ydų, yra sudėtinga save valdyti. T. pats paaiškino, kad būdavo konfliktų ir neneigia, kad suduodavo tėvui. Jis supranta visą įvykių esmę, tačiau yra gynybos elementai, nors ir labai primityvūs, nes bando visą kaltę suversti kitam žmogui. T. supranta savo veiksmų esmę ir gali save valdyti. Įvertinant visas aplinkybes buvo jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, jis gi turi elgesio sutrikimų, buvo žalingas jo alkoholio vartojimas, bet tai nėra psichikos liga. Kadangi T. S. intelektas yra lengvo protinio atsilikimo lygyje, todėl jis negalėjo suprasti, kad mušdamas tėvą, galėjo jį užmušti. Alkoholio vartojimas pablogino jo būklę. Nėra objektyvių duomenų, kad jis tuo metu buvo psichozinėje būklėje. Galėjo padidėti emocinis dirglumas, bet tai tik jo elgesio išraiška. T. S. supranta, kad yra teisme, atpažino liudytojus. Jo orentacija yra pakankama.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis T. S. tyčia nužudė savo tėvą ir ši jo veika pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punkte. Byloje nustatyta, kad 2009 metais, laikotarpiu nuo birželio 14 d. 10 val. 00 min. iki birželio mėn. 15 d. 18 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvo sugyventinės J. K. namuose, vykusių ilgalaikių išgertuvių metu, asmeninio konflikto metu su savo tėvu V. S., panaudojo fizinį smurtą pastarojojo atžvilgiu, tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis suduodamas V. S. į galvos sritį, padarė pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S..

Kaltinamasis T. S. neigė nužudęs savo tėvą, aiškindamas, kad jis dažnai vartodavo fizinį smurtą prieš savo tėvą bei jo sugyventinę J. K., tačiau tėvo mirties dieną nemušė. Tėvą galėjo nužudyti kaimynas V. (V. R.). Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, ką, beje patvirtina ir atliktos Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvados, kur jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai netrukdo suprasti jam savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis gi yra gynybiškas įtariamos veikos atžvilgiu, nors ir primityviai, bet bando kaltę perkelti kitam asmeniui (t.2,b.l.31-33). Tai, kad kaltinamasis savo tėvo V. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą laikotarpiu nuo 2009 metų birželio 14 dienos ryto iki birželio 15 dienos vakaro, patvirtina liudytojų parodymai. Kaip matyti iš liudytojų E. K., V. R. parodymų, V. S. pas juos į namus buvo užėjęs 2009 metų birželio 15 dienos ryte, ant jo veido matėsi sumušimai - jo galva buvo sumušta, lūpos krauju apkrešėjusios. Prieš tai naktį, ji girdėjo, kaip V. S. sugyventinė J. šaukė ,,T., baik. T., baik“. Atėjęs ryte V. sakė, kad T. durniuoja, mušasi, rėkia, kad jie su J. prageria jo pinigus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. R., teigdamas, kad “V. atėjo sumuštas, matėsi nubrozdinimai ant kaktos ir barzdos bei mėlynė. Jis paklausė kas atsitiko, į ką jis atsakė, kad ,,tas durnius vėl durniuoja, prikaišioja, kad mes jo pinigus prageriam“. Be to, liudytojas V. R. parodė, kad V. S. sugyventinė J. K. pasakojo, kad pastarojo mirties dieną T. S. spardė tėvą, o jai taburete ar foteliu trenkė per galvą. Aplinkybę, kad jau 2009 metų birželio 15 dienos rytą V. S. buvo sumuštas patvirtina ir liudytoja A. T., kuri parodė, kad ji, atėjusi pas E. ir V., matė V. S. kruviną, prakirsta galva, kruvinomis lūpomis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 2009 06 15 apie 12.30 val. pas E. K. buvo atėjęs V. S., kuris buvo sumuštas, jo galvoje, lūpoje, panosėje buvo sukrešėjusio kraujo. V. S. aiškino, kad jo sūnus T. nerado pinigų ir dėl to jį mušė. Jis sakė, kad jam bloga (t.1, b.l.97). Šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytoja apklausta V. S. sugyventinė J. K., kuri tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2009 metų birželio mėn. 14-15 dienomis, bei keletą dienų prieš tai, jų namuose nuolat vyko išgertuvės, kurių metu vyko konfliktai su jos sugyventinio V. S. sūnumi T. S., kuris jiems abiems priekaištavo dėl jam priklausančių pinigų pragėrimo bei tuo pačiu jų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Ją T. mušdavo kumščiais į veidą. V. S. T. kartais spardydavo kojomis, kartais mušdavo kumščiais. 2009 06 15 jie visi pradėjo gerti nuo 8 val. ryto. Apie 10 val. tarp T. ir V. S. kilo konfliktas. T. tėvui spyrė du kartus į kojas. Atrodo, dar vėliau T. dar keletą kartą V. spyrė į kojas, blauzdų srityje. Be to, liudytoja parodė, kad tą dieną jiems begeriant ji pastebėjo, kad V. S. kakta kruvina, todėl ji paklausė kas atsitiko. V. S. atsakė, kad tai padarė sūnus T.. Ji dėl to supyko ir stikline pelenine sudavė T. į kaktą. Po to, T. jai sudavė foteliu į galvą, ją smaugė, rankomis spaudė kaklą, įspyrė į koją. Liudytoja J. K. teisme teigė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių negali prisiminti dėl girtumo.

Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, svarbu įvertinti ir liudytojos G. P. parodymus. Pasak byloje apklaustų liudytojų – E. K., V. R., A. T., J. Č. – jiems G. P. sakė, jog ji pati betarpiškai matė, kaip kaltinamasis T. S. spyrė savo tėvui V. S. į galvą. Pati liudytoja G. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuosekli, prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, neigė mačiusi T. S. koja suduotus smūgius V. S. į galvą. Ji gi, aiškino, kad taip galėjo sakyti dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, dėl atminties spragų. Įvertinant tai, teismas vertina liudytojos G. P. parodymus atitinkančius faktines aplinkybes tiek, kiek tai patvirtinta kitais įrodymais – tai yra tai, kad ji dalyvavo kelias dienas vykusiose išgertuvėse, girdėjo vykusius konfliktus tarp V. S., J. K. bei T. S., matė sužalotą J. K., tačiau teismas neturi pagrindo tikėti liudytojos G. P. prieštaringais parodymais apie T. S. suduotus smūgius V. S..

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 metų birželio 14 ryto iki 15 dienos vakaro, V. S. T. S. tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis sudavė V. S. į galvos sritį, padarydama pastarajam tris odos nubrozdinimus kaktos kairėje, po vieną abiejuose antakiuose, vieną kairiame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje bei muštinę žaizdą momens dešinėje, ko pasėkoje, dėl galvos smegenų sumušimo ir įvykusios kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nukentėjusysis V. S. mirė ir tokiu būdu jis tyčia nužudė savo tėvą V. S. (t.2, b.l.38). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje apklausti liudytojai nurodė matę, būtent, 2009 m. birželio 15 ryte V. S. veido srityje esančius sužalojimus – kaktoje, antakiuose, lūpose, galvoje, kur matėsi šviežiai sukrešėjęs kraujas. Be to, ir pats V. S. jiems sakė, kad, būtent, jo sūnus T. padarė jam šiuos sužalojimus. Todėl, nors ir atsižvelgiant į visų liudytojų vedamą pakanamai asocialų gyvenimo būdą, jų nuolatinį alkoholinį apsvaigimą, visgi teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kadangi jie yra pakankamai nuoseklūs, be esminių prieštaravimų, ir atitinka faktines įvykio aplinkybes.

V. S. padarytus sužalojimus patvirtina ir Teismo specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. S. mirtis įvyko maždaug prieš 16-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios - 2009-06-16 10.00 val. Vertinant veido sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (trys odos nubrozdinimai kaktos kairėje (3) ir po vieną abejuose antakiuose (2), kraujosruva kairiame skruoste (1), muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (1)), labiausiai tikėtina, kad jie padaryti smūgiuojant kumščiais. Vertinant muštinės žaizdos momens dešinėje pobūdį, daroma išvada, kad tokio sužalojimo negalima padaryti smūgiuojant kumščiu, o galima padaryti pailgu cilindriniu daiktu arba daiktu turinčiu briauną, pvz. spiriant koja apauta batu. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Vertinant kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (235 g), labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis po galvos sumušimo iki kelių valandų laiko tarpe galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai patvirtina kraujosruva minkštuose audiniuose dešinio momenkaulio gumburo projekcijoje (nukentėjusiajam griūvant), kuri padaryta vėliau nei kiti sužalojimai, galimai jam griūvant. Po to susikaupė toks kraujo kiekis, kad buvo suspaustos smegenys, ko pasekoje nukentėjusysis neteko sąmonės ir galėjo išgyventi kelių-keliolikos valandų laiko tarpą. Formuojantis tokiai kraujo išlajai, palaipsniui spaudžiamos smegenys, ir asmuo tampa mieguistas, dalinai dezorientuotas (atrodo kaip apsvaigęs alkoholiu). Tačiau V. S. lavono kraujyje rasta 1,42 promilių etilo alkoholio, tai reiškia, kad aplinkiniai galėjo įvertinti jo būseną kaip apsvaigimą alkoholiu, t.y. negalėjo suprasti ar V. S. po galvos sumušimo komoje, ar po išgertuvių miega. V. S. lavone būdingų kovai ar savigynai pėdsakų nėra. Tikėtina, kad V. S. veido sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ir užpuolikui stovint priešpriešiais, o dešinio momens srities sumušimas galėjo būti padarytas vienu kojos spyriu nukentėjusiajam pargriuvus po veido sumušimo. Taigi, įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad būtent nuo kaltinamojo T. S. suduotų smūgių jo tėvui V. S. laikotarpiu nuo 2009 06 14 10 val. iki 2009 06 15 18 val., pastarasis mirė.

Tuo pačiu teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. S. parodymus apie tai, kad jo tėvą galėjo nužudyti jo kaimynas V. R.. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jo teiginys, kad tėvas V. S. savo mirties dieną iš namų išėjo kartu su kaimynu V. R., po ko, praėjus nedideliam laiko tarpui, jis pats tėvą rado gulinį kieme sumuštą ir parvedė namo. Nors byloje ir nustatyta aplinkybė, kad 2009 06 15 T. S. parvedė iš kiemo savo tėvą V. S., tačiau V. S. jau iki to laiko buvo sumuštas, jam jau buvo padaryti aukščiau aptarta Specialisto išvada konstatuoti sužalojimai, ką ir patvirtino liudytojų parodymai. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti kaltinamojo T. S. parodymais ir vertinti jų kaip atitinkančių faktines aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis T. S. anksčiau neteistas (t.2, b.l.38), byloje nėra duomenų apie jo atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas, jis yra neįgalus, nustatytas netektas darbingumas 70 proc.(t.2,b.l.117), jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio paktimais F.70.1(t.2,b.l.40), kaip minėta ir Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu konstatuotas nuo 2001 03 28 lengvas protinis atsilikimas, tačiau T. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, o jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. T. S. būdingi individualus psichologiniai ypatumai netrukdo teisingai suvokti įvykius bei duoti apie juos parodymus. T. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje ( t.2, b.l. 31-33).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis po nusikaltimo padarymo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – kvietė kaimynus į pagalbą, prašydamas padėti tėvui (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis būdavo agresyvus ir naudodavo fizinį smurtą tėvo atžvilgiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju.

Kaltinamojo T. S. nusikaltama veika padaryta netiesiogine tyčia, tai yra jis, nors nenorėjo nužudyti savo tėvo, tačiau atlikdamas smurtinio pobūdžio veiksmus pastarojo atžvilgiu - rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį, tai yra į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti žmogaus mirtį.

Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į jam nustatytą lengvą protinį atsilikimą su elgesio sutrikimais, nustatytą 70 procentų nedarbingumą, jo silpną sveikatą bei paties nukentėjusiojo vestą asocialų gyvenimo būdą (nužudytasis V. S. kartu su savo sugyventine J. K. niekur nedirbo, gyveno iš neįgalaus T. S. gaunamos socialinės valstybės paramos, gautus pinigus pragerdavo), daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina minimali bausmė, numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. S. švarkas, marškinėliai (3 vnt.), kelnaitės, kelnės, 1 pora batų, T. S. marškiniai, megztinis, striukė, 1 pora sportinių batelių, 3 kraujo nuoplovos ir T. S. kraujo pavyzdys saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK specialioje daiktų saugykloje (t.1, b.l. 48, 49, 55, 56), sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 01 31. Vadovaujantis LR BK 66 str., T. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2009 metų birželio mėn. 22 dienos iki 2011 metų sausio 31 dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. S. švarką, marškinėlius (3 vnt.), kelnaites, kelnes, 1 porą batų, T. S. marškinius, megztinį, striukę, 1 porą sportinių batelių, 3 kraujo nuoplovas ir T. S. kraujo pavyzdį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK specialioje daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.