Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui T. (T.) V., institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu ieškovė su keturiais vaikais ir T. V. gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Šeima yra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, pagal galimybes stengiasi prižiūrėti vaikus. T. V. dirba ir rūpinasi vaikais.

Kadangi P. B., kuris yra įrašytas vaikų tėvu, mirė 1999-02-19, tai reiškia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo.

Skyrius mano, kad ieškovė turi paaiškinti kodėl yra praleistas ieškinio senaties terminas ir pateikti rimtus įrodymus, kad šio termino atstatymas neprieštarauja vaikų interesams. Tik gavus tokius ieškovės paaiškinimus ir įrodymus, bus galima atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Jeigu ieškovė pateiks pakankamai įrodymų, kad miręs P. B. niekaip negalėjo būti M. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir tas aplinkybes patvirtins T. V., kur nuolat gyvena su ieškove nuo 1993 metų ir laiko save šių vaikų biologiniu tėvu, tada bus pagrindas patenkinti K. B. ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo.

„Jeigu asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo akto įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, toks įrašas pirmiausia turi būti nuginčytas CK 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi suinteresuotas asmuo pirma turi nuginčyti tėvo duomenis vaiko gimimo įraše ir tik vykdant teismo sprendimą šiuos duomenis išbraukus atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo (žr. CK 3.149 str. komentarą). Jeigu yra nuginčyta susituokusios vaiko motinos vyro tėvystė, vaiko kilmė iš tėvo ieškinio tvarka nustatoma tik kilus ginčui dėl tėvystės. Nesant ginčo, taikoma CK 3.141 str. 2 d. (LR CK Komentaras, trečioji knyga, šeimos teisė, Vilnius, 2002 m., psl. 281).

Atsižvelgiant į įstatymo normas, manome, kad pirmiausia turi įsiteisėti teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo, ir tik po to, kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ieškinio tvarka.

Atsakovas T. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, pripažino tėvystę K. B. dukroms.

Asmens, teikiančio išvadą atstovė T. Nonevič teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, gauti išlaikymą. Jie palaiko poziciją, kad terminas nuginčyti tėvystę turi būti atnaujintas ir pripažinta tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas skaito pagrįstu argumentus,kuriuose remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-460/2007 kur konstatuota, kad: „.. teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisiu apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku,-jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtiniu Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis i teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesu apsaugos ir gynimo principą - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesu. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtu būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąja vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylundprieš Finland/dec), Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI), nurodė, jog visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausima dėl biologinio fakto nustatymo, laiko prioritetiniais vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus.

P. B. susituokė su K. B. 1992-09-26 Vilniaus rajono CMS, įrašo Nr. 528 (b. l. 7-8). Mirties liudijimas patvirtina, kad P. B. mirė 1999-02-18 (b. l. 9-10). Gimimo įraše duomenys apie vaiką ir jo tėvus įrašomi laikantis CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 str. nustatytų taisyklių (CK 3.292 str. 1 d.). Pagal CK 3.140 str., reglamentuojantį vaiko kilmės iš tėvo nustatymą, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Remiantis tuo, K. B. vaikų: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose jų tėvu įrašytas P. B. (b. l. 11-13). M. B., L. B. ir A. B. gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o K. B. gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad K. B., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su T. V., kuris nurodomas kaip vaikų: M. B., L. B., A. B. ir D. V. tėvas. Šeima įtraukta į rizikos šeimų sąrašą dėl tėvų elgesio, namų tvarkos bei bendravimo su vaikais. Nurodoma, kad T. V. yra kreipęsis dėl tėvystės nustatymo. Tėvai dažnai aplanko vaikus,nori, kad vaikai augtų šeimoje, vaikams sudarytos sąlygos lankyti tėvus namuose (b. l. 22).

Teismas,atsižvelgdamas į esamą situaciją byloje ir vadovaudamasis vaikų interesais ir protingumo,sąžiningumo bei teisingumo principais,netaiko šioje byloje ieškinio senaties termino(CK1.5str.,3.152str.),nes tokiu būdu negalima iš viso nagrinėti bylos tik dėl formalaus įstatymo reikalavimo,kadangi susiklosčiusi situacija yra ne dėl vaikų kaltės.Laukti,kol vaikai suaugs ir patys kreipsis į teismą yra neprotinga(CK 3.152str.2d).

Kadangi bylos duomenimis patvirtinta, kad P. B. negalėjo būti A. B., M. B. ir L. B. tėvu ir tai pripažino jos motina K. B. bei jos sugyventinis ir T. V., atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog P. B. nėra ir negali būti vaikų A. B., M. B. ir L. B. tėvas, todėl teismas atsižvelgdamas į vaikų interesus ne tik žinoti kas yra jų tėvas,bet ir būti dėl to tikrais pagal įstatymą,jausti saugumą dėl tėvo pareigų vykdymo dabartyje ir ateityje,ieškinys tenkintinas (CK 3.150 str. 1 d., 3.151 str. 3 d.). Taip pat remiantis bylos duomenimis įrodyta, kad K. B. nuo 1993 m. su P. B. negyveno, o nuo 1993 m. pabaigos gyveno su T. V., kuris pripažįsta vaikų A. B., L. B., M. B. tėvystę, nustatytina T. V. tėvystė nepilnamečiams vaikams A. B., K. B., M. B..

Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo priteistina 5,34 Lt pašto išlaidų valstybei ir 480 Lt už valstybinę advokato teisinę pagalbą(b.l.26) (CPK88, 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad P. B. (P. B. ), miręs 1999-02-18, nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 6), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 6), tėvas.

Pripažinti, kad T. V. (T. V., a. k. (duomenys neskelbtini)) yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 6), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės Buivydžių seniūnija, (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 6), tėvas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti buvusią ir įregistruoti naują tėvystę.

Priteisti iš atsakovo T. V. 485,34 Lt(keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.