Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. S. U. už tai, kad 2012-10-25 apie 07.55 val. Kaune, prie prekybos centro ,,Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), pravažiavimu nuo Kanklių g. vairavo automobilį ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kairės pusės šoniniu veidrodėliu kliudė pėsčiąjį K. M., nežymiai jam sutrikdydamas sveikatą, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė KET 9, 231.4 punktų reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, teismas bylos visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neapklausė nukentėjusiojo, liudytojos, kuri galimai matė įvykį, tokiu būdu pažeidė jo teisę į gynybą.

Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Nesant galimybės pašalinti prieštaravimus, aplinkybės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties, išnyksta ir pagrindas jo veiksmus vertinti kaip eismo įvykį ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. teigė išgirdęs kažkokį garsą, sustojęs pamatė link jo einantį žmogų, jokių aplinkybių, kad jie aiškinosi, nenustatyta, kaip ir nėra neginčytinų objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusiojo kontakto su automobiliu, ar pėsčiojo suklupimo, ar susižalojimo po kontakto su automobiliu. Nukentėjusiojo paaiškinimai tyrėjui dėl jo partrenkimo, pasukimo ir dešine koja trenkimosi į stovėjusį medį bei vaizdo įraše dalis užfiksuotų aplinkybių, kelia pagrįstas abejones tiek dėl viso įvykio trukmės – ar galėjo nukentėjusysis būti partrenktas, pasuktas ir atsitrenkęs koja į medį ir kelių sekundžių bėgyje jau eiti link sustojusio automobilio, iš kurio buvo išlipęs pareiškėjas, tiek sužalojimo mechanizmo padarymo.

Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui, teisme nebuvo apklaustas tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavęs K. M., nebuvo pašalinti prieštaravimai, kas sąlygojo nukrypimą nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažįsta ir ją neigia. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo kviečiamas į teismo posėdžius nurodant ant šaukimų netikslų jo gyvenamosios vietos adresą, todėl jų įteikimas buvo negalimas. Paaiškinime (b.l. 11) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjui (bei visuose dokumentuose esančiuose byloje) nukentėjusiojo K. M. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai tuo tarpu šaukimuose buvo nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuotina, kad, nagrinėjant S. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems betarpiškai žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutarė:

S. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.