- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- A5.-14-799/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00279-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „G.“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G., būdamas UAB „G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, leido G. A., gim. duomenys neskelbtini, A. R., gim. duomenys neskelbtini, E. M., gim. duomenys neskelbtini, D. A., gim. duomenys neskelbtini, E. J., gim. duomenys neskelbtini, D. T., gim. duomenys neskelbtini, L. B., gim. duomenys neskelbtini, O. K., gim. duomenys neskelbtini, 2020 m. rugsėjo 9, 12,13 dienomis, L. O., gim. duomenys neskelbtini, 2020 m. rugsėjo 9,12 dienomis, nelegaliai dirbti įmonės UAB „G.“ adresu (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose (cechuose) žuvies produkcijos perdirbimo bei pakavimo darbus. G. A., A. R., E. M., D. A., E. J., D. T., L. B., O. K., L. O., paklusdami įmonėje nustatytai tvarkai, dirbo UAB „G.“ priklausančiose gamybinėse patalpose cecho darbuotojais taip sukurdami bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Medžiagos tyrimo metu nustatyta, kad R. G. teisės aktų nustatyta tvarka neužtikrino, kad su šiais darbuotojais būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1,2 punktų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
R. G. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB „G.“ (toliau - Bendrovė) yra sudariusi sutartį su Užimtumo tarnyba dėl darbuotojų įdarbinimo Bendrovėje subsidijuojant. Tokiu būdu Bendrovėje darbą gavo ir iki šiol dirba daug darbuotojų. K. B. yra vykdanti maisto produktų (žuvies produktų) gamybą, jos veiklai vykdyti Bendrovės atsakingiems darbuotojams tenka ne trumpą laiką naujai įdarbinamiems darbuotojams rodyti, aiškinti darbo su atitinkama įranga specifiką, mokyti juos teisingo gamybos proceso. Dėl to gamybos eiga su naujais darbuotojais kurį laiką yra trunkantis, lėtas ir mažiau našus procesas. Šių metų rugsėjo mėnesio 9, 12, 13 dienomis Bendrovėje susiklostė neteisinga situacija dėl darbuotojų, atvykusių iš Jurbarko, įdarbinimo įforminimo. Bendrovės darbuotoja J. G., atstovaujanti Bendrovei Užimtumo tarnyboje, atsakinga už darbuotojų, siunčiamų per Užimtumo tarnybą, įdarbinimą, ir gerai išmananti įdarbinimo įforminimo reikalavimus, po intensyvaus ir sunkaus darbo karantino laikotarpiu buvo ką tik išėjusi atostogų (rugsėjo 7 d.). Šias funkcijas vos 1 darbo dieną iki darbuotojų iš Jurbarko atvykimo vykdė kita Bendrovės darbuotoja, kuri iki tol tokių funkcijų neatlikinėjo, todėl tik dėl žmogiškojo faktoriaus šiuo atveju įvyko nesusipratimas ir darbuotojų darbo santykiai rugsėjo 9, 12, 13 dienomis nebuvo įforminti. Faktiškai visi darbuotojai turėjo pradėti dirbti ne nuo rugsėjo 9 d., bet nuo rugsėjo 16 d. Tik todėl, kad darbuotojams tektų važinėti kasdien į darbą iš Jurbarko, jie nebuvo galutinai apsisprendę dėl darbo santykių Bendrovėje ir buvo kupini abejonių. Aukščiau minėtomis dienomis jis pats Bendrovėje nebuvo, nes buvo išvykęs derinti Bendrovės veiklos klausimų pas klientus ir tiekėjus, pasitikėjo Bendrovės darbuotojais, kaip ir iki tol, vylėsi, kad visi darbuotojų įdarbinimo klausimai bus įforminti teisingai teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl patyrimo darbo santykiuose stokos darbuotoja, kuriai tuo metu vos 1 darbo dieną buvo pavestos įdarbinimo įforminimo funkcijos, pasitarusi su iki tol atsakinga darbuotoja, leido atvykusiems asmenims pabandyti keletą dienų iš eilės atlikti darbo funkcijas tam, kad pastarieji galutinai apsispręstų dėl sutikimo dirbti. Tam, kad žmonės, neturintys darbo nepatirtų jokių papildomų išlaidų, Bendrovė savo sąskaita jų pačių patogumui pasirūpino jų atvežimu į Bendrovę. Manyta, kad darbuotojų bandymas darbo vietoje atlikti funkcijas, kurios nuo rugsėjo 16 d. būtų jų nuolatinio darbo funkcijomis, teisingas, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo tik mokomi atlikti tas funkcijas. Kaip paaiškėjo vėliau, vis dėl to neteisingai manyta, jog toks pasiruošimas darbui/mokymas (iki sutartiniai santykiai) nelaikytinas tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, nes tuo metu šiuos darbdavio ir darbuotojo santykius būtų privalu įforminti darbo sutartimi. Neteisingai suprasta, kad pastaruoju atveju dėl būtinųjų darbo sąlygų galutinai susitariama tik faktiškai pamačius darbo funkcijas. Nebuvo nė minties, kad tai galėtų būti traktuojama nelegaliu darbu. Jokiais būdais nesiekta nuslėpti asmenų iš Jurbarko pabandymo atlikti darbo funkcijas fakto. Tai nebuvo Bendrovės ar nepatyrusių jos darbuotojų piktavališkas teisės aktų reikalavimų ignoravimas, tai buvo tik darbo funkcijų įforminimo apmokymo/pabandymo metu neteisingas suvokimas, t. y. suklydimas - žmogiškas faktorius nulėmė tai, kad aukščiau nurodytomis dienomis liko neįforminti 9 darbuotojai (su jais tuo metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudarytos darbo sutartys - 8 iš jų dirbo rugsėjo 9,12,13 dienomis, viena - rugsėjo 9 ir 12 dienomis). Nepaisant to fakto, kad rašytinės darbo sutartys su darbuotojais minėtomis dienomis nebuvo sudarytos, tačiau su visais darbuotojais be jokio atskiro įpareigojimo Bendrovė savanoriškai atsiskaitė (kompensavo dirbtą laiką) išmokėdama jiems priklausiusius darbo užmokesčius. Tik paaiškėjus įvykusiam nesusipratimui su visais darbo funkcijas pabandžiusiais darbuotojais iš Jurbarko, nusprendusiais dirbti Bendrovėje, nedelsiant buvo sudarytos darbo sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui apie šių asmenų įdarbinimą, todėl nepatyrė jokios žalos nei valstybė nei rugsėjo 9,12,13 dienomis dirbusieji asmenys. Bendrovė veikia jau daugiau nei 5 metus (įsteigta 2015 m.). Bendrovė ar jos darbuotojai nė karto nėra bausti už jokius pažeidimus darbo teisės srityje. R. G. apgailestauja dėl netyčia įvykusio žmogiško suklydimo dėl darbo teisės pažeidimo. Užtikrina, kad ateityje panašios situacijos nepasikartos. Kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prašo atleisti nuo administracinės atsakomybės.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą – - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. G. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); jo paties rašytiniu paaiškinimu (b. l. 71-72); G. A. skundu VDI (b. l. 2-3), jos rašytiniu paaiškinimu (b. l. 4-7); A. R. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 8-10); E. M. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 11-13); D. A. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 14-17); E. J. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 18-19); O. K. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 20-22); D. T. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 23-25); L. B. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 26-27); L. O. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 28-29); VDI dokumentų poėmio aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30); UAB „G.“ apklausos žurnalo kopija (b. l. 31-64); VSDFV užklausos rezultatų išrašais ir pateikta pažyma iš kurių matyti, kad UAB „G.“ pranešimą apie G. A., D. A., L. B., E. J., O. K., E. M., A. R., D. T., valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2020-09-15 (b. l. 65-68; 76); G. A. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 77-79); L. B. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 80-82); D. A. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 83-85); D. T. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 86-88); A. R. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 89-91); E. M. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 92-94), E. J. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 95-97); O. K. darbo sutarties su UAB „G.“ kopija (b. l. 98-100); UAB „G.“ darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščio kopija (b. l. 101-104); UAB „G.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 105-133) ir kt. bylos medžiaga.
R. G. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad nelegalaus darbo užfiksavimo faktas buvo tik darbo funkcijų įforminimo apmokymo/pabandymo metu neteisingas suvokimas, t. y. suklydimas - žmogiškas faktorius, nulėmęs tai, kad aukščiau nurodytomis dienomis liko neįforminti 9 darbuotojai. Teismas pažymi, kad teisės aktų ir (ar) jų turinio nežinojimas, nesupratimas ar klaidingas supratimas nuo atsakomybės už tokiais aktais nustatytų draudimų ar įpareigojimų neįvykdymą neatleidžia. Iš R. G. paaiškinimo matyti, jog jis pripažino, kad kaip vadovas, tinkamai nesukontroliavo, jog visi darbuotojai būtų įdarbinti laikantis įstatymų reikalavimų. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nusižengimas padarytas ne dėl nežinojimo ar dėl suklydimo. Byloje visi apklausti asmenys paaiškinimuose patvirtino, kad telefonu prieš vykstant į darbą buvo aptarę su UAB „G.“ atstove visas darbo sutarties sąlygas. Apie vykimą pirmą dieną į darbą buvo informuoti telefonu, nurodant Jurbarko mieste vietą ir laiką iš kur bus paimti ir nuvežti į darbą, nors rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos. UAB „G.“ apklausos žurnalas patvirtina, kad kaltinime nurodyti asmenys dirbo nesudarę su jais rašytinės darbo sutarties iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2020-09-09 UAB „G.“ darbas buvo organizuojamas taip, kad joje dirbtų asmenys su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartos ir nepranešta apie naujų darbuotojų darbo pradžią kaip to reikalauja įstatymai.
Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo padarymo motyvas – abejonės dėl sugebėjimo dirbti UAB „G.“. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnis įtvirtina susitarimą dėl išbandymo, kuris skiriamas abiem šalims – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Ši įstatyme numatyta aplinkybė patvirtina, kad jokiais pretekstais negali būti leidžiama dirbti nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties. Vien tai, kad UAB „G.“ darbuotojams apmokėjo už nelegalų darbą, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe leidžiančia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).
Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad R. G., būdamas UAB „G.“ direktoriumi, neužtikrino, kad jame dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. rugsėjo 9, 12,13 dienomis leido nelegaliai dirbti G. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. T., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. K., gim. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugsėjo 9,12 dienomis leido nelegaliai dirbti L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl jo nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo atvejis UAB „G.“ nustatytas netgi 9 asmenų atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. G. paskyrus nuobaudą, mažesnę už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą straipsnio sankcijos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.