Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-16-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
AN2-16-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01313-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-16-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01313-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 1 dalį 150 Eur dydžio bauda, už tai, kad kaip juridinio asmens atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepranešė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu – 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., kelyje Klaipėda – Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę teiseną jam nutraukti arba panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, arba priimti naują sprendimą, motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, dėl kurių administracinės atsakomybės taikymas taptų pagrįstu. Nebuvo detaliai išnagrinėti kaip rašytiniai įrodymai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikti raštai: 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas „Dėl administracinių nusižengimų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“, 2018 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl 2018-05-21 pateikto prašymo išnagrinėjimo pateikimo“, 2018 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“, 2018 m. birželio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl paskirtų administracinių nurodymų teisėtumo“, 2018 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Apylinkės teismas kategoriškai nesutiko nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų bendrai, kaip vienos veikos, ir tai parodė teisėjos šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę. Apelianto teigimu, 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas „Dėl administracinių nusižengimo už Kelių eismo taisykles pažeidimus informacijos pateikimo“ bei 2018 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl 2018-05-21 pateikto prašymo išnagrinėjimo pateikimo“ įrodo, kad jam – už transportą atsakingam asmeniui – žinomi 15 greičio viršijimo atvejų – konkrečioje vietoje – kelio Klaipėda – Kretinga ruože – užfiksuotų stacionariu greičio matuokliu, tačiau nežinomos įvykių detalės: datos, laikas ir panašiai, kas leistų surasti vairavusį asmenį, o proceso greitumui buvo prašoma visus pažeidimus sujungti, paskiriant vieną policijos tyrėją. Policija duomenis pateikti delsė, pažeidimų nejungė. 2018 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ nurodoma objektyvi priežastis – automobilis priskirtas visiems įmonės darbuotojams, juos apklausti nebus paprasta. Dėl to buvo prašoma papildomų duomenų iš policijos, kad būtų palengvintas vairavusių asmenų nustatymas, bei, kad būtų leista pateikti atsakymą iki liepos mėnesio pabaigos. Policija prašymų nepaisė, o tik skubinosi siųsti atskirus pranešimus ir taikyti administracinę atsakomybę keliolika kartų už tą patį, ir tai prieštarauja sveiko proto principui ir dvigubo baudimo negalimumo principui. Apelianto tvirtinimu, minėti raštai įrodo, kad siekiant nustatyti vairavusį asmenį, su policija buvo norima aktyviai bendradarbiauti, ir tai leidžia suabejoti ANK 431 straipsnio 1 dalies pagrįstumu. Apylinkės teismas nenorėjo vertinti visos įrodomosios medžiagos. Apeliantas nurodo, kad jam administracinio nusižengimo protokolas už greičio viršijimą surašytas nebuvo. Jis policijos pranešimą apie greičio viršijimą 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., gavo 2018 m. birželio 20 d. Policija, siekdama didesnių rezultatų bei siekdama ne prevencijos, o nubaudimo tikslo, nesulaukusi 3 darbo dienų, 2018 m. birželio 25 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskyrė 150 Eur dydžio baudą.

2.1. Apeliantas pažymi, kad visi greičio pažeidimai užfiksuoti vienoje vietoje, tuo pačiu automobiliu ir vertintini kaip viena veika. Iš policijos sužinojus apie pažeidimus, jie daugiau nepasikartojo. Nepaisant policijos tikslo skaidyti šią veiką ir bausti už tą patį atskirai, jis (M. J.) surinktą informaciją apie vairavusius asmenis perdavė raštu Nr. 2018/08/14. Apylinkės teismas žodinio proceso metu reiškė išankstinę nuostatą, kad tai negali būti viena veika. Nutartyje teismas perrašė policijos argumentus dėl bylų sujungimo. Apelianto teigimu, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokių bylų sujungimo, bet ir nedraudžia. Vadovaujantis teismo diskrecijos ir bausmės individualizavimo principais, bylos visgi turėtų būti sujungtos. Priimti protokolinę nutartį dėl pateikto prašymo taip pat nenumato Administracinio nusižengimo kodeksas. Tokia protokolinė nutartis pažeidė jo teisę skųsti ir patikrinti tokios nutarties pagrįstumą.

2.2. Remdamasis išdėstytu, apeliantas teigia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, dėl to neteisingai įvertino policijos priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, nepagrįstai neleido sujungti administracinių nusižengimų bylų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. Stasiulis mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintas ir palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, objektyviai neišnagrinėjo byloje esančių duomenų. 2018 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ nurodė, kad automobilis priskirtas visiems įmonės darbuotojams, todėl juos apklausti nebus paprasta. Dėl to buvo prašoma papildomų duomenų iš policijos, kad būtų palengvintas vairavusių asmenų nustatymas, bei, kad būtų leista pateikti atsakymą iki liepos mėnesio pabaigos. Tačiau policija prašymų nepaisė, o tik skubinosi siųsti atskirus pranešimus ir taikyti administracinę atsakomybę keliolika kartų už tą patį, ir tai prieštarauja sveiko proto principui ir dvigubo baudimo negalimumo principui. Apelianto tvirtinimu, minėti raštai įrodo, kad siekiant nustatyti vairavusį asmenį, su policija buvo norima aktyviai bendradarbiauti, ir tai leidžia suabejoti ANK 431 straipsnio 1 dalies pagrįstumu. Jis policijos pranešimą apie greičio viršijimą 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., gavo 2018 m. birželio 20 d. Policija, siekdama didesnių rezultatų bei siekdama ne prevencijos, o nubaudimo tikslo, nesulaukusi 3 darbo dienų, 2018 m. birželio 25 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskyrė baudą.

7. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinius nusižengimus, padarytus viršijus greitį, tačiau dėl duomenų nepateikimo apie bendrovei priklausančia transporto priemone viršijusius greitį vairuotojus turint pareigą tokius duomenis pateikti (ANK 431 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad greičio viršijimo atvejai, naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti skirtingomis datomis ir (arba) laiku. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už atskirus administracinius nusižengimus (greičio viršijimą), padarytus galbūt skirtingų asmenų, surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą bei pagrįstai kiekvieną greičio viršijimo atvejį tyrė atskirai ir siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirus pranešimus dėl duomenų apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, pateikimo. Pažymėtina, kad M. J. po kiekvieno reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas (ANK 611 straipsnio 2 dalis), o M. J. nepateikus duomenų apie kiekvieną asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, jis kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei tokiu neveikimu (duomenų per nustatytą terminą nepateikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Todėl pagrįstai kiekvienas konkretus atvejis ir buvo nagrinėjamas bei dėl jo priimamas sprendimas atskirai.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto.

9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. (...) Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

10. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

11. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. 2018 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. EKO18-01T nustatyta, kad statybos brigados vadovas M. J. paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę, transporto apskaitos dokumentų pildymą ir kt. (b. l. 29). Klaipėdos apskrities VPK išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 13 d. pranešimą „Dėl užfiksuoto eismo taisyklių pažeidimo“, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas, t. y. kad 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad M. J. neturėjo pakankamai duomenų tam, kad išsiaiškintų, kuris bendrovės darbuotojas konkrečią dieną ir konkrečiu laiku vairavo automobilį ir viršijo nustatytą greitį. Pranešime, vadovaujantis ANK 611 straipsniu, buvo prašoma per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b. l. 104). Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. nurodė, kad jis policijos pranešimą apie greičio viršijimą 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., gavo 2018 m. birželio 20 d. Nepateikus prašomų duomenų, 2018 m. birželio 25 d. 10.23 val. M. J. pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas skubotai, t. y. terminas, per kurį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę nusižengimo padarymo metu, buvo skaičiuojamas ne nuo kitos dienos, kai buvo įteiktas pranešimas, bet nuo pranešimo įteikimo dienos – 2018 m. birželio 20 d., nes birželio 23, 24 d. buvo nedarbo dienos. Kartu akcentuotina, kad ši aplinkybė būtų svarbi, vertinant ją kitų duomenų kontekste, ir galbūt būtų pagrindo ginčyti, kad policijos prašomi pateikti duomenys buvo pateikti laiku, jei konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo būtų pateikęs juos tą pačią dieną, kai jau buvo surašytas protokolas. Tačiau nagrinėjamu atveju už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo M. J. nepateikė duomenų, numatytų ANK 611 straipsnio 2 dalyje, ir iki nutarimo priėmimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 30 d., administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo (b. l. 9).

12. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, pažymėtina, kad iš 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, pasirašyto statybos brigados vadovo M. J., nustatyta, jog jam jau daug anksčiau, nei 2018 m. birželio 20 d. buvo žinoma ir apie 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val. užfiksuotą automobiliu „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 31). M. J. prašė atsiųsti informaciją dėl visų 15 užfiksuotų pažeidimų. Laikinai atliekanti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas E. K. 2018 m. birželio 27 d. raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad su administracinio nusižengimo bylomis gali susipažinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje, Kauno g. 6, 5 kabinete (b. l. 72). M. J. 2018 m. birželio 20 d. rašte Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad apklausinėja įmonės darbuotojus dėl užfiksuotų pažeidimų, prašė pratęsti duomenų pateikimo terminą iki 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 14).

13. Pažymėtina, kad ANK nenumatyta juridinio asmens atsakingam asmeniui pratęsti terminą dėl asmens duomenų pateikimo, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaip jau buvo minėta M. J. 2018 m. birželio 20 d. rašte Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad jau apklausinėja įmonės darbuotojus dėl užfiksuotų pažeidimų. Akivaizdu, kad M. J., prašydamas pratęsti terminą duomenų pateikimui, ir pats privalėjo išsiaiškinti bei domėtis, ar toks terminas jam yra pratęstas ir, ar iš viso gali būti pratęstas. Tačiau netgi ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte Klaipėdos apskrities VPK M. J. nenurodė konkretaus darbuotojo ir jo duomenų, kaip numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, kuris 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., naudojosi transporto priemone „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuojant buvo užfiksuotas leistinas greičio viršijimas. Kaip jau minėta, jis nedalyvavo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Pažymėtina, kad aptartu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. EKO18-01T, statybos brigados vadovas M. J. ir buvo paskirtas atsakingu asmeniu būtent už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę, įpareigotas pildyti transporto apskaitos dokumentus (b. l. 29). Todėl nėra net mažiausios abejonės, kad M. J. turėjo elgtis taip, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtų iš karto galima nustatyti, kuris asmuo konkrečią dieną ir valandą naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu. Aplinkybė, kad M. J. neregistravo darbuotojų, kurie konkrečiu laiku naudojosi bendrovės automobiliu, todėl tokių duomenų per įstatyme numatytą terminą negalėjo pateikti policijos pareigūnams, net nesumažina ir juolab, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

14. Atsižvelgiant į nustatytus ir aptartus duomenis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog M. J. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė