Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenantis Kretinga, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t.y.

2017 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie šiukšlių konteinerių, esančių Kretingoje, Tiekėjų ir Draugystės gatvių sankirtoje, ties įvažiavimu į Draugystės g., rado, pasiėmė ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo savadarbiu būdu pagamintą templinį nešaunamąjį ginklą - arbaletą, priskirtą B ginklų kategorijai, pritaikytą šaudyti strėlėmis, ir šį arbaletą laikė savo namuose, adresu, iki 2018 m. balandžio 16 d. 12:05 val.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. K. kaltę pripažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Paaiškino, kad 2017 metų vasarą, tiksliai dienos ir mėnesio neprisimena, išnešęs šiukšles netoli sodų bendrijos „D“, Kretingoje, esančių konteinerių, pamatė padėtą arbaletą - jo rankena buvo medinė, turėjo metalinę stemplę ir troselį. Kadangi jam šis daiktas pasirodė labai įdomus, pasiėmė, galvodamas šį arbaletą panaudoti kur nors namuose dėl grožio. Arbaletą parsinešęs į namus, esančius Kretingoje, pasidėjo katilinėje ant dušo kabinos viršaus, o vėliau norėjo pasikabinti terasoje ant sienos. Bandė pats iš medžio išsidrožęs strėlę šauti šiuo arbaletu į medį, bet jam to padaryti nepavyko, strėlė neiššovė, todėl nusprendė, jog šis arbaletas netinkamas naudoti. Jis net neįtarė, kad tokiam arbaletui yra reikalingas koks nors leidimas, todėl ir nebijojo šio daikto laikyti namuose. Į policiją nesikreipė. Jokių leidimų nei šaunamiesiems, nei nešaunamiesiems ginklams jis neturi įgijęs, todėl prisipažįsta, jog arbaletą įgijo ir laikė neturėdamas tam leidimo. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo paskirti mamą. Šį nusikaltimą padarė dėl įstatymo nežinojimo.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina liudytojos paaiškinimas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada bei kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. paaiškino, kad vyras A. K. prieš pusmetį į namus, Kretinga, parsinešė daiktą, panašų į arbaletą, kurį pasidėjo ir laikė katilinėje ant dušo kabinos (b. l. 31-32).

2018 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas Kretingoje, gyvenamojo namo katilinėje, ant dušo kabinos padėtas daiktas, panašus į arbaletą (b. l. 21-27).

2018 m. liepos 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2561)-IS1-3952, konstatuota, kad tirti pateiktas objektas yra arbaletas, pagamintas savadarbiu būdu pagal medžioklinių arbaletų pavyzdžius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas arbaletas priskiriamas templiniams nešaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai. Tirti pateiktas arbaletas yra pritaikytas šaudyti strėlėmis (b. l. 52-53).

LR BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad A. K. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė arbaletą, priskiriamą templiniams nešaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje gautas prašymas dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir atidavimo pagal laidavimą mamai I. B..

LR BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes LR BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

LR BK 40 str., be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Bylos medžiagoje yra 2010-08-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį A. K. buvo nuteistas pagal LR BK 227 str. 2d. Bausmę A. K. yra atlikęs, teistumas išnykęs. Teismas vertina, kad A. K. yra neteistas, todėl baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 258 str. 2 d. padarė pirmą kartą, nes nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 8 metai, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, kad A. K. nėra linkęs daryti nusikaltimus ar pažeisti visuomenėje priimtas elementarias elgesio taisykles. Taikydamas LR BK 40 str., teismas vertina ir tai, kad 2018-03-29 A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 22 str. 1d., 149 str. 1d. Minėtas ikiteisminis tyrimas prokuroro 2018-11-08 nutarimu nutrauktas LR BPK 3str. 1d. 1p., 170 str. 4d. 3p., 212 str. 1p., 214 str. 1d., 216 str. pagrindais ir tvarka, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d., 149 str. 1d. požymių. LR BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismas daro išvadą, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes dirba ir turi legalias pajamas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas, augina mažamečius vaikus ir išlaiko šeimą.

Bylos nagrinėjimo metu apklausta galima laiduotoja I. B. paaiškino, kad ji su vyru gyvena Šiauliuose, o sūnus su šeima gyvena Kretingoje. Ji turi pastovias pajamas, nes dirba matematikos mokytoja, bet 2018 metų gruodžio mėnesį sulaukia pensijinio amžiaus. Būdama pensijoje ruošiasi grįžti gyventi į Kretingą. Darbe charakterizuojama labai gerai. Sūnus augina mažamečius vaikus. Ji dažnai lankosi Kretingoje ir susitinka su sūnumi bei anūkais, nes juos sieja labai glaudūs socialiniai ryšiai. Laiduotoja užtikrinta, kad sūnus padarė reikiamas išvadas ir ateityje nedarys jokių teisės pažeidimų. Sūnus nėra konfliktiškas. Sutinka ir prašo paskirti ją sūnaus laiduotoja be užstato. Nurodo, kad dėl įvykio kalbėjo su sūnumi ir pastarasis suprato padaręs klaidą bei pasižadėjo ateityje to nedaryti. Ji sūnumi tiki.

Teismas vertina, jog laiduotoja dirba pedagoge ir turi pastovias pajamas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista, charakterizuojama labai gerai. Atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į glaudžius mamos ir sūnaus socialinius ryšius, atvejį, kai mamos ir sūnaus šeimos nuolat bendrauja, nuo 2019 metu mama su šeima gyvens Kretingoje, darytina išvada, kad asmuo,

pateikęs prašymą dėl laidavimo, yra vertas teismo pasitikėjimo.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, dirba, augina mažamečius vaikus, anksčiau nebaustas administracine tvarka, teisiamas pirmą kartą, kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todėl teismas vertina, kad yra pagrindai taikyti LR BK 40 str., nes teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutrauktina. Laidavimas paskirtinas su 10 MGL (376 Eur) užstatu. Laidavimo terminas nustatytinas vienerių metų laikotarpiui. Paskelbus nuosprendį, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – arbaletą, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

Kaltinamąjį A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalies baudžiamojo nusižengimo padarymo, pagal I. B., gim. 1956, laidavimą vienerių (1) metų terminui. Laidavimą paskirti su 10 MGL (500 Eur) užstatu.

Baudžiamąją bylą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – arbaletą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate, sunaikinti, sunaikinimą pavedant daiktą saugančiai institucijai. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.