Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Byla Nr. 2SA-1-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2SA-1-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04567-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-1-450/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-04567-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.; 124.2.9.; 121.21.;122.2.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1324-735/2009. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1324-735/2009, prašė pakeisti 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą, nustatant, kad pareiškėjos ir V. B. santuoka iširo dėl V. B. kaltės; pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, garažą (boksą), esančius (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjai santuokinę pavardę; priteisti pareiškėjai iš V. B. 50230 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkantį žemės sklypą, 400Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1324-735/2009 pagal ieškovo V. B. ieškinį pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir 2009 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą. Pareiškėja teigia, kad apie priimtą sprendimą ir nutrauktą santuoką su V. B. sužinojusi tik 2010 m. rugpjūčio 30 d. Nurodė, kad, atsiėmusi sprendimą, paaiškėjo esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas neanalizavo ir nebuvo įpareigojęs ieškovo pateikti visų duomenų apie banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, todėl, pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjus aplinkybėms apie galimas ieškovo sąskaitas procesas turi būti atnaujintas. Pareiškėjos vertinimu, procesas byloje atnaujintinas ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi teismas netinkamai taikė LR CPK 124 str., kuris reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą. Taigi teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau pati pareiškėja nebuvo gavusi teismo šaukimo į posėdį. Papildomai nurodė, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas neteisingai taikė ir aiškinio CK 3.119 str. nuostatas, kadangi Registro centro pateiktoje pažymoje nėra duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, todėl teismas turėjo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus dėl šio buto tikrosios rinkos vertės, tačiau to nepadarė.

Nesutikdamas su pareiškėjos prašymais V. B. nurodė, kad nuo pat santuokos nutraukimo proceso pradžios pareiškėja vengė priimti bet kokią teismo siunčiamą korespondenciją ar šaukimus atvykti į teismą. Bandymai taikiai tartis dėl santuokos nutraukimo buvo ir tarpininkaujant bendriems sutuoktinių vaikams, tačiau derybos buvo beprasmės. Atsikirsdamas į pareiškėjos argumentus, pažymėjo, kad teismas, dalindamas turtą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o jokių sukauptų lėšų, kaip teigia pareiškėja, jis neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai A. B. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir netenkino pareiškėjos A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1324-735/2009. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1324-735/2009 tapo žinoma 2010 m. rugpjūčio 30 d., pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė jau praleidus LR CK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, teismas sprendė, kad terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, o tai sudaro pagrindą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Spręsdamas dėl civilinės bylos atnaujinimo vienu iš pareiškėjos nurodytų pagrindų, teismas nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-1324-735/2009 nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad indėlių jis neturi, o pareiškėja neįrodė prielaidų, kad ieškovas turi santaupų, pagrįstumo. Pastarąsias prielaidas pareiškėja kėlė dar prieš nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1324-735/2009, todėl teismas sprendė, kad nurodytos ir nepatvirtintos aplinkybės neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Spręsdamas dėl civilinės bylos atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, teismas pripažino, kad civilinės bylos Nr. 2-1324-735/2009 nagrinėjimo metu buvo išnaudotos visos galimybės pareiškėjai skirtiems procesiniams dokumentams įteikti ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą. Buvo pažymėta, kad pareiškėja nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris, žinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, nesidomėjo jos eiga, atsisakė priimti siunčiamus procesinius dokumentus, todėl praranda galimybę ginčyti priimtą sprendimą remdamasi tuo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Vertindamas kitus pareiškėjos išdėstytus argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad šeimos bylas teismas turi išnagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą. Pareiškėja visiškai ignoravo procesą, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1324-735/2009, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis [paaiškinimais] ir tais įrodymais, kurie buvo pateikti byloje. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl dalintino turto vertės ir padalinimo būdo nebuvo, teismas santuokoje įgytą turtą padalinimo vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintu sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties 2011 m. rugsėjo 2 d. dalį, kuria teismas netenkino jos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/2009, ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/2009. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad visos sąlygos, reikalingos proceso atnaujinimui, buvo pateiktos prašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartyje jas išnagrinėjo neišsamiai, o kai kurių net neaptarė. Prie prašymo buvo pridėta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia prašyme atnaujinti procesą išdėstytas faktines aplinkybes. Prašant atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjai tapo žinomos tik 2010 m. rugpjūčio 30 d., t.y. gavus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1324-735/2009, o tokios aplinkybės buvo: santuoka tarp pareiškėjos ir V. B. nutraukta dėl pareiškėjos kaltės, nors iš tikrųjų santuoka iširo dėl vyro neištikimybės; santuokoje įgytas turtas padalintas neteisingai ir padalintas ne visas turtas, įgytas santuokoje; teismas priėmė absurdišką V. B. pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą 317,00 Lt sumai. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą ir kitu, t.y. LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Apeliantės teigimu, priimdamas 2009 m. birželio 16 d. sprendimą, teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančia procesinių dokumentų įteikimą: nors teismas 6 kartus bandė įteikti jai šaukimus apie teismo posėdį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo pasinaudota kitais įteikimo būdais, t.y. per antstolį arba viešo paskelbimo būdu. Apeliantė nurodė ir tokias aplinkybes, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1324-725/2009, teismas šiurkščiai pažeidė nešališkumo, aktyvumo reikalavimus nagrinėjant šeimos bylas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą V. B. nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jokių sukauptų lėšų užsienio bankuose, kaip teigia A. B., jis neturi. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/2009 netgi pagal pačios A. B. advokato paskaičiavimus pareiškėjai buvo priteista turto 18522 Lt daugiau nei ieškovui. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl nurodytame žemės sklype esančio namo, nes tame 0,06 ha žemės sklype, kurį jis gavo kaip Vilniaus universiteto darbuotojas, tėra tik medinis, nešildomas, be pamatų ir be sanitarinių mazgų sodo namelis, o šį namelį jam padėjo pastatyti tėvas B. B.. Pažymėjo, kad buvo kviečiamas dirbti mokslinį darbą Prancūzijoje, tačiau ten uždirbtus pinigus siųsdavo V. B., o ši pinigus išleisdavo savo nuožiūra. Be to, pareiškėja buvo išlaidi, todėl jis buvo priverstas paimti kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos A. B. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1324-725/09. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008]. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008].

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009]. Kaip matyti iš pareiškėjos A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/2009 buvo grindžiamas dviem pagrindais, o būtent LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytais pagrindais. Taigi vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokių aplinkybių sutaptis (visuma): 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008]. Taigi jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. prasme [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2011]. Todėl pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja įvardijo tai, jog santuoka tarp jos ir V. B. buvo nutraukta dėl pareiškėjos kaltės, teismas neišsprendė ieškovo V. B. piniginių lėšų padalinimo klausimo ir netinkamai nustatė dalintino žemės sklypo vertę. Teismas pažymi, kad pareiškėja netiksliai įvardija aplinkybes, kurios, jos manymu, yra naujai paaiškėjusios, nes aukščiau įvardytos kaip naujomis aplinkybėmis yra pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1324-735/2009, kurią ir prašoma atnaujinti, konstatuotos aplinkybės. Šiuo atveju naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi pareiškėjos dėstomi argumentai apie tai, kad jos vyras V. B. buvo jai neištikimas ir tokiu būdu santuoka nutrūko dėl vyro kaltės, tačiau pati pareiškėja patvirtinta, kad tokios aplinkybės egzistavo civilinės bylos Nr. 2-1324-725/09 nagrinėjimo metu ir buvo jai žinomos, todėl tokia aplinkybė iškart neatitinka naujumo reikalavimo. Kita vertus, pareiškėja niekuo neįrodė aplinkybių apie galimą vyro neištikimybę ir nutrūkusią santuoką būtent dėl vyro kaltės, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad tokios aplinkybės atitinka pirmą reikalavimą, t.y. jos buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/09. Reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, neatitinka ir kitos aplinkybės dėl teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu neva nepadalintų pareiškėjos vyro piniginių lėšų ir netinkamai nustatytos dalintino žemės sklypo vertės, todėl jos taip pat nelaikytinos naujomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Pareiškėjos teigimu, civilinės bylos Nr. 2-1324-725/2009 nagrinėjimo metu jos vyras V. B. turėjo piniginių lėšų [santaupų], kurios nebuvo padalintas teismo sprendimo, tačiau pareiškėja neįrodo, kad tokios aplinkybės [apie jos vyro turimas lėšas] jai tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/09. Iš kitos pusės, pareiškėja, teigdama, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jos vyras turėjo piniginių lėšų, kurios nebuvo padalintos lygiomis dalimis, turi įrodyti tokias aplinkybes [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Šiuo atveju teismui nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, kad civilinės bylos Nr. 2-1324-725/2009 nagrinėjimo metu V. B. turėjo piniginių lėšų banko ar kredito įstaigų sąskaitose, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė, kuri net nėra objektyviai pagrįsta, yra nauja aplinkybė. Taigi nenustačius duomenų dėl tokių piniginių lėšų buvimo, nėra pagrindo prielaidoms dėl teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1324-725/2009 netinkamai padalinto sutuoktinių turto. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėja laikė ir tai, kad teismas nepagrįstai sutiko su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktu įvertinimu 317 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad pastaroji aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kad civilinės bylos Nr. 2-1324-725/2009 nagrinėjimo metu nurodyto žemės sklypo vertė buvo kitokia [didesnė]. Iš civilinės bylos Nr. 2-1324-735/2009 medžiagos matyti ir tai, kad nurodyto dydžio žemės sklypo įvertinimas atitinka Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis [civilinės bylos Nr. 2-1324-735/2009; b.l. 16], kuriais ir rėmėsi teismas, nagrinėdamas bylą Nr. 2-1324-725/2009. Kadangi duomenys apie žemės sklypo vertę buvo oficialūs bei vieši, nurodyti Nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, kad toks žemės sklypo įvertinimas buvo žinomas pačiai pareiškėjai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1324-725/2009, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją bei pagrįstai sprendė, jog CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kaip jį apibrėžia įstatymų leidėjas ir teismų praktika, šiuo atveju nėra.

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio, pareiškėja įrodinėja egzistuojant ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtiną proceso atnaujinimo pagrindą – pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka [LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisines nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011, 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/11]. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tai yra tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011]. Kaip teisės normų taikymo klaidą pareiškėjo išvardija visą eilę aplinkybių, kad teismas, priimdamas 2009 m. birželio 16 d. sprendimą, šiurkščiai pažeidė teismo nešališkumo, bendruosius teisės principus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei procesines teisės normas, reglamentuojančia procesinių dokumentų įteikimą. Atskirajame skunde pareiškėja pripažįsta aplinkybes, kad teismas bandė jai įteikti šaukimus net 6 kartus, tačiau, pareiškėjos teigimu, teismas dėl nesuprantamų priežasčių nepasinaudojo kitais įteikimo būdais, t.y. įteikti per antstolį arba viešo paskelbimo būdu. Remiantis LR CPK 117 str. 1 d. už oficialų procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas. LR CPK 117 str. 1 d. yra nurodyti trys pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdau: paštu, per antstolius ir kurjerius. Taigi teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Iš civilinės bylos Nr.2-1324-735/2009 medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai bei šaukimai į teismo posėdį apeliantei A. B. buvo siunčiami jos gyvenamosios vietos [(duomenys neskelbtini)] bei darbovietės adresu [Vilniaus sausio 13-osios vidurinės mokyklos, esančios Architektų g. 166, Vilniuje] registruotu paštu, tačiau apeliantė kategoriškai atsisakydavo priimti korespondenciją [civilinė byla Nr. 2-1324-725/2009; b.l. 31; 33; 47]. Vadovaujantis CPK 124 str. 2 d. atsisakymas priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje prilyginamas jų įteikimui. Taigi esant aplinkybėms, kad apeliantė atsisakė priimti jai siunčiamus procesinius dokumentus [ieškinį su priedais] bei teismo šaukimus, vadovaujantis LR CPK 124 str. 2 d. laikytina, kad tokie dokumentai apeliantei buvo įteikti, dokumentų turinys yra žinomas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis nurodytomis LR CPK normomis, nusprendė civilinę bylą Nr.2-1324-735/2009 išnagrinėti pareiškėjai A. B. nedalyvaujant. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, kad buvo pažeistos procesines teisės normos, reglamentuojančia procesinių dokumentų įteikimą, nes procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai buvo siunčiami tinkamais pareiškėjos gyvenamosios vietos bei darbovietės adresais, o vadovaujantis CPK 124 str. 2 d. dokumentai bei teismo šaukimai laikyti įteiktais pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad, esant įteiktiems dokumentams [šaukimams] pareiškėjai A. B., pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pakartotinai bandyti tuos pačius dokumentus ir teismo šaukimus įteikti apeliantei per antstolius, nes tai neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų [LR CPK 7 str. 1 d.]. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie pareiškėjos motyvai, kad teismas turėjo pareigą šaukimus bandyti įteikti viešo paskelbimo būdu, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką informuoti byloje dalyvaujantį asmenį apie teismo posėdžio laiką ir vietą viešo paskelbimo būdu galima tik tuomet, kai nėra žinoma byloje dalyvaujančio asmens gyvenamoji ar darbo vieta [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1042/2003]. Nagrinėjamu atveju buvo žinoma apeliantės tiek gyvenamoji, tiek darbo vieta, todėl darytina išvada, kad teismo dokumentų [įskaitant šaukimų] įteikimas pareiškėjai A. B. viešo paskelbimo būdu buvo negalimas. Pažymėta tai, kad pati apeliantė neginčijo faktų, kad dokumentai ir šaukimai buvo siunčiami tinkamais jos gyvenamosios ir darbo vietos adresais, neginčijo ir to, kad siunčiamus teismo dokumentus ji atsisakė priimti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, jam priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, nevilkinti proceso (CPK 7 str. 2 d.). Tuo tarpu šalies pasyvumas, nerūpestingumas procese, neišnaudojimas visų jai įstatymo suteiktų procesinių galimybių, konkrečioje situacijoje gali būti vertinamas kaip dispozityvumo principo pažeidimas (CPK 13 str.), galintis sukelti pačiai šaliai neigiamas procesines pasekmes.

Deklaratyvūs kiti pareiškėjos motyvai apie teismo šališkumą, bendrųjų teisės principų ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nesant juos pagrindžiančių konkrečių aplinkybių bei rašytinių įrodymų, vertintini kritiškai bei tai pat nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja neįrodė LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 d. numatytų pagrindų procesui atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1324-735/2009, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstai laikytas nepagrįstu ir atmestas. Atitinkamai naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė