Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-13 · Administracinė byla Nr. AS-502-533-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-13
Bylos Nr.
AS-502-533-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
UAB „Žemės vystymo fondas“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai
Administracinė byla Nr.AS5-533-07Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2007 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Žemės vystymo fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Žemės vystymo fondas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2007 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr.2S-17 „Dėl UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimo) dalies dėl UAB „Žemės vystymo fondas“ atsakomybės panaikinimo. Kartu pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. sustabdyti ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Paaiškino, kad įvykdžius minėtą nutarimo punktą pablogėtų bendrovės reputacija, o nutarimo panaikinimo atveju pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas natūra būtų neįmanomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjos motyvas, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių atsirastų nuostoliai bendrovei ir pablogėtų jos reputacija, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 d. numatytus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atvejus. Galimų finansinių nuostolių bendrovei atsiradimas ar galimas bendrovės reputacijos pablogėjimas neįrodo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar taptų neįmanomas.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutartį ir iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti Konkurencijos tarybos 2007-05-05 nutarimo Nr.2S-17 3 punkto galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės Nutarimo panaikinimo atveju būtų neįmanomas situacijos, buvusios iki nutarimo priėmimo, atkūrimas (ABTĮ 92 str.). Teismas neįvertino, jog dėl reikalavimo priemonių netaikymo pareiškėjui gali kilti neturtinė žala. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išplatinus ginčo reklamos paneigimą, būtų padaryta esminė žala pareiškėjos reputacijai, kurios įvertinimas piniginiu ekvivalentu neatkurtų, situacijos buvusios iki Nutarimo priėmimo.

2. Teismas neatsižvelgė ir atmesdamas prašymą nepasisakė dėl to, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pažeidžia proporcingumo principą, kuris reikalauja įvertinti, ar sunkesnės pasekmės atsirastų taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ar jos netaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija kons tatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinis teismas gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių esant pakankamai faktinių duomenų, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi yra atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti įpareigojimą Nutarime nurodytais būdais ir tvarka paneigti ginčijamą reklamą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuria nėra argumentuotai įvertinti visi esminiai prašymo argumentai, nurodant kodėl teismas priėmė tokį sprendimą. Dėl to apskųstoji teismo nutarties dalis pripažintina nepagrįsta ir todėl naikintina, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas spręstinas iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 – 375/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006 ir kt.).

Pareiškėjos ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjos naudoti reklaminiai teiginiai pripažinti klaidinančiais, pareiškėja įpareigota nutraukti klaidinančios reklamos teiginių naudojimą bei per Konkurencijos tarybos nustatytą laikotarpį nurodytu būdu paneigti klaidinančią reklamą, taip pat pareiškėjai (solidariai su kitu juridiniu asmeniu) skirta piniginė bauda. Pareiškėja teismo prašė sustabdyti ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą, kuriuo ji per 20 dienų nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, įpareigota paneigti nutarime nurodytą klaidinančią reklamą, tam tikrą dienų skaičių per nurodytas informacijos priemones skelbiant atsakovo nurodyto turinio ginčijamos reklamos paneigimą. Ginčydama minėtą Nutarimą pareiškėja teigia, jog atsakovui buvo pateikta pakankamai įrodymų leidžiančių pripažinti, kad reklamos teiginiai nėra klaidinantys, tačiau jis į šiuos teiginius neįsigilino ir nusprendė priešingai. Teismas nagrinėdamas bylą ir turės nuspręsti dėl ginčijamų reklamos teiginių teisingumo.

ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Nesustabdžius nurodyto punkto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, kadangi teismo nutarimo panaikinimo atveju, ne tik susidarys naujų teisminių ginčų galimybė (pvz. reiškiant reikalavimus dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo), kas savaime nesudaro besąlygiško pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, bet būtų suformuotas tam tikras vartotojų įsitikimas, kad pareiškėja pažeidė įstatymus ir klaidino vartotojus. Tokios suformuotos nuomonės pakeitimas, net ir išplatinus paneigimo paneigimą, pilnai nebūtų įmanomas, o tuo pačiu nebūtų įmanomas ir visiškas iki nutarimo priėmimo buvusios situacijos atkūrimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą ir įvertinus, ar sunkesnės pasekmės atsirastų pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonė, ar jos nepritaikius.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo Nutarimo 2 punktu pareiškėja įpareigota nutraukti klaidinančios reklamos skelbimą. Šios Nutarimo dalies stabdyti ji neprašo. Pažymėtina, jog atsakovo pranešimas apie pradėtą tyrimą, ginčijamo nutarimo priėmimą ir jo turinį yra paskelbtas Valstybės žiniose (b.l. 34) bei atsakovo internetiniame portale. Tokiu būdu visuomenė yra informuota apie galimai įstatymų reikalavimus pažeidžiančius pareiškėjos veiksmus. Todėl kolegija sprendžia, jog laikinai iki bus išspręsta byla dėl joje nurodytų teiginių teisingumo sustabdžius įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą galiojimą bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, o prašoma taikyti reikalvimo užtikrinimo priemonė atitiks proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Žemės vystymo fondas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.

Pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – iki bus išnagrinėta administracinė byla sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2S-17 ,,Dėl UAB Žemės vystymo fondas“ ir UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą dalyje dėl pareiškėjos įpareigojimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Artūras DrigotasStasys GudynasSigita Rudėnaitė