- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- 2-1358-829/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- E. M.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui E. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1. E. M. bendrauja su vaikais R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą, apie savo ketinimą aplankyti vaikus, pranešdamas prieš vieną dieną iki vizito skambučiu arba SMS žinute ieškovei; 2. E. M. bendraus su vaikais, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 11 val. iki 14 val. poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, apie ketinimą pasiimti vaikus E. M. informuoja S. L. prieš dvi dienas; 3. E. M. turi teisė aplankyti vaikus jų gimtadieniais, prieš tai informuodamas S. L. prieš dieną bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir paaiškino, jog šiuo metu vaikams yra (duomenys neskelbtini) metai. Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. buvo nustatęs bendravimo tvarką. Nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas vieną kartą gegužės mėnesį savaitgaliui buvo pasiėmęs vaikus, kadangi jis dažniausiai būna išvažiavęs į užsienį. Vaikai grįžo sergantys ir išsigandę. Vaikai buvo išvežti pas jo draugę į Kudirkos Naumiestį, užrakinti ir palikti vieni namuose. Kreipėsi į psichologą pagalbos ir vieną kartą buvo pas jį apsilankę. Skambino ir apie tai informavo Vaikų teisių apsaugos skyrių. Atsakovas jai yra grasinęs, kad užmuš ir pakas, kadangi ji nedavė šiam vaikų, nes jie sirgo. Kreipėsi į policiją, tačiau atsakovas buvo tik įspėtas. Vaikai ir patys nenori važiuoti pas atsakovą. Jam irgi nereikia vaikų. Tai tik principo reikalas. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Jie nėra saugūs su atsakovu. Nori riboti bendravimą dėl vaikų saugumo, nes atsakovas Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos (b. l. 34, 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas, 10:14:18-10:22:21).
Atsakovas E. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui nepateikė, nors buvo tinkamai informuotas apie paskirto teismo posėdžio datą bei vietą (b. l. 28).
Išvadoje Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad bendraujant su abejais vaikų tėvais paaiškėjo, jog E. M. neužtikrina vaikų saugumo, pastovumo, vaikai vežami į jiems ir jų motinai nežinomą aplinką, dėl ko, ieškovės teigimu, jiems sutrinka emocinė būklė. Ieškinio reikalavimams neprieštarauja, tačiau taip pat mano, kad įpareigojus tėvą bendrauti su vaikais, nusivežant juos į savo tėvų gyvenamąją vietą, galima būtų palikti galioti 2016 m. lapkričio 18 d. Šakių rajono apylinkės teisme nustatytą bendravimo tvarką. Skyriaus nuomone, tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, kadangi tai reikalinga užtikrinant geriausius vaikų interesus, tačiau tuo pačiu jis privalo vykdyti savo, kaip tėvo pareigas – teikti išlaikymą savo vaikais, bendraujant su jais, užtikrinti jų saugumą ir gerą emocinę veiklą (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė S. L. ir atsakovas E. M. yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1024-829/2016 (b. l. 6-7) buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuria buvo išspręstas ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos klausimas. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė: 1. E. M. bendrauja su vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. ir grąžina juos sekmadienį 18 val.; 2. E. M. turi teisė pasiimti abu vaikus 14 dienų vasaros atostogų metu, suderinęs laikotarpį su S. L. prieš 7 dienas; 3. E. M. bendraus su vaikais, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos per šventes taip: 3.1. Per Šv. Kalėdas poriniais metais, per Šv. Velykas – neporiniais metais, per tėvo dieną ir jo gimtadienį, per vaikų gimtadienius poriniais metais; 3.2. Apie ketinimą pasiimti vaikus, E. M. informuoja S. L. prieš dvi dienas. Šiuo metu ieškovė S. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje, kadangi periodiškai vyksta dirbti į užsienį. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių rajone. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad E. M. bendrauja su vaikais pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą, apie savo ketinimą aplankyti vaikus, pranešdamas prieš vieną dieną iki vizito skambučiu arba SMS žinute ieškovei; E. M. bendraus su vaikais, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 11 val. iki 14 val. poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, apie ketinimą pasiimti vaikus E. M. informuoja S. L. prieš dvi dienas; 3. E. M. turi teisė aplankyti vaikus jų gimtadieniais, prieš tai informuodamas S. L. prieš vieną dieną.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrautų pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovė iš esmės neprieštarauja dėl vaikų bendravimo su tėvu, tačiau ieškovės teigimu atsakovas yra neatsakingas – Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi. Be to ieškovės teigimu vieną kartą atsakovui savaitgaliui pasiėmus vaikus pas save, šie grįžo sergantys ir išsigandę. Vaikai buvo išvežti pas jo draugę į Kudirkos Naumiestį, užrakinti ir palikti vieni namuose. Teismas neturi pagrindo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas vaikus užrakino namuose ir paliko juos vienus, vertinti kaip netinkamos vaikų priežiūros, pažeidžiančios jų interesus, kadangi nėra aišku ar ši situacija kartojasi nuolat, tačiau šioje byloje esminė ir teisiškai svarbi aplinkybė tai, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaruoja Jungtinėje Karalystėje. Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. išvados Nr. VT-4-983 nustatyta, kad ankščiau atsakovas grįžęs apsistodavo pas tėvus A. ir J. M., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Šį kartą atsakovas buvo apsistojęs pas draugę Šakių r. sav., Kudirkos Naumiestyje, tačiau jos adreso nenurodė. Iš byloje esančio J. M. paaiškinimo nustatyta, kad tėvas su sūnumi nebendrauja. Taigi Lietuvoje atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog atsakovas neturi galimybės pasiimti vaikų visam savaitgaliui į savo gyvenamąją vietą, kadangi jis šiuo metu jos neturi, o draugės adreso nenori nurodyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, tačiau, teismo vertinimu, tėvų tarpusavio nesutarimai iš esmės neturi daryti įtakos kiekvieno iš jų santykiams su vaikais, kai vienoda tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir kt. reglamentuota Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir kt. Teismas nustatydamas bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką privalo vadovautis išimtinai vaikų interesais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neatsakingas, nemoka vaikams išlaikymo, vaikams tik (duomenys neskelbtini) metai, jis neturi Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikams saugios aplinkos. Visa tai rodo, kad ieškovui negali būti nustatyta maksimali bendravimo su vaikais tvarka, nes nėra duomenų, kaip jis ilgesnį laiką galės tinkamai pasirūpinti vaikais.
Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad kai kurie mėnesiai turi ne keturias, o penkias savaites, todėl tikslu užtikrinti šalių santykių stabilumą, užkirsti kelią kilti ginčams, kurie neigiamai veiktų vaikus, nustatytina, kad ieškovas E. M. su savo vaikais R. M. ir K. M. bendrauja ne pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio sekmadienį, o nelyginių savaičių sekmadieniais (PVZ.: 2018 m. sausio 7 d., po to 2018 m. sausio 21 d., 2018 m. vasario 4 d., 2018 m. vasario 18 d., 2018 m. kovo 4 d., 2018 m. kovo 18 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. balandžio 29 d. ir t. t.).
Ieškovė prašo nustatyti, kad bendravimui nustatytais sekmadieniais atsakovas atvyksta į vaikų gyvenamąją vietą 11 val., o juos grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 14 val. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog atsižvelgiant į vaikų amžių – (duomenys neskelbtini) metai, ieškovės prašomas nustatyti atsakovo bendravimas su vaikais laikas nuo 11 val. iki 14 val. nepažeidžia vaikų interesų, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką religinių švenčių dienomis. Teismas sprendžia, kad geriausiai šioje situacijoje atitiktų vaikų ir pačių šalių interesus tokia bendravimo su mažamečiais vaikais religinių ir kitų švenčių dienomis tvarka: atsakovas su vaikais bendrauja nelyginių metų pirmąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną pasiimdamas juos nuo 11 val. ir vaikus grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 14 val. Lyginiais metais E. M. su nepilnamečiais vaikais R. M. ir K. M. praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną pasiimdamas juos nuo 11 val., ir vaikus grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą 14 val. Taip pat nustatytina, kad religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta sekmadieniais, o šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną.
Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę aplankyti vaikus jų gimtadieniais. Teismas šį bendravimo punktą laiko pagrįstu, nes abu tėvai turi teisę pasveikinti savo vaikus tokiomis progomis.
Taip pat teismo nuomone bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti pranešimo laiką apie atsakovo atvykimą, nes kaip matyti iš bylos duomenų šalims geranoriškai susitarti dėl lankstaus bendravimo tvarkos taikymo nepavyksta, gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, todėl šis klausimas spręstinas, nes iš esmės tai yra susiję su vaikų interesais ir nustatytina atsakovo pareiga telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną pranešti ieškovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaikais, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovui negalėjo būti žinomos. Tokia pati pareiga nustatytina ir ieškovei.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. liepos 7 d sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-3301-13547, kurio pagrindu ieškovei S. L. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-10317, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 137,32 Eur advokato užmokestis.
Teismas, atsižvelgdamas pareikštų įreikalavimų pobūdį ir į tai, kad iš esmės juos visus tenkino, nežymiai pakoreguojant, laiko, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 137,32 Eur už advokato pagalbą; teismo turėtos 3,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 100 Eur žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1024-829/2016, patvirtinta taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką su vaikais ir nustatyti tokią E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikai R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. E. M. bendrauja su R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nelyginių savaičių sekmadieniais nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Lyginiais metais E. M. su R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą.
3. Nelyginiais metais E. M. su R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 14 val., pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą.
4. E. M. turi teisę aplankyti vaikus jų gimtadieniais.
5. Visą vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką atsakovas E. M. turi suderinti su ieškove S. L., informuojant vienas kitą SMS žinute arba telefonu prieš 24 val.
6. Šalys privalo pranešti viena kitai apie priežastis, trukdančias nustatytu laiku atsakovui E. M. susitikti su vaikais, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) pranešti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto šalims negalėjo būti žinomos, informuojant vienas kitą SMS žinute arba telefonu prieš 24 val.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą trisdešimt septynis eurus trisdešimt du centus (137,32 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus devyniasdešimt tris centus (3,93 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, vieną šimtą eurų (100 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.