- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e1-782-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30627-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. J. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.47 val. degalinėje „Orlean“, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo R. J. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad nuo 1986 m. jis yra įgijęs ir turi teisę vairuoti kelių transporto priemones. Maždaug prieš metus laiko už 800 Eur įsigijo naudojimui sau automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojosi vienas. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vakare gėrė degtinę. Rytojaus dieną, t.y. 2022 m. rugpjūčio 13 d. pietų metu, apie 12 val., dar išgėrė truputį degtinės. Jautėsi gerai, nesijautėapsvaigęs. Būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 19 val., nusprendė nuvažiuoti į degalinę nupirkti benzino, todėl sėdo į savo automobilį Rover vairuotojo vietą ir iš namų važiavo į degalinę „Orlean“, esančią (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į degalinę, užsipylė kuro ir ėjo į degalinę susimokėti. Susimokėjo, tada grįžo į savo automobilį, įsėdo į vairuotojo vietą. Tuo metu prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pro atidarytą automobilio durelių langą ištraukė variklio užvedimo raktelį ir iškvietė policiją. Laukė kol atvyko policija, alkoholio iki policija atvyks nevartojo, jautėsi gerai, nesijautė neblaivus. Tai pirmas kartas kai vairuoja automobilį būdamas neblaivus, dėl to, nuoširdžiai gailisi. Jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Ž. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.47 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas degalinėje „Orlen“, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaikė asmenį, kuris vairavo automobilį. Įtaria, kad asmuo neblaivus. Prašo patikrinti. Nuvykus nurodytu adresu, degalinėje „Orlen“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie automobilio Rover, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjo pranešėjas S. G. ir jo sulaikytas asmuo R. J.. Pranešėjas S. G. paaiškino, kad atvykęs į degalinę pastebėjo, kaip automobiliu Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko jo nurodytas asmuo - R. J., kuris išlipo iš automobilio. R. J. buvo neblaivus, todėl pranešėjas jį sulaikė. Alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) R. J. pirmo tikrinimu metu 19.59 val. nustatytas 2,89 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 20.17 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas. R. J. su parodymais sutiko, nesipriešino. Automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui išvežtas į saugojimo aikštelę;
2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti degalinėje „Orlen“, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp degalinės pastato ir kuro užpylimo stotelės Nr. (duomenys neskelbtini), stovi mėlynos spalvos automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. J.. Automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neužrakintas. Automobilio vidus tvarkingas, daiktų nėra. Automobilyje vertingų daiktų nėra. Po apžiūros automobilis Rover paimtas ir išvežtas saugojimui į automobilių stovėjimo aikštelę;
2022 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad R. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. - 0230, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. pirmo tikrinimo metu 19.59 val. nustatyta 2,89 promilių, antro tikrinimo metu 20.17 val. nustatyta 2,81 promilių neblaivumas. R. J. su tikrinimo rezultatais sutiko.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,81 promilių girtumas. Tokiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už R. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,81 promilės) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, UAB „MediCA“ Prienų psichikos sveikatos centre 2015 m. liepos 10 d. nėra įtrauktas į stebimų pacientų sąrašą bei priklausomybės ligų gydymo įskaitą, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, R. J. sutinkant ir nurodžius, kad baudos sumokėjimui turi santaupų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (2,81 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam R. J. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Bylos duomenimis automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam R. J.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti kaltinamajam R. J..
Kaltinamajam R. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintinos.
Bylos duomenimis matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2023 m. vasario 17 d. laikinai apribota R. J. nuosavybės teisė į automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuokardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y.2022 m. rugpjūčio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti R. J..
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
R. J. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. J., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.