Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-54-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
2S-54-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis (pran.)
Kreditorius
UAB ,,DnB NORD lizingas“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-54-56/2011

Teisėja D. Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 32.5;121.14;

121.18; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeistų daiktų savininkų R. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistų daiktų savininkų turtas pagal kreditoriaus UAB ,,DnB NORD lizingas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš FK ,,Vėtra“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorius UAB ,,DnB NORD lizingas“ su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą iš skolininko FK ,,Vėtra“ areštuojant laiduotojų R. S. ir I. S. įkeistą turtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.9000 ha, esantį Bičiūnų kaime, Trakų rajono savivaldybėje ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.850 ha, esantį (duomenys neskelbtini) kaime Trakų rajono savivaldybėje.

Nurodė, kad šalys 2005 m. spalio 11 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 2005/10-N49, kurios pagrindu FK ,,Vėtra“ buvo suteiktas 868 860,07 EUR kreditas. Lizingo sutarties užtikrinimui 2005 m. spalio 20 d. hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas R. S. ir I. S. nuosavybės teise valdomas turtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajono savivaldybėje ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.850 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime Trakų rajono savivaldybėje. Skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorius skolininką ir įkeistų daiktų savininkus informavo, kad per 10 d. nuo raštų įteikimo dienos neįvykdžius skolinių įsipareigojimų ir negražinus skolos su visais priklausančiais mokėjimais lizingo sutartis bus nutraukta. Per nustatytą terminą skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai skolos negražino, todėl kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolos suma sudarė 228 669,40 EUR, iš kurios 57 228,38 EUR pradelsti eiliniai mokėjimai pagal lizingo sutartį, 163 766,59 EUR bauda dėl sutarties nutraukimo, 7 674,43 EUR delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kreditoriaus prašymas patenkintas. Arštuotas 2005 m. spalio 20 d. hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas R. S. ir I. S. nuosavybės teise valdomas turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajono savivaldybėje ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.850 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime Trakų rajono savivaldybėje įkeistų daiktų savininkams išiaškinta, jog areštavus nekilnojamuosius daiktus įkeisto turto savininkai netenka teisės jo perleisti, įkeisti ar išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus ar sumažinti jo vertę; skolininkas iš įkeistų daiktų savininkai įspėti, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinus skolos su visais priklausančiais mokėjimais areštuotas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui; kreditoriui nurodyta, jog skolininikui ir įkeistų daiktų savininkams per 1 mėnesį negražinus skolos, kreditorius per 2 mėnesius turi teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teismas pažymėjo, kad skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams netinkamai vykdant 2005 m. spalio 11 d. lizingo sutarties sąlygas, kreditorius nelaukdamas sutarties galiojimo pabaigos, prieš terminą ją nutraukė vadovaudamasis lizingo sutarties 10.6 punktu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.), todėl sprendė, kad kreditoriuas prašymas tenkinamas ir areštuojamas skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams priklausantis ir 2005 m. spalio 20 d. hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas turtas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Įkeistų daiktų savininkai R. S. ir I. S. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad iki kreipimosi į teismą kreditorius nebuvo pareikalavęs iš skolininko sumokėti visų mokėtinų sumų (163 766,59 EUR netesybų), todėl pagrindo teigti, kad priverstine tvarka bandomų įgyvendinti įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo ir įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki skundžiamos nutarties priėmimo, o kreditoriui būtų atsiradęs pagrindas kreiptis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nebuvo. Remiantis lizingo sutarties 10.6 punktu kreditorius dėl netinkamai vykdomos lizingo sutarties galėjo sutartį nutraukti arba pareikalauti sumokėti visus likusius mokėjimus, tačiau nutraukęs sutartį kreditorius reikalavimo sumokėti netesybas skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nepareiškė ir nenustatė termino šio reikalavimo įvykdymui, todėl pagrindo kreiptis į teismą neturėjo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog kreditorius kreipdamasis į teismą nepateikė įrodymų, kad sutarties įvykdymo terminai yra suėję ir kreditorius turi teisę reikalauti 228 669,4 EUR sumos gražinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamos nutarties. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla kurioje kreditorius prašo laidavimo sutarties pagrindu priteisti dalį pradelstų lizingo įmokų, tačiau šioje byloje taip pat nėra keliamas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo (163 766,59 EUR). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamoje nutartyje neatitinka pradelstų mokėjimų ir delspinigių sumos.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB ,,DnB NORD lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas nagrinėdamas civilines bylas kylančias iš hipotekos teisinių santykių nenagrinėja šalių ginčų dėl paskolos padengimo ir sutarties vykdymo. Kreditorius vienašališkai nutraukęs sutartį, įgijo reikalavimo teisę, nes nutraukus sutartį pripažįstama, jog visi prievolės įvykdymo terminai yra suėję ir sutartį pažeidusi šalis turi gražinti kitai šaliai viską ką yra įgijusi pagal ją, atlyginti kitos šalies nuostolius bei sumokėti netesybas. Skolininkui tinkamai nevykdžius lizingo sutarties, kreditorius 2007 m. liepos 12 d. vienašališkai ją nutraukė ir kreipėsi į hipotekos teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog kreditorius nebuvo pareikalavęs priteisti visos skolos sumos, nes toks reikalavimas buvo pareikštas 2010 m. birželio 30 d. pranešime skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams dėl lizingo sutarties nutraukimo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja jog skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad šalių susitarimu 2005 m. spalio 11 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 2005/10-N49, kurios pagrindu FK ,,Vėtra“ buvo suteiktas 868 860,07 EUR kreditas. Lizingo sutarties užtikrinimui 2005 m. spalio 20 d. hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas R. S. ir I. S. nuosavybės teise valdomas turtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajono savivaldybėje ir žemės sklypas (unikalus Nr. 7950-0003-0209), kurio bendras plotas 0.850 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kaime Trakų rajono savivaldybėje. Skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditorius skolininką ir įkeistų daiktų savininkus 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad per 10 d. nuo raštų įteikimo dienos neįvykdžius skolinių įsipareigojimų ir negražinus skolos su visais priklausančiais mokėjimais lizingo sutartis bus nutraukta. Pranešimai dėl lizingo sutarties nutraukimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui įteikti: įkeistų daiktų savininkams 2010 m. liepos 12 d., o skolininkui 2010 m. liepos 7 d. (b.l. 32-33). Per nustatytą terminą skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai skolos negražino, todėl kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolos suma sudarė 228 669,40 EUR, iš kurios 57 228,38 EUR pradelsti eiliniai mokėjimai pagal lizingo sutartį, 163 766,59 EUR bauda dėl sutarties nutraukimo, 7 674,43 EUR delspinigių. Pirmos instancijos teismas pareiškimą tenkino, bei areštavo 2005 m. spalio 20 d. hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą turtą, bei pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinus skolos hipoteka įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.

Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad skundžiamoji teismo nutartis skolininkui įteikta 2010 m. rugpjūčio 12 d., o įkeistų daiktų savininkams 2010 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 56-57).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą ir areštavo įkeistų daiktų savininkų turtą, nes skolinis įsipareigojimas per teismo nustatytą terminą, po skundžiamosios nutarties įteikimo įvykdytas nebuvo.

Šalies argumentai

Nesutikdami su skundžiamąją teismo nutartimi, įkeistų daiktų savininkai atskirajame skunde nurodo, kad iki kreipimosi į teismą kreditorius nebuvo pareikalavęs iš skolininko sumokėti visų mokėtinų sumų (163 766,59 EUR netesybų) todėl pagrindo teigti, kad priverstine tvarka bandomų įgyvendinti įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo ir įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki skundžiamos nutarties priėmimo ir kreditoriui būtų atsiradęs pagrindas kreiptis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nebuvo. Remiantis lizingo sutarties 10.6 punktu kreditorius dėl netinkamai vykdomos lizingo sutarties galėjo sutartį nutraukti arba pareikalauti sumokėti visus likusius mokėjimus, tačiau nutraukęs sutartį kreditorius reikalavimo sumokėti netesybas skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nepareiškė ir nenustatė termino šio reikalavimo įvykdymui, todėl pagrindo kreiptis į teismą neturėjo. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog kreditorius kreipdamasis į teismą nepateikė įrodymų, kad sutarties įvykdymo terminai yra suėję ir kreditorius turi teisę reikalauti 228 669,4 EUR sumos gražinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamos nutarties.Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.

Bylos duomenys rodo, kad 2010 m. birželio 30 d. kreditorius pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus nei pranešime dėl lizingo sutarties nutraukimo nurodė, jog kreditoriaus 2010 m. balandžio 8 d. pranešime Nr. 774 buvo reikalaujama sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai to nepadarė, todėl 2010 m. birželio 30 d. pranešime dėl lizingo sutarties nutraukimo skolinių įsipareigojimų įvykdymui buvo nustatytas 10-ies dienų terminas, o per jį skolos negražinus kreditorius 2010 m. liepos 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 26-27;29-34) (CPK 178 str., 185 str.)

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nevykdant lizingo sutarties sąlygų ir laiku nemokant kreditoriui lizingo įmokų, tuo pažeidžiant lizingo sutarties 7.3 a) punktą, bei darant tęstinį sutarties pažeidimą ir tuo pažeidžiant lizingo sutarties 10.6 punkto reikalavimus (b.l. 41-42), kreditoriui nutraukus lizingo sutartį, prievolių įvykdymo terminai laikomi pasibaigę, todėl ir šalis turi gražinti viską ką ya gavusi pagal sudarytą sutartį bei atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.217 str. 6.221 str. 6.222 str.), todėl kreditorius turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto. Be to, kai matoma iš byloje esančios 2010 m. liepos 30 d pažymos apie skolos dydį joje nurodomi visi būtini mokėjimai, kuriuos skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai turėjo sumokėti bankui (b.l. 30).

Atskirajame skunde įkeistų daiktų savininkai remiasi aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla kurioje kreditorius prašo laidavimo sutarties pagrindu priteisti dalį pradelstų lizingo įmokų, tačiau šioje byloje taip pat nėra keliamas reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo (163 766,59 EUR).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas kylančias iš hipotekos teisinių santykių patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi, aplinkybė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl 163 766,89 EUR netesybų sumokėjimo, nagrinėjant bylą kylančią iš hipotekos teisinių santykių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė leidžianti pripažinti neteisėta ir nepagrįsta skundžiamąją pirmos instancijos teismo nutartį.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš įkeistų daiktų savininkų R. S. ir I. S. solidariai, valstybės naudai priteistinos 10,15 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o įkeistų daiktų savininkų R. S. ir I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai valstybės naudai 10,15 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Danutė KutrienėHenrichas Jaglinskis