- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1K-328-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1965-07-22 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, gynėjo advokato G. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutarties, kuria įtariamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-05-13, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. įtariamas tuo, kad 2011-2012 metais, Vilniuje, turėdamas 50 procentų UAB „Viner“ (įmonės kodas 186157719) akcijų ir iki 2012-03-29 būdamas UAB „Viner“ direktoriumi bei turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, o nuo 2012-03-29 būdamas UAB „Viner“ darbuotoju, tačiau ir toliau realiai valdydamas UAB „Viner“, atstovaudamas šiai įmonei, priimdamas sprendimus jos vardu ir kontroliuodamas jos veiklą, 2011 - 2012 metais UAB „Viner“ įgijus iš Lenkijos Respublikos akcizinių sandėlių už maždaug 43 200 000 eurų (maždaug 149 160 960 Lt) apie 45 000 tonų tepalinės alyvos (kodas KN 27101999), kuri pagal jo ir kito UAB „Viner“ akcininko ir darbuotojo V. Ž. nurodymu D. Ž. suklastotus UAB „Viner“ dokumentus, neva parduota Latvijos, Estijos, Čekijos ir Vengrijos įmonėms: SIA „Akord“, SIA „Andmi“, SIA „Bengal K“, SIA „BK Trading“, SIA „BN Partners“, SIA „Corso“, SIA „Demila“, SIA „Ekozone“, SIA „G.J.M. A.“, SIA „Ilius“, SIA „KM Grupa-81“, SIA „Kodols GS“, SIA „Konex UN CO“, SIA „Lartoks“, SIA „Meljor“, SIA „NDP group“, SIA „P. S.“, SIA „Ragon“, SIA „Rd West“, SIA „Stanix“, SIA „T. O.“, SIA „U. B.", SIA „Velarus", OU „Nizima", OU „Upper", „EkomStavinvest" S.R.O., „Glassplate^' S.R.O., „M-Autoholding" S.R.O., „Robko" S.R.O., „Unipetrol KFT", tačiau A. Ž. ir V. Ž. nurodymu buvo nugabenta į Lenkijos Respubliką G. P. ir L. Š. UAB „TransOil“ transportu bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, jis, t. y. A. Ž., kartu su V. Ž., tarpininkaujant K. M., UAB „Viner“ naudai ir interesais pardavė minėtą kiekį - apie 45 000 tonų tepalinės alyvos (kodas KN 27101999) Lenkijos Respublikos piliečiams: A. T., W. G., M. R., W. R., W. A., W. S., P. G., ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už maždaug 46 800 000 eurų (maždaug 161 591 040 Lt), neįforminant šių pardavimo operacijų jokiais dokumentais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-12-14 įsakymu Nr. 1-346 patvirtintas „Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisykles“, galiojusias nuo 2010-12- 18 iki 2012-03-08, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-09 įsakymu Nr.1-41 patvirtintas „Prekybos naftos produktais taisykles“, galiojančias nuo 2012-03-09. Tokiu būdu A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje su V. Ž., D. Ž., K. M., G. P. ir L. Š., UAB „Viner“ naudai ir interesais versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla kitokiu neteisėtu būdu;
Taip pat A. Ž. įtariamas tuo, kad 2012 metais, Vilniuje, veikdamas vieninga tyčia, organizuotoje grupėje su V. Ž. ir Latvijos piliečiu E. P., UAB „Viner“ naudai, siekdamas nuslėpti UAB „Viner“ pinigus, žinodamas kad jie įgyti nusikalstamu būdu iš neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, atliko su dalimi pinigų mažiau kaip 13 084 208,24 eurų (ne mažiau kaip 45.177.154,21 Lt), finansines operacijas, o būtent, turėdamas 50 procentų UAB „Viner" (kodas 186157719) akcijų ir iki 2012-03-29 būdamas UAB „Viner“ direktoriumi bei turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuot veiklą, o nuo 2012-03-29 būdamas UAB „Viner" darbuotoju, tačiau ir toliau realiai valdydamas UAB „Viner", atstovaudamas šiai įmonei, priimdamas sprendimus jos vardu ir kontroliuodamas jos veiklą, UAB „Viner“ naudai, siekdamas nuslėpti UAB „Viner“ pinigus - maždaug 46 800 000 eurų (apie 161 591 040 Lt), žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu - iš neteisėto vertimosi ūkine, finansine veikla, t. y. tarpininkaujant K. M., pardavus Lenkijos Respublikos piliečiams A. T., W. G., M. R., W. R., Wodka A. W. Szeląg, P. G., ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims neįforminant šių pardavimo operacijų jokiais dokumentais, UAB „Viner“ priklausančias apie 45 000 tonų tepalinės alyvos (kodas KN 27101999), kuri pagal jo ir kito UAB „Viner“ akcininko ir darbuotojo V. Ž. nurodymu D. Ž. suklastotus UAB „Viner" dokumentus neva parduoda Latvijos, E. Č. ir Vengrijos įmonėms: SIA „Akord", SIA „Andmi", SIA „Bengal K", SIA „BK Trading", SIA ,, Partners", SIA „Corso", SIA „Demila", SIA „Ekozone", SIA „G.J.M. A.", SIA „Iii SIA „KM Grupa-81", SIA „Kodols GS", SIA „Konex UN CO", SIA „Lartoks", SIA „Meljor", SIA „NDP group", SIA „P. S.", SIA „Ragon", SIA „Rd West", SIA „Stanix", SIA „T. O.", SIA „U. B.“, SIA „Velarus", OU „Nizima", OU „Upper", „E. S." S.R.O., „Glassplate" S.R.O., „Autoholding" S.R.O., „Robko" S.R.O., „Unipetrol KFT", tačiau A. Ž. ir V. Ž. nurodymu buvo nugabenta į Lenkijos Respubliką G. P. ir L. Š. UAB „Transoil" transportu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, iš minėtų Lenkijos piliečių gautų grynų pinigų dalį - mažiau kaip 13 084 208,24 eurų (ne mažiau kaip 45 177 154,21 Lt) jis, t. y. A. Ž., kartu V. Ž. perdavė Latvijos Respublikos piliečiui E. P., kuris organizavo ne mažiau kaip 13 084 208,24 eurų (ne mažiau kaip 45 177 154,21 Lt) pervedimą į UAB „Viner" banko sąskaitą iš Latvijos Respublikos įmonių: SIA „AAG Transport", SIA „Akord", SIA „Albex", SIA „Andmi", SIA „Bengal 1 SIA „BK Trading", SIA „BN Partners", SIA „Corso", SIA „Demila", SIA „EPS Finance Company", S „Euro energo export", SIA „G.J.M. A.", SIA „Granumtrade", SIA „Ilius", SIA „KM Grupa-81", S „Kodols GS", SIA „Konex UN CO", SIA „Lartoks", SIA „Meljor", SIA „P. S.", SIA „Ragon", SIA „Rd West", SIA „Stanix", SIA „Taples", SIA „T. O.", SIA „U. B.", SIA „Velarus", banko sąskaitų tokiu būdu imituojant atsiskaitymą už tepalinę alyvą (kodas KN 27101999), kuri realiai buvo parduota minėtiems Lenkijos Respublikos piliečiams, neįforminant šių pardavimo operacijų jokiais dokumentais. Tokiu būdu A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje su V. Ž. ir Latvijos Respublik piliečiu E. P., UAB „Viner" naudai legalizavo UAB „Viner" nusikalstamu būdu įgytus pinigus - mažiau kaip 13 084 208,24 eurų (ne mažiau kaip 45 177 154,21 Lt).
2013 m. gegužės 13 d. 13.40 val. A. Ž. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio pagrindu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi įtariamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-05-13, įpareigojant prokurorą per šį terminą surinkti papildomą medžiagą ir ją pateikti teisėjui.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimta nutartimi, įtariamojo A. Ž. gynėjas advokatas G. I. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas – A. Ž. paskirta neatsižvelgus į aplinkybes, į kurias Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsižvelgti, vertinant ar yra pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamasis A. Ž. yra vedęs, turi dvi pilnametes dukras, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, yra trijų įmonių – UAB „Ervin“, „Viner“ ir „Transoil“, kurios ilgą laiką verčiasi su naftos produktais susijusia veikla, akcininkas. Taip pat dirba UAB „Ervin“ konsultantu, nėra anksčiau teistas, neturi ryšių su teistais asmenimis, kurie galėtų jam padėti bėgant ar slepiantis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjo manymu, teismas neatsižvelgė į įtariamojo sveikatos būklę, kuri reikalauja nuolatinio rūpesčio. Įtariamojo buvimas socialiai neigiamoje aplinkoje gali turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Minėtų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis turi daugybę priežasčių pasilikti ir užtikrinti, jog, jam esant laisvėje, nebūtų pažeisti jo šeimos, darbuotojų ir kontrahentų interesai. Įtariamajam pareikšti įtarimai padarius veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, turėjo būti laikoma tik viena iš aplinkybių, turinčių lygiavertę reikšmę sprendžiant vertinimo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pagrįstumą.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis dirba su įmone, kurios veikloje galimai padarė nusikalstamas veikas, pastarasis gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme ir taip trukdys procesui. Advokato nuomone, siekiant sudaryti įtariamajam kliūtis trukdyti procesui, jo atžvilgiu gali būti atliekami tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai, todėl suėmimas yra perteklinė kardomoji priemonė šiuo atveju.
Įtariamojo gynėjo manymu, skundžiama nutartimi kardomoji priemonė buvo paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK įtvirtinto kardomosios priemonės – suėmimo - išimtinumo principo ir nepagrindus, kodėl kitų kardomųjų priemonių skyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas proceso tikslams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad veikos, kuriomis įtariamas A. Ž., yra turtinio pobūdžio, advokato nuomone, pirmiausia turėjo būti svarstytinas užstato paskyrimo klausimas. Išsiaiškinus, kad įtariamasis neturi galimybes įvykdyti šios kardomosios priemonės sąlygas, kurios įtariamajam nebuvo pasiūlytos, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų kardomųjų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu – namų arešto ir dokumentų paėmimo – taikymo. Tik nustačius, kad šias kardomąsias priemones nagrinėjamu atveju negalima taikyti, sprendžiamas klausimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. Ž. gynėjo skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įtariamajam A. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuojama, jog medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Ž. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje. Tokiais duomenimis laikytini: kriminalinės žvalgybos rezultatų protokolai, kratų ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai, tarnybiniai pranešimai, Lenkijos Respublikos prašymas dėl teisinės pagalbos ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Įtariamajam A. Ž. kardomoji priemonė –suėmimas- paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.
Pažymėtina, kad apie tikimybę, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
A. Ž. įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų, bei vieną apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes, tarp kurių yra ir laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė į įtariamojo glaudžius ryšius užsienyje su ten gyvenančiais asmenimis, į tai, kad įtariamasis disponavo didelėmis pinigų sumomis, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė galimai naudojant savo ir kitų užsienio įmonių vardus. Priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas įvertino aplinkybes, jog įtariamasis turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, anksčiau neteistas, turi pilnamečių vaikų, į įtariamojo sveikatos būklę. Tačiau visas šias aplinkybes teismas nelaikė išimtinai prioritetinėmis, pakankamomis šiai kardomajai priemonei paneigti. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad taikant šiuo metu švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, A. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai įtariamajam skyrė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.
Šio pagrindo buvimo nepašalina įtariamojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad įtariamajam būtinas nuolatinis rūpinimasis sveikata. Pažymėtina, kad į šią aplinkybę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė. Be to skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės A. Ž. negalima taikyti suėmimo. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas jei byloje yra duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti įstatyme nurodytus asmenis, 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pradėtas tyrimas yra didelės apimties, tyrimas vyksta ne vienoje valstybėje, kratų ir poėmių metu paimta didelė gausa daiktų ir dokumentų, tačiau ne visi dokumentai dar yra paimti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai šioje stadijoje konstatavo, kad, būdamas paleistas, įtariamasis gali nepaimtus dokumentus paslėpti ar sunaikinti ir tuo tyrimo procesui trukdyti.
Gynėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, taip pat nepagrįstas. Pažymėtina, jog BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą - tai, kad A. Ž. įtariamas sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, įtariamasis disponuoja didelėmis pinigų sumomis, inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų šalių teritorijose, bei jomis galimai padaryta didelė žala, darytina išvada, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina kardomosios priemonės griežtumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, teismas
nutarė:
Įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato G. I. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.