Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-764-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-04
Bylos Nr.
2A-764-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius
Ieškovas
S. Š., A. Š.
Atsakovas
L. Š.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr.2A-764-360/2009Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorijos30.2; 30.9; 30.9.1; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovams S. Š., A. Š., jų atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui L. Š. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų S. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl atidavimo iš bendrosios dalines nuosavybes ir nuostolių priteisimo ir pagal atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovams S. Š. ir A. Š. dėl naudojimosi žemes sklypu ir namu tvarkos nustatymo, nuostolių priteisimo, bei ieškovų S. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašė atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir ieškovams priteisti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas, žymimas indeksais: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, laiptinę iš pirmo aukšto į antrą aukštą, išorinį įėjimą į laiptinę pirmame aukšte bei rūsyje esančias patalpas, paruoštame teismui projekte žymimas indeksais: 0-1-9.60 kv.m., 0-5-7.83 kv.m., 0-6-7.17 kv.m. ir 08-1.26 kv.m., iš viso 25.86 kv.m rūsio; atsakovui L. Š. priteisti įėjimą per verandą, projekte žymimą indeksu 1-6, taip pat atsakovui priteisti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpas su indeksais 1-4, 1-3, 1-2 1-1, 1-5, 1-7, 1-9, taip pat atsakovui L. Š. priteisti rūsyje esančias patalpas, projekte žymimas indeksais: 0-2-15.05 kv.m 0-3-19.56 kv.m., 0-4-18.08 kv.m., 0-7-9,3 kv.m., iš viso 61.99 kv.m rūsio; atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės bei ieškovams priteisti 264 kv.m. žemės sklypo bei namo užstatytus 62 kv.m, viso 326 kv.m, esančius, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtus žalia spalva su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo priklausiniais atsakovui L. Š. priteisti 264 kv.m. žemės sklypo ir 63 kv.m namo užstatytus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtus mėlyna spalva su kiemo statiniais; priteisti iš atsakovo ieškovams 19063 Lt kaip nepagrįstą praturtėjimą; nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pirmo ir antro aukštų savininkai atskirai naudojasi vandeniu, elektra bei dujomis, įvedus atskirą apskaitą. Ieškovai nurodė, kad su atsakovu yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, bendraturčiai. Jiems priklauso po 1/2 gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Tarp ieškovų ir atsakovo pastoviai kyla konfliktai dėl namo ir žemės priežiūros, išlaikymo bei naudojimosi tvarkos, atsakovas neduoda sutikimo dėl atidalijimo, todėl ieškovai kreipėsi į teismą atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą: atsakovui paskirti naudotis 264 kv.m. atskirai ir 63 kv.m. bendrai, t.y. žemės sklypais plane pažymėtais indeksais B ir C, ieškovui paskirti naudotis 264 kv.m. atskirai ir 62 kv.m. bendrai – žemės sklypais plane pažymėtais indeksais Al. A2 ir C; skirti naudotis atsakovui rūsio patalpą (vonia), plane žymimą indeksu 0-5 (6,29 kv.m); priteisti iš ieškovų 30 000 Lt nuostolių; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas bei antstolės L. Neniškienės 200 Lt išlaidas. Nurodė, kad ieškovai savavališkai 2001 m. užgrobė jam priklausančias pirmo aukšto patalpas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-30 sprendimu pirmas aukštas buvo priteistas atsakovui. 2007-11-06 ieškovai buvo iškeldinti iš pirmo aukšto patalpų. Atsakovas nurodo, kad ieškovai neteisėtai reikalauja, kad jie vieni turėtų naudotis bendro naudojimo įėjimu, pažymėtu plane indeksu l-8 (koridorius) per rytinį fasadą, o atsakovas turėtų naudotis įėjimu į pirmo aukšto patalpas per verandą. Pažymi, kad pagal pateiktą namo atidalijimo projektą, ieškovai nori pertvarkyti pirmo aukšto koridorių (1-8), virtuvę, verandą bei rūsio patalpas. Atsakovui tai nepriimtina, nes pirmame aukšte yra 88,42 kv.m bendro ploto. Pirmo aukšto patalpoms priskirtas ir koridorius(l-8) 2,36 m , į kurį pretenduoja ieškovai. Antrame aukšte yra 89,18 kv. m patalpų, be to, antras aukštas turi vonios patalpą 5,13 kv.m. Antram aukštui priskirti ir laiptai į antrą aukštą. Pirmam aukštui rūsyje yra įrengta vonios patalpa (0-5) - 6,29 kv.m., tačiau ta patalpa (vonia) priskirta II aukštui (ieškovams). Įrengus laiptus į rūsį verandoje, ji sumažėtų nuo 19,15 kv.m. iki 18,08 kv.m. Tokiu būdu veranda butų paverčiama prieangiu ir atsakovas nebegalėtų naudotis kaip atskira izoliuota vasarine (poilsine) patalpa. Pertvarkius rūsio patalpas taip, kaip siūlo ieškovai pirmas aukštas liktų be vonios patalpos. Siūloma vietoje vonios pirmo aukšto virtuvėje įrengti dušą ir pertvarkyti tualetą, sumažinus virtuvę nuo 9,05 kv. m iki 7,09 kv. m. Tokie pertvarkymai nesuderinami su statybos normomis. Pažymėjo, kad namas suprojektuotas ir pastatytas su bendru abiems aukštams įėjimu, dėl ko prieštarauja, kad įėjimas į pirmojo aukšto patalpas būtų nustatytas per verandą, o minėtas bendras įėjimas atidalijant atitektų ieškovams. Pertvarkius rūsio patalpas pagal ieškovų pasiūlymą pasidaro problematiškas inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) montavimas bei aptarnavimas. Atsakovo nuomone, ieškovai priskiria sau didesnę dalį patalpų, nors kiekvienam bendraturčiui jų priklauso po 1/2 dalį. Atsakovas prašė teismo rūsio patalpą, žymimą indeksu 0-5 priskirti naudotis jam, kad joje būtų galima sumontuoti šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją. Su ieškovų reikalavimu dėl 19 063 Lt priteisimo nesutinka, nes ieškovai vykdė pirmo aukšto pertvarkymą nesilaikydami galiojančių statybos normų, be atsakovo sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-04 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, (duomenys neskelbtini),: L. Š. naudojasi 264 kv. m. atskirai ir 63 kv. m bendrai, žemės sklypais pažymėtais plane indeksais B ir C; S. Š, naudojasi 264 kv. m atskirai ir 62 kv. m bendrai, žemės sklypais pažymėtais indeksais A1, A2 ir C; kitą priešieškinio dalį atmetė; iš ieškovų atsakovui priteisė po 485 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas pažeidžia bendraturčio, t. y. atsakovo L. Š. turtines teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimo iš bendraturčio dalinės nuosavybės atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškinyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ieškovai turėjo įrodyti, kad pateiktas atidalijimo būdas priimtiniausias, jis nepažeis bendraturčio teisių ir teisėtų interesų bei nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, t. y. kad daiktą būtų galima naudoti pagal, paskirtį, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Atmetęs ieškinio dalį dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmetė ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo pagal pateiktą ieškovų atidalijimo projektą. Teismas spręsdamas naudojimosi žemes sklypu klausimą, tenkintino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą atsakovo Leono Šiaudvyčio projektą. Ieškovų reikalavimus dėl 19 063 Lt priteisimo iš nepagrįsto atsakovo praturtėjimo, dėl 30 000 Lt nuostolių atlyginimo bei dėl atskiro šalių naudojimosi elektra, vandeniu bei dujomis atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Bylos dalį dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo skirti jam naudotis rūsio patalpą, žymimą indeksu 0-5,. nutraukė, nes dėl šio reikalavimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad šalys pareiškė norą išspręsti abiejų šalių bendrosios nuosavybės teisių į namų valdą bei žemės sklypą įgyvendinimą. Pažymėjo, kad kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimą, kai vienas bendraturtis reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Apeliantų nuomone, ieškovų pateiktas atidalijimo būdas nedaro neproporcingos žalos nei namui, nei žemės sklypui, nes šie objektai gali būti naudojami kaip atskiri ir paskirtis nesikeičia. Nurodė, kad patenkinus atsakovo žemės sklypo naudojimosi tvarką teismas nukrypo nuo bendraturčių lygių dalių principo. Paaiškino, kad ieškovai gyvendami pirmame aukšte savo sąskaita pritaikė pirmą aukštą gyvenimui, padarė apdailos darbus, pravedė komunikacijos tinklus. Atliktiems darbams įvertinti ir buvo pateikta lokalinė sąmata, todėl mano, kad nepagrįstai buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Apeliantų nuomone, ieškovų reikalavimas, kad šalys atskirai naudotųsi vandeniu, elektra bei dujomis teismas nenurodė motyvų ir neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pateiktas atsakovo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad ieškovai vykdė pirmo aukšto pertvarkymą nesilaikydami statybos normų, todėl negali pretenduoti į kompensaciją ar apmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui S. Š. ir atsakovui L. Š. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklauso – 0,0326 ha ploto, atsakovui – 0,0327 ha ploto, iš bendro 0,0653 ha ploto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2006-03-30 ir papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-569-512/2006, tarp šalių, kaip tarp gyvenamojo namo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini) bendraturčių, buvo nustatyta valdymo ir naudojimosi tvarka: ieškovams S. Š. ir A. Š. paskirta naudotis namo antrojo aukšto patalpomis, žymimomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7; laiptine iš pirmojo aukšto į antrą aukštą; rūsio patalpomis, žymimas indeksu 0-5 ir 0-6, garažu bei sandėliu. Atsakovui L. Š. paskirta naudotis namo pirmojo aukšto patalpomis, žymimomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; rūsio patalpomis, žymimomis indeksais 0-2, 0-3, 0-4. Bendram naudojimui paskirtos šios patalpos: išorės laiptai prie rytų fasado, patalpa žymima indeksu 1-8, laiptai iš pirmo aukšto į rūsį; rūsio patalpa, žymima indeksu 0-1. Ieškovai prašo priteisti namo antro aukšto patalpas, žymimas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, t. y. tas patalpas, kaip buvo nustatyta naudojimosi tvarka minėtu teismo sprendimu, bei laiptinę iš pirmo aukšto į antrą aukštą, išorinį įėjimą į laiptinę pirmame aukšte, t.y. prašo priteisti atidalijant bendro naudojimosi patalpas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Teisėjų kolegija sutinka, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų, tačiau sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turėjo aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto teisės akto 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 2 p.), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt. Pažymėtina, kad statiniai formuojami LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti tik projektiniai pasiūlymai, pateikti pagal bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku ar ieškovų pasiūlytas variantas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus ir po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį.

Išaiškintina, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (LR žemės įstatymo 2 str. 19 d.). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas LR žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 str. 2, o dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies (taip yra šioje byloje), negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Darytina išvada, kad neišsprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, pagrįstai sprendė klausimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (LR CK 4.81 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vien lokalinės sąmatos pateikimas negali būti pakankamas pagrindas priteisti ieškovų prašomą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus atmetė, kai nerodytus (LR CPK 178 str.).

Atmetus apeliacinį skundą atlygintinos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d. 4 d.), todėl iš ieškovų atsakovui priteistina po 25 Lt kelionės išlaidų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui L. Š. priteisti iš ieškovų S. Š. ir A. Š. po 25 Lt kelionės išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjos Algirdas GailiūnasBronius Valius