Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2-1092/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2-1092/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Orgalitas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1092/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Orgalitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria nutarta atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Orgalitas“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011m. birželio 30 d. nutartimi AB „Vievio paukštynas“ iškelta bankroto byla. Kreditorius UAB „Orgalitas“ pateikė bankroto administratoriui 1597175Lt finansinį reikalavimą ir prašė jį patvirtinti. Nurodė, kad 2006 01 26 žemės subnuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o dėl neteisėto subnuomos sutarties nutraukimo jis patyrė prašomus patvirtinti nuostolius. UAB „Orgalitas“ nurodė, kad iki 2008 04 18 iš AB „Vievio paukštynas“ gauto pranešimo Nr. 186 apie 2006 m. sausio mėnesio 26 d. žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimą jis nebuvo gavęs jokios pretenzijos dėl netinkamo subnuomos sutarties sąlygų vykdymo, o taip pat pranešimo apie galimą subnuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Sutarties sąlygų vykdymui UAB „Orgalitas“ prisiėmė įsipareigojimus kitiems kreditoriams, paruošė ir suderino vištų mėšlo perdirbimo įmonės techninį projektą, 2006 11 15 d. buvo gautas statybos leidimas, užsakyta ir pagaminta 50 proc. vištų mėšlo perdirbimo gatavos produkcijos fasavimo technologinės įrangos, AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki vištų mėšlo perdirbimo įmonės statybos vietos, dalinai įvykdyti įmonės įrengimų komplektacijos darbai. Atsižvelgiant į tai UAB „Orgalitas“ patyrė 1597175 Lt nuostolius

BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorius pateikęs prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo nurodė, jog reikalavimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais ir/ar įrodymais. Nurodė, jog 2008 04 18 d. pranešimu Nr. 186, pakartotinai 2008 07 21d. raštu Nr. 285 kreditorius buvo informuotas apie tai, kad nuo 2008 10 21 yra nutraukiama žemės subnuomos sutartis. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d. ir 2006 01 26 Žemės subnuomos sutarties 5.2 p., sutartis buvo nutraukta taip, kaip reikalauja įstatymas ir šalių sudaryta sutartis: sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta subnuomotojo (skolininko) iniciatyva po dviejų metų po sutarties pasirašymo, jeigu subnuomininkas (kreditorius) per šį laikotarpį (t.y. per 2 metus nuo sutarties pasirašymo) nepradės vištų mėšlo perdirbimo įmonės eksploatacijos, apie tai įspėjus subnuomininką prieš tris mėnesius. 2008 metų liepos 21 d. raštu Nr. 285, subnuomotojas nurodė subnuomininkui, kad žemės sklypo subnuomos sutartis yra nutraukiama po 3 mėnesių, t.y. nuo 2008 10 21. Žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimo pagrindai buvo aiškūs abiems sutarties šalims: tiek subnuomotojas (skolininkas), tiek ir subnuomininkas (kreditorius) vienareikšmiškai žinojo ir žino, kad per sutartyje nustatytą terminą – 2 metus nuo sutarties pasirašymo – subnuomininkas (kreditorius) privalėjo pradėti eksploatuoti vištų mėšlo perdirbimo įmonę, o subnuomininkui to nepadarius, t.y. neįvykdžius sutarties, subnuomotojas (skolininkas) įgijo sutartyje numatytą teisę nutraukti sutartį. Bankroto administratoriaus nuomone skolininkas (subnuomotojas) 2006 m. sausio 26 d. žemės subnuomos sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dydį, o taip pat įrodymų apie skolininko neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinio ryšio tarp skolininko kaltų veiksmų ir atsiradusių nuostolių buvimą, kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkintas, o UAB „Orgalitas“ negali būti įtrauktas į AB „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašą, todėl prašė teismo Kreditoriaus – UAB „Orgalitas“ – 1597175 Lt finansinį reikalavimą AB „Vievio paukštynas“ atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Orgalitas“ 1597175 Lt finansinį reikalavimą BAB „Vievio paukštynas“ atmetė. Teismas vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus priėjo išvadą, jog nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad egzistuoja visos aplinkybės, esančios pagrindu taikyti AB “Vievio paukštynas“ sutartinę civilinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, jog UAB „Orgalitas“ dėl piniginių lėšų trūkumo nepradėjo įmonės statybos. Tai rodo, jog UAB „Orgalitas“ nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.249 str.3 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, jog dėl UAB „Orgalitas“ turėtų nuostolių AB „Vievio paukštynas“ nėra kaltas. UAB „Orgalitas“ po 2008 01 26 d. nepradėjus vištų mėšlo perdirbimo įmonės eksploatacijos AB „Vievio paukštynas“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti 2006 01 26 d. pasirašytą Žemės subnuomos sutartį. Nenustačius AB „Vievio paukštynas“ atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“ pripažinti atsakingą už UAB „Orgalitas“ patirtas finansines pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Orgalitas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, išnagrinėjo UAB „Orgalitas“ finansinį reikalavimą BAB „Vievio paukštynas“ formaliai, nepareikalavo iš BAB „Vievio paukštynas“ pasiaiškinimo dėl 2006-01-26 žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimo tikrų priežasčių ir priėmė neteisingą sprendimą.

2. Sutikimą vištų mėšlo perdirbimo įmonės statybai ir visų techninių sąlygų išdavimui tam tikslui davė AB „Vievio paukštynas“ valdyba, todėl žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimui įmonės statybai sutikimą taip pat turėjo duoti AB „Vievio paukštynas“ valdyba. Tačiau AB „Vievio paukštynas“ gen. direktorius A. J. nepagrįstai vienašališkai priėmė sprendimą nutraukti 2006-01-26 žemės sklypo subnuomos sutartį.

3. UAB „Orgalitas“ investavo į įmonės statybos darbus 1597175 Lt, šiomis lėšomis buvo paruoštas įmonės statybos techninis projektas, daugiau negu 60% pagaminta atitinkama technologinė įranga ir kt.

4. Pastatytoje vištų mėšlo perdirbimo įmonėje turėjo dirbti 35 žmonės, t.y. UAB „Orgalitas“ sukurtų 35 darbo vietas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo AB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius remiasi tais argumentais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodo, dėl kokių pagrindų pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra galimai neteisinga ir neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus UAB „Orgalitas“ reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, AB „Vievio paukštynas“ ir UAB „Orgalitas“ 2006 m. sausio 26 d. sudarė žemės subnuomos sutartį, kurios pagrindu AB „Vievio paukštynas“ kaip sunuomotojas subnuomojo 14000 kv. m. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) Subnuomininkas įsipareigojo naudoti sunuomojamą žemės sklypą pagal sutartyje nurodytą paskirtį - vištų mėšlo perdirbimo įmonės statybai ir eksploatacijai. Šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta subnuomotojo iniciatyva po dviejų metų po sutarties pasirašymo jeigu subnuomininkas per šį laikotarpį nepradės vištų mėšlo perdirbimo įmonės eksploatacijos, apie tai įspėjus pastarąjį prieš 3 mėnesius. Bylos duomenimis, praėjus dviems metams po subnuomas sutarties pasirašymo, UAB „Orgalitas“ nepastatė vištų mėšlo perdirbimo įmonės. Dėl to AB „Vievio paukštynas“ 2008 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 186, UAB „Orgalitas“ pranešė, kad nutraukia subnuomos sutartį nuo 2008 m. gegužės 1 d. UAB „Orgalitas“ raštu atsakydamas į minėtą pranešimą nurodė kokie darbai buvo atlikti ir už kokią sumą bei nurodė, kad dėl piniginių lėšų trūkumo subnuomojamame žemės sklype dar nepradėta įmonės statyba, o taip pat ir jos eksploatacija. AB „Vievio paukštynas“ 2008 m. liepos 21 d. raštu pakartotinai informavo UAB „Orgalitas“ apie subnuomos sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad AB „Vievio paukštynas“ tinkamai laikėsi šalių subnuomos sutartyje numatytų sąlygų ir turėjo teisę UAB „Orgalitas“ po 2008 m. sausio 26 d. nepradėjus vištų mėšlo perdirbimo įmonės eksploatacijos vienašališkai nutraukti sutartį.

Apeliantas skunde nurodo, kad UAB „Orgalitas“ investavo į įmonės statybos darbus 1597175 Lt, šiomis lėšomis buvo paruoštas įmonės statybos techninis projektas, daugiau negu 60% pagaminta atitinkama technologinė įranga ir šią sumą nurodo kaip nuostolius, kurią prašo patvirtinti AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje kaip finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais laiko, kad AB „Vievio paukštynas“ nagrinėjamos bylos atveju negali būti atsakingas už nuostolius kuriuos patyrė UAB „Orgalitas“. Kaip jau buvo minėta atsakovas tinkamai laikėsi žemės sklypo subnuomos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nepažeisdamas sutarties pagrįstai nutraukė minėtą sutartį. Sutartyje nebuvo numatyta atsakovo atsakomybė dėl galimų UAB „Orgalitas“ nuostolių. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl UAB „Orgalitas“ patirtų nuostolių yra atsakingas AB „Vievio paukštynas“, o taip pat nėra duomenų, kad AB „Vievio paukštynas“ būtų kaip nors kliudęs tinkamai vykdyti sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika, kurią šiuo atveju turi prisiimti UAB „Orgalitas“.

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d.nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d.nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis