Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016 m. birželio 25 d., apie 2 val. 00 min., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be techninės apžiūros automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės bortą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei gatvės bortas. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdžio metu M. S. prisipažino padaręs pažeidimus. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip surašyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Sulaužė bortelį, žalą atlygino. Automobilį paėmė naktį, kai mama jau miegojo. Važiavo į Pabalius pasivažinėti. Mama jam neleido vairuoti automobilio. Ji net nežinojo, kad jis paėmė raktelius ir išvažiavo. Automobilis stovėjo kieme. Nežino, ar automobilis buvo draustas. Labai gailisi dėl savo poelgio. Kai atsitrenkė į bortelį, išlipo iš automobilio pasižiūrėti. Kadangi pamatė žmones, kurie fotografavo, jis išsigando, nuėmė automobilio valstybinius numerius ir parbėgo namo.

L. R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gailisi dėl sūnaus poelgio. Negirdėjo ir nežinojo, kad sūnus paėmė automobilį ir išvažiavo. Tik po kelių dienų sūnus papasakojo apie įvykį. Ji pati nuvažiavo į policiją ir pas tą žmogų, kuriam atlygino 50 eurų žalą. Automobilis yra jos, pagal pirkimo pardavimo sutartį. Tuo automobiliu ji nesinaudojo. Nedavė sūnui to automobilio, neleido vairuoti.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. S. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, be jo prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1a b. l.), eismo įvykio vietos schema (3 b. l.), R. Ž., R. S., M. S. paaiškinimais (4, 5, 6 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (9 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (11 b. l.), registruotos transporto priemonės duomenimis (12-13 b. l.), rašteliu (14 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (16 b. l.), VSDFV duomenimis (17 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. M. S. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į gatvės bortą ir jį apgadino. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to, teismas konstatuoja, kad M. S. pažeidė KET 226 punktą, numatantį, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. M. S. vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei ji nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

M. S. taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų M. S. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau išlipo iš automobilio ir pabėgo, todėl konstatuotina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas kelių eismo taisykles, kadangi turėjo pasilikti įvykio vietoje ir iškviesti policijos pareigūnus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, teisės pažeidimą padarė nepilnametis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p., 8 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.).

Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, skiriant sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, be transporto priemonės konfiskavimo, kadangi M. S. savavališkai vairavo ne jam priklausantį automobilį, jam tai nebuvo leista.

Už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK (ATPK 24 str. 4 d.).

Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatytos net trys pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas iki šiol jokių pažeidimų nebuvo padaręs. Pažeidėjas yra nepilnametis, nedirba, savo pajamų neturi. Pažeidėjo motina R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudą už sūnų vis tiek teks mokėti jai, prašė skirti mažesnę baudą. R. S. pateikė teismui įrodymus apie savo gaunamas pajamas, šeiminę padėtį, iš kurių galima daryti išvadą, kad jos pajamos nėra didelės, turtinė padėtis nėra gera. Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų (ATPK 313 str. 2 d.). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia taikyti ATPK 30¹ str.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.).

Pažeidėjas ir jo įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų sunku iš karto sumokėti paskirtą baudą. Pažeidėjas yra nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjui skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30² straipsniu, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje – 14 Eur (keturiolikos eurų) bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – 11 Eur (vienuolikos eurų) bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio bauda;

už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirti subendrintą nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu skirti galutinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

M. S. paskirtos 450 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 19 Eur, o paskutinį mėnesį – 13 Eur, pradedant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. S., kad nesumokėjus nustatytų dviejų mėnesių baudos dalių, nutarimas bus perduotas vykdyti privestinai, išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.