Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, neįgalaus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 20 val. 50 min. Šilalės r. sav., Traksėdžio k. Trako g., vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neturėdamas teisės jo vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos respublikos ATPK 129 str., 130 str., tris kartus metų laikotarpyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

J. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-08-27 , apie 13 val., jam vairuojant automobilį, netoli jo brolio namų pasibaigė dyzelinis kuras ir jis sustojo. Tada nuėjo į Traksėdžių km. kur susitiko kaimyną V. J. su kuriu išgėrė butelį degtinės ir alaus. Gėrė apie tris valandas, o po to nuėjęs į garažą pasiėmė 5 ltr. bakelį su dyzelinu ir kartu su V. J. nuėjo prie savo paliktos mašinos, dar beeinant parduotuvėje nusipirko butelį degtinės. Parėję prie mašinos susipylė kurą į automobilį ir pradėjo jame gerti. Begeriant atvažiavo policijos pareigūnai ir nepagrįstai jį apkaltino, kad jis vairavęs automobilį. Geriant automobilyje degtinę jis sėdėjo ant galinės sėdynės, o V. J. ant keleivio sėdynės priekyje. Atvažiavę policininkai kažkokius paaiškinimus iš V. J. paėmė. Jį policijos darbuotojai nusivežė į policijos komisariatą, kur sekančią dieną jam surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Negali dabar tiksliai paaiškinti – kodėl protokole jis tik nurodė, jog nesutinka su kaltinimu, o apie aplinkybes, kad jis nevairavo automobilio, neapaiškino, tačiau mano, jog nepaaiškino, nes jam trūksta juridinių žinių.

Kaip matyti, J. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažįsta bei nurodo aplinkybes, jog jis vairavo blaivas, o pradėjo gerti tuo metu, kai po automobilio užgesimo nuėjęs prasinešti kuro susitiko kaimyną V. J., su kurio ir išgėrė degtinę, o po to, dar grįžę abu prie automobilio, vėl gėrė degtinę sėdėdami automobilio gale. Ir tik tada pro šalį važiuojantys policininkai prie automobilio privažiavo ir jį nepagrįstai apkaltino. Teismo posėdžio pradžioje liudytojas V. J. aiškino aplinkybes kaip jis susitiko su J. S.. Tačiau jo paaiškinimuose buvo atitinkamų nesutapimų su J. S. nurodytomis aplinkybėmis: J. S. teigė, kad jie prie garažų , jo pavėsinėje, gėrė apie tris valandas, V. J. teigia , kad gėrė trumpai apie 15 min. ir išgėrė apie pora „ čerkų“; J. S. teigia, kad po gėrimo jie dar nuėjo į Traksėdžių parduotuvę nusipirkti degtinės, o V. J. teigia, kad jie į parduotuvę nėjo ir degtinės nepirko, nes buvo pasiėmę neišgertą degtinės butelį: taip pat J. S. teigia, kad dar apie 2 val. automobilyje gėrė degtinę kol atvažiavo policijos pareigūnai, o V. J. teigia, kad iki policijos pareigūnų atvykimo dar jie gėrė tik apie 15 min. Visa tai rodo, kad jų parodymai yra skirtingi , nevienodi ir nenuoseklūs, tai yra išgalvotos aplinkybės ir jos nebuvo taip detaliai aptartos, todėl tikėti šia išgalvota versija nėra pagrindo. Kad tai buvo išgalvota istorija , patvirtina tolimesnė liudytojo V. J. apklausa, kurioje jis, perskaičius jo paaiškinimą rašytą policijos pareigūnui, jau nurodo, kad viskas vyko taip kaip nurodyta jo rašytiniame paaiškinime. Aiškina, kad pradžioje apklausos jis davė melagingus parodymus, o teisėjui perskaičius jo paaiškinimus prisiminė , kad būtent taip ir buvo. Tačiau jis negalėjo paaiškinti kodėl teisme pradžioje melavo. Kadangi yra nustatyti atitinkami prieštaravimai tarp liudytojo V. J. ir J. S. paraiškinimų dėl ko , kaip jau buvo aukščiau minėta, tokias paaiškinimais nėra pagrindo tikėti, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas V. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo ankstesnius jo duotus rašytinius parodymus, laiko, kad J. S. aiškinimas, kad jis automobilį pradžioje vairavo blaivas, o jam užgesus paliko prie brolio namų ir nuėjęs į Traksėdžio km. susitikęs V. J. su juo išgėrė, o po to parėjęs prie automobilio vėl su juo gėrė alkoholinius gėrimus, yra jo sugalvota versija pateisinti savo neblaivumą ir automobilio nevairavimą bei paneigti anksčiau duotus liudytojo V. J. rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo užfiksuota, kad jis prie jo buvo pristojęs ir jį pavežė. Nors liudytojas V. J. ne visas aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo rašytiniame paaiškiname, gerai prisiminė, tačiau jos iš esmės atitinka jo rašytinio paaiškinimo turinį. Vertinant liudytojo D. G. parodymus, tai nustatytina, kad parodymai atitinka jo tarnybiniame pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Kaip tik tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad liudytojas V. J. patvirtino, jog automobilį vairavo J. S., kas atitinka šio liudytojo parodymus teisme ir jo rašytiniame paaiškinime, jog prie jo buvo sustojęs J. S. ir jį pavežė apie 200metrų. Be to, liudytojas D. G. teigia, kad jis su kolega matė , kad atvažiuojantis automobilis judėjo, o tai matėsi iš automobilio žibintų judėjimo, o tik vėliau automobilis sustojo. Taip pat liudytojas D. G. teigia, kad sekančią dieną po sulaikymo policijos komisariate jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ( b.l. 4) J. S., kuris jį pasirašė ir parašė, jog nesutinka su protokolu. Jokių kliūčių perskaityti ar parašyti protokole aplinkybes dėl nesutikimo, nebuvo daroma. Vertinant visas šias aplinkybes, laikoma, kad J. S. galėjo iš karto administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti aplinkybes apie tai, kaip jis ir su kuo gėrė stovinčiame automobilyje, kad automobilį nevairavo , bet tik jame gėrė. Tačiau šių aplinkybių nenurodė. Nelogiška būtų manyti, kad asmuo jau anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonę vairavimą neblaiviam, nesuprastų kokia griežta yra atsakomybė už transporto priemonę vairavimą neblaiviam ir suprasdamas kuo jis yra tuo kaltinamas neaiškintų aplinkybių dėl ko jis sėdėjo automobilio gale, kada jis gėrė ir ar prieš, ar po gėrimo vairavo automobilį, o tik parašytų trumpai, kad jis nesutinka su kaltinimu. Įvertinant šiuos jo veiksmus su tuo, kad buvo bandoma teismo posėdžio metu sukurti versiją, kuri nepasitvirtino, laikytina, kad tuo metu, kada buvo pasirašomas protokolas, J. S. nebuvo dar sugalvojęs būdo kaip apsiginti nuo pateikto jam kaltinimo. Byloje J. S. neišsakė jokio asmeniškumo ar suinteresuotumo dėl jo nubaudimo iš policijos pareigūnų pusės, todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo D. G. parodymais ir jo tarnybiniame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis matė atvažiuojantį automobilį, kuris vėliau sustojo. Įvertinant nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai matė judančią transporto priemonę, bei į liudytojo V. J. parodymus, kad jis buvo pavežtas J. S., laikytina, kad J. S., vairuodamas automobilį ir pamatęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, sustojo ir perlipo į galinę automobilio sėdynę ir ten sėdėjo, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad policijos pareigūnams buvo pranešta, jog minėtu automobiliu gali važiuoti girtas vairuotojas, o tai ir sudarė pagrindą policijos pareigūnams prie šio automobilio sustoti bei jį patikrinti. Teismas laiko, kad išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus yra įrodyta, jog būtent J. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotinas pagal ATPK 130²str. , nes jam anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. bei paskesnės nuobaudos pagal ATPK 130² str. ( ATPK 36 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Taip pat skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis net septynis kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ne kartą baustas už pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu, todėl laikytina, jog jis atitinkamų išvadų nedaro, dėl to tikslinga yra skirti nuobaudą – 30 parų administracinį areštą. ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda (transporto priemonės konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma, todėl automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, nepriklausomai nuo to kam jis nuosavybės teise priklauso. Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S.. (b. l. 17 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

J. S. pagal LR ATPK 130² str. skirti 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės - automobilio AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinį areštą vykdyti nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.