Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Byla Nr. 1T-29-579/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
1T-29-579/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Byla Nr. 1T-29-579/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. skundas dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Živilės Bliūdžiuvienės 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. skundas perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu) proceso dalyviams gali sukelti tokios aplinkybės, kad pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. duktė N. V. yra dirbusi teisėja Kauno apygardos teisme, o pareiškėjų (įtariamųjų) sūnus D. K. buvo įtariamas buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo J. F. nužudymu.

Nors šios aplinkybės per se nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo skundo nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau jos, visų pirma, patiems pareiškėjams (įtariamiesiems) gali kelti abejonių ar Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai jų teismui teikiamų skundų (pareiškimų) atžvilgiu nėra susiformavę išankstinių, galbūt netgi negatyvaus ar priešiško pobūdžio nuostatų, kurių atsiradimą galėtų nulemti aukščiau nurodytos aplinkybės. Be to, manytina, jog šios aplinkybės abejonių teismo nepriklausomumu ir visišku jo neutralumu tiek proceso dalyvių asmenybių, tiek nagrinėjimo teisme objekto (dalyko) atžvilgiu galėtų sukelti ir objektyviam (pašaliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. numato galimybę ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos, pagal funkcinio teismingumo taisykles teismingos apygardos teismui, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. skundas bei susijusi medžiaga, persiųstina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 22 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl skundo perdavimo kitam apygardos teismui priimti.

Apie skundo perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys