- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-474-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- UAB „Jungtinės transporto pajėgos“
- Ieškovas
- G. V.
nutartiS
2007 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atstovo advokato D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo,
civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. įmonės ieškinį atsakovui UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. V. įmonė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19 797 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas ir 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.3-6).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad su preliminariu teismo sprendimu nesutinka visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 12 005 Lt nuostolių atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b.l.137).
Ieškovas nurodė, kad 2005-08-23 tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią atsakovas užsakė pervežti krovinį iš Vengrijos į Rusiją; pagal siuntėjo nuorodas ieškovas atvežė krovinį į Kauną, o krovinį lydinčius dokumentus pildė atsakovo tarpininkas; krovinį gabeno jo pakrovime nedalyvavęs ieškovo vairuotojas E. Č.; atvykus į Sebežo muitinės TAKP „Burački“ postą, muitinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vežamos ne tos prekės, kurios deklaruotos; krovinį gabenęs ieškovui priklausantis automobilis buvo sulaikytas ir 44 paras prastovėjo stovėjimo aikštelėje, o ieškovo vairuotojas visas tas dienas buvo muitinės poste; už stovėjimo aikštelę atsakovo atstovas atvežė pinigus; pagal sutartį atsakovas yra atsakingas už teisingą krovinio dokumentų įforminimą; dėl neteisingo dokumentų įforminimo - neteisingo vežamos prekės pavadinimo nurodymo krovinys buvo areštuotas, o ieškovas patyrė nuostolius: pagal sutartį už prastovą numatyta po 200 Lt už kiekvieną prastovos dieną, todėl atsakovas ieškovui turi sumokėti 8 800 Lt už prastovas bei 3 205 Lt už ieškovo išmokėtus vairuotojui komandiruotpinigius, viso 12 005 Lt; atsakovo kaltę dėl automobilio arešto ir krovinio sulaikymo bei patirtų nuostolių buvimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas; kaltės ir nuostolių buvimą pripažino pats atsakovas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad krovinys sulaikytas ir užtruko pasienyje ne dėl atsakovo kaltės; ieškovas nepateikė atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, jog krovinys buvo areštuotas dėl klaidingų vežamos prekės pavadinimo duomenų nurodymo, kad prastova užtruko nuo 2005-09-01 iki 2005-10-15; pagal krovinių pervežimo sutartį į prastovos laikotarpį neįskaitomi šeštadieniai ir sekmadieniai, kurių nurodytu 44 dienų prastovos laikotarpiu buvo 13; prastovos, iš esmės yra netesybos už terminą ir negali būti traktuojamos kaip nuostoliai; krovinio pervežimo sutartyje šalys susitarė dėl netesybų, o ne dėl nuostolių; atsakovas praleido CK 6.121 str. numatytą senaties terminą; 1 metų senaties terminas gali būti taikomas tik tiems santykiams, kurie reglamentuoti CMR konvencijoje, o prastovos ar netesybos joje nereglamentuotos; pagal sutartį atsakovas atsako už prastovas dėl pakrovimo ar iškrovimo termino viršinimo, o dėl prastovų ant valstybės sienų nebuvo susitarta, todėl ieškovui prastovos nepriklauso; ieškovas įskaitė poilsio bei švenčių dienas, o to šalys nenumatė; ieškovas nepateikė prastovų lapo, todėl negalima jų pripažinti ir priteisti; krovinio vežimo sutartyje krovinio pristatymo diena 2005-09-29, todėl bet kokie stovėjimai ant sienos negali būti laikomi prastova, o ieškovas sugaišo iki 2005-10-15 ir viršijo terminą tik 15 dienų, už ką turėtų būti 1 650 Lt delspinigių; dienpinigiai yra sąnaudos, mažinamos iš vežėjų pajamų ir mažina pelną, todėl ieškovui neapsimokestina 480,75 Lt; prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 1 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu, 2006 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo UAB “Jungtinės transporto pajėgos” ieškovui G. V. įmonei priteisė 11 590 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173,85 Lt žyminio mokesčio; valstybei 21,45 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.2005/08/23 – TR/VE/-705, pagal kurią ieškovas turėjo pervežti iki 21 t linoleumo iš Vengrijos į Rusiją iki 2005-09-29 (b.l.9,139). 2005-08-29 įsakymu ieškovas išsiuntė darbuotoją E. Č. į tarnybinę komandiruotę Lietuva–Rusija–Lietuva, kuriam buvo išmokėta 3 205 Lt dienpinigių (b.l.33,32). 2005-09-01 Rusijos Federacijos federalinės muitinių tarnybos Sebežo muitinė priėmė nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl neteisėto prekių pervežimo per Rusijos muitinės sieną, ir atlikti administracinį tyrimą (b.l.17-20), muitinei buvo pateikti neteisingi duomenys apie ieškovui priklausančia transporto priemone, kurią vairavo E. Č., vežamų prekių pavadinimą (b.l.21-31). 2005-09-02 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad krovinys yra sulaikytas, ieškovo vilkikas laikomas Sebežo muitinės mokamoje aikštelėje ir jie reikalaus sumokėti už vilkiko prastovas bei apmokėti už stovėjimą mokamoje aikštelėje (b.l.14). 2005-10-12 ir 2005-10-19 pretenzijomis ieškovas nurodė gavęs avansinį apmokėjimą ir reikalavo kompensuoti prastovos išlaidas bei apmokėti už stovėjimą mokamoje aikštelėje, kitas išlaidas (b.l.15,16,91). Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: 2005-10-18 Nr.0001705 dėl 7 792 Lt išlaidų kompensavimo už vilkiko stovėjimą mokamoje muitinės aikštelėje (b.l.12,97); 2005-11-02 Nr.0001754 dėl 2 000 EUR už transporto paslaugas (b.l.13,95); 2005-09-21 Nr.1/2005/09 dėl 3 000 Lt už išankstinį transporto paslaugų apmokėjimą (b.l.99). 2005-09-21 Iš tochografo parodymų matyti, kad ieškovo transporto priemonė išvyko iš Druskininkų 2005-08-29 ir grįžo 2005-10-15 (b.l.34-58). Iš 2005-10-13 sąskaitos-faktūros Nr.0000000277 ir kvito bei atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad už transporto priemonės ir krovinio saugojimą, pakrovimo-iškrovimo darbus ieškovas ribotos atsakomybės bendrovei „Muitinės įforminimo centras-2“ sumokėjo 53 313,57 rub. (b.l.59-64). Atsakovas ieškovui sumokėjo už transporto paslaugas 6 905,60 Lt, už ieškovo vilkiko stovėjimą mokamoje muitinės aikštelėje 7 792 Lt (b.l.92-94,98).
Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių yra dėl nuostolių, kuriuos ieškovas teigė patyręs dėl atsakovo kaltės, atlyginimo. Kol buvo nagrinėjama Rusijos muitinės iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl neteisingai įformintų atsakovo krovinio dokumentų, ieškovo transporto priemonė-vilkikas, kuria buvo gabenamas tas krovinys, negalėjo išvykti (b.l.17-31). Krovinio iš Vengrijos į Lietuvą vežimui yra taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau CMR konvencija), nes buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių, kurios yra CMR konvencijos narės, teritorijos, krovinio pervežimui buvo išduoti važtaraščiai, patvirtinantys vežimo sutarties sudarymą (CMR konvencijos 1 str. 1p., 2 str. 1p., 9 str. 1p., 2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.31 5,7p., b.l.9,11,96). CMR konvencijos nuostatos taikomos tiems santykiams, kurie joje reglamentuoti, o klausimai, kurie nėra joje sureguliuoti, spręstini pagal nacionalinius įstatymus (Senato nutarimo Nr.31 6p.) CMR konvencija numato, kad siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus, suteikti vežėjui visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti tų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo (CMR konvencijos 11 str. 1,2d.). Analogiška nuostata nurodyta ir šalių sudarytoje krovinio vežimo sutartyje, nes vežėjui nebuvo numatyti jokie įpareigojimai dėl krovinio dokumentų įforminimo (b.l.9,139). Vežėjas turi patikrinti tik krovinio vietų skaičiaus teisingumą, krovinio ir pakuotės išorinę būklę, todėl atsakovo argumentas dėl vairuotojo nerūpestingo ar neapdairaus elgesio atmestinas (CMR konvencijos 8 str. 1d., CPK 185 str.). Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas bei nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų važtaraštyje, tame tarpe ir už netikslų ar klaidingą krovinio rūšies nustatyto žymėjimo, jo įpakavimo būdo, kiekio ir kt. nurodymą (CMR konvencija 6,7 str.). Taip pat siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl važtaraščio priedų (reikiamų dokumentų) netikslumo ar trūkumų, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (CMR konvencijos 11 str. 2d.). Įrodymų, kad dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo bei atsiradusių neigiamų pasekmių - ieškovo automobilio sulaikymo ir prastovos yra kaltas pats ieškovas, byloje nepateikta (CMR konvencijos 8 str. 1 d., CPK 177, 178 str.), todėl kaltė dėl ieškovo prastovos laiku patirtų išlaidų tenka atsakovui ir jis turi jas atlyginti (CMR konvencija 7 str., CPK 177, 178, 185 str.). Prastovos laikotarpiu ieškovo vilkikas stovėjo mokamoje aikštelėje ir ieškovas negalėjo juo vežti krovinių, ieškovo vairuotojas negalėjo dirbti tiesioginio darbo, bet jam turėjo būti mokami dienpinigiai, todėl ieškovas patyrė nuostolius, kurių nebūtų buvę, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas – teisingai įforminęs muitinei reikalingus dokumentus (CPK 177, 185 str.). Ieškovas iš atsakovo reikalauja ne netesybų, bet nuostolių atlyginimo, t.y. turėtų išlaidų bei negautų pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta 2005-09-01, tachografo parodymai rodo, kad ieškovo automobilis iš Sebežo išvyko 2005-10-13, automobilis prastovėjo ne 44, bet 42 kalendorines dienas, laikas, kurį automobilis sugaišo grįžimui į Lietuvą, neįskaičiuotinas į prastovos laiką (CPK 185 str., b.l.17-31,34-58). Ieškovas pateikė įrodymus, kad savo vairuotojui išmokėjo dienpinigius tik už 29 Rusijoje būtas paras, todėl už tas dienas vairuotojui išmokėti 3 190 Lt dydžio dienpinigiai priteistini ieškovui iš atsakovo (CPK 177, 185 str., b.l.32,33). Dienpinigiai už būtą laiką Lietuvoje nepriteistini, nes tai nėra prastovos laikas, už kurį atsakingas atsakovas. Dėl automobilio prastovos ieškovo patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo CMR konvencija nereglamentuoja, todėl šių nuostolių dydžio nustatymui taikytinos nacionalinės teisės normos (LAT Senato nutarimas Nr.31 6p.). Ieškovas prašo priteisti po 200 Lt nuostolių už kiekvieną prastovos dieną, kadangi šalių sutartyje yra numatytos tokio dydžio baudos vežėjui už krovinio pristatymo vėlavimą, o šių nuostolių dydžio įrodyti tiksliai jis negali, todėl jų dydį nustato teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.249 str. 1 d., CPK 3 str. 7d.). Kadangi pagal šalių sutartį vežėjas dėl krovinio užlaikymo kelyje siuntėjui turi mokėti 200 Lt baudą už kiekvieną prastovos parą, todėl vežėjas patiria analogiško dydžio nuostolius už kiekvieną prastovos dieną, kas visam prastovos laikui sudaro 8 400 Lt (200x42=8400) (CK 6.249 str. 1d., CPK 3 str. 6,7d.). Šalių sutartyje nenumatyta už krovinio pavėluotą pristatymą netaikyti baudų už švenčių ar savaitgalio dienas, todėl ir priteisiant ieškovo dėl prastovos patirtus nuostolius šios dienos taip pat neišskaičiuotinos (CPK 3 str. 7d., 185 str.). Nors atsakovas nurodė, jog jam nebuvo pateiktas prastovų lapas, tačiau iš ieškovo pretenzijų atsakovui turinio matyti aiškus ieškovo reikalavimas atlyginti jam už prastovas (b.l.15,16). Atsakovo argumentas, kad prastovos laikotarpio pradžia laikytina šalių sutartyje nurodyta krovinio pristatymo termino data, atmestinas, nes iki tos datos krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui, bet tai nereiškia, jog vežėjas, veždamas krovinį, turėjo užtrukti iki tos datos (CPK 185 str.). Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, nes terminas pateikti ieškinį dėl vežimų, taikant CMR konvenciją, yra vieneri metai, o ieškinio senaties termino pradžia šiam šalių ginčui – 3 mėnesiai nuo vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 str.). Šalys sutartį pasirašė 2005-08-03, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2005-11-03, baigėsi 2006-11-03, o ieškinys teismui pateiktas 2006-05-09, nepasibaigus ieškinio senaties terminui (CMR konvencijos 32 str., 2001 06 15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.31 punktai 45, 46, CPK 177, 178, 185 str.).
Ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistina žyminio mokesčio dalis – 173,85 Lt, o valstybei priteistinos iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1d. 1,4p., 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1,2d., 96 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovo UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atstovas advokatas D. P. iš dalies nesutiko su teismo sprendimu ir prašė teismo sprendimą dalyje dėl 11 243,50 Lt pritesimo panaikinti, ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
Dėl 8 400 Lt dydžio nuostolių priteisimo.
Teismas netinkamai taikė CK 6.249 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d., 12, 178, 185 str. normas, neteisingai aiškino nuostolių sąvoką, netinkamai traktuoti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, pažeistas rungimosi principas, nepagrįstai suabsoliutinta nuostolių sąvoka, nuostoliai prilyginti netesyboms ir nepagrįstai nustatyta, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (netinkamai įformintų dokumentų) patyrė 8 400 Lt nuostolių.
Pirma, teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.249 str.1 d. įtvirtina teisės norma savo iniciatyva nustatydamas nuostolių dydį. Pagal CPK 12 str. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, todėl ieškovas įrodinėdamas savo negautas pajamas, turėjo pateikti tokius nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Tokių įrodymų nepateikus teismas neturėjo teisės pats nustatyti nuostolių dydį, kadangi tokiu atveju pažeidė rungimosi principą, ieškovą atleido nuo įrodinėjimo pareigos. CK 6.249 str.1 d. taikomas tada, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio arba jų pateikti įrodymai yra prieštaringi. Teismas turi teisę pats nustatyti nuostolių dydį tik tuomet, kai šalys pateikia jam įrodymus, patvirtinančius turėtus nuostolius, tačiau įrodymai turi trūkumų ir pan. Teismas neturėjo teisės savo nuožiūra nustatyti nuostolių dydžio, kadangi tokia teisė pagal CK 6.249 str. 1 d. jam neatsirado, be to toks diskrecijos panaudojimas sąlygojo CPK nuostatų pažeidimą.
Dėl sutartinių nuostolių atlyginimo įrodinėtinas aplinkybes sudaro: neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas, jos dydis, priežastinis ryšys. Pareiga nurodyti neteisėtus veiksmus, įrodyti žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tenka ieškovui, o atsakovas įrodinėja, jog minėtų aplinkybių nebuvo. Teismo sprendimu ieškovas buvo atleistas nuo pareigos įrodinėti žalos faktą bei dydį, nes teismas tai atliko savo iniciatyva, tuo pažeisdamas CPK 12, 178 str. normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Antra, teismas nepagrįstai nuostolius prilygino netesyboms. Netesybų ir nuostolių sąvokos yra skirtingos, nėra pagrindo prilyginti netesybas nuostoliams, kadangi net ir esant sutartyje nustatytoms netesyboms, negalima daryti išvados, kad šalis būtinai patirs nuostolių. Tai, kad sutartyje numatyta 200 Lt bauda vežėjui už krovinio užlaikymą kelyje neduoda pagrindo daryti išvados, kad užlaikius kelyje patį vežėją, jis patirs 200 Lt nuostolių. Susitarimas dėl baudos pats savaime neduoda pagrindo išvadai, kad bus patirta tokio dydžio nuostolių, koks yra baudos dydis. Teismas preziumavo ieškovo nuostolius, prilygindamas juos baudos dydžiui, tačiau tokia prezumpcija įstatymais neįtvirtinta ir toks vežimo sutarties nuostatų aiškinimas ir sutarties kaip nuostolių dydį patvirtinančio įrodymo vertinimas nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CK 6.193 str. bei CPK 185 str.
Trečia, sutartyje numatytas krovinio pristatymo terminas 2005-09-29. Šalys įvertino ir krovinio sulaikymą pasienyje ar kitus nesklandumus, todėl transporto priemonės uždelsimas iki 2005-09-29 negali būti laikomas kaip prastova, todėl sutarties pažeidimas ir atsakovo civilinė atsakomybė dėl transporto priemonės sulaikymo iki 2005-09-29 apskritai negalima, kadangi pats šalių susitarimas sąlygojo galimą transporto priemonės sugaišimą iki 2005-09-29.
Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.247 str. priteisdamas nuostolių atlyginimą, kadangi nuostoliai, atsiradę dėl netinkamo sutarties vykdymo, gali būti priteisti tik nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir negautų ieškovo pajamų. Teismas nenurodė bent tikėtino priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų (neteisingo dokumentų įforminimo) ir tariamos žalos. Priežastinį ryšį ir jo buvimą privalėjo įrodyti ieškovas. Ryšys tarp netinkamo dokumentų įforminimo ir 200 Lt negautų pajamų kas dieną nenustatytas ir nepagrįstas. Nesant priežastinio ryšio nuostoliai negali būti priteisti (CK 6.247 str.). Aplinkybė, jog šalys susitarė dėl krovinio užlaikymo netesybų, ir todėl bet kuri šalis automatiškai patirs 200 Lt dydžio nuostolių kas dieną, nesusijusi juridiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu. Nesant priežastinio ryšio iš atsakovo buvo nepagrįstai priteisti nuostoliai.
Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1-2 d. nuostatų, be pagrindo nepripažino abiejų šalių kaltės dėl tariamų nuostolių atsiradimo.
Atsakovas neginčija, kad krovinio dokumentai buvo įforminti netinkamai, jis taip pat neginčija, kad už teisingą dokumentų įforminimą yra atsakingas siuntėjas (CMR konvencijos 7, 8 straipsniai). Šiuo atveju vežėjas, t.y. ieškovas, taip pat atsakingas už tariamus nuostolius dėl to, kad elgėsi neapdariai sutikdamas vežti krovinį su neteisingai įformintais dokumentais, (faktiškai vežamas krovinys nesutapo su vežimo dokumentuose nurodytu kroviniu), todėl jis privalo prisiimti dalį atsakomybės pagal CK 6.248 str. 4 d., CK 6.259 str.
Ta aplinkybė, kad CMR važtaraštis buvo įforminti netinkamai, matyti iš CMR važtaraščio turinio, kuris lydėjo krovinį į Lietuvą, krovinys apibūdintas kaip „163 rulonai grindų dangos ir 6 dėžės plastikinės virvės“ (b.l. 10), važtaraštyje, kuris lydėjo krovinį iš Lietuvos į Rusiją, krovinys apibūdintas kaip „169 rulonai stiklo pluošto" (b.l.11). To paties krovinio apibūdinimas važtaraščiuose yra akivaizdžiai skirtingas. Abiejuose CMR važtaraščiuose priimant krovinį yra pasirašęs ir uždėjęs antspaudą ieškovas. Tokiu būdu, ieškovas pasirašydamas antrajame važtaraštyje turėjo pastebėti, kad krovinys apibūdintas netinkamai ir turėjo atsisakyti vežti krovinį, kuris faktiškai neatitinka važtaraštyje nurodytam kroviniui, tačiau to nepadarė. Vežėjo elgesys turėjo būti vertinamas kaip atidaus ir rūpestingo profesionalaus pervežimo paslaugų teikėjo, kuris turi pastebėti CMR važtaraščiuose nurodytą informaciją, ypač krovinio apibūdinimą, bei apie tai nurodyti važtaraštyje arba atsisakyti vežti krovinį (Kelių transporto kodekso (KTK) 31 straipsnio 3 dalis).
Tokiu būdu elgdamasis nerūpestingai ir neatidžiai, nesilaikydamas KTK 31 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jis prisiėmė atsakomybę už galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, sutiko pasidalinti su siuntėju rizika, kad dėl netinkamai įformintų dokumentų, transporto priemonė gali būti sulaikyta, tai šalys įvertino nustatydamos ilgą pristatymo terminą sutartyje. Taigi, abi šalys šiuo atveju prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką, ir atsakomybė tarp šalių turėjo būti paskirstyta po lygiai. Ieškovo kaltė yra nustatyta Rusijos federacijos administracinio teisės pažeidimo byloje - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 23), kuriame nurodoma, kad „firma-vežėja [ieškovas] savo kaltą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir gailisi“.
Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo reikalavime nurodytos 8 800 Lt sumos netesybomis (prastovomis) ir tokiu būdu priteisdamas iš atsakovo ne netesybas, o nuostolius peržengė ieškinio byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d. pažeidimas).
Šalies argumentai
Ieškovo prašomą priteisti 8 800 Lt sumą teismas pripažino nuostoliais, ieškovas ieškinyje prašomą priteisti 8 800 Lt sumą taip pat vadino nuostoliais, tačiau šio reikalavimo pagrindu nurodė prastovas, numatytas sutartyje. Prastova pagal KTK 53 str. laikytina netesybomis, todėl darytina išvada, kad ieškovas nors formaliai pavadino ieškinį „dėl nuostolių atlyginimo", tačiau faktiškai pareiškė reikalavimą priteisti netesybas. Aplinkybę, jog ieškovas reikalauja netesybų (prastovų), o ne nuostolių patvirtina ir jo pretenzija, adresuota atsakovui iki ieškinio padavimo teismui (b.l. 14).
prastovos savo esme yra netesybos už termino įvykdyti prievolę praleidimą.
Šalies argumentai
Ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties reikalavimui dėl prastovų, o atsakovas prašė taikyti senatį ,iš sutarties 1 punkto, matyti, kad atsakovas atsako tik už prastovas dėl pakrovimo ar iškrovimo trukmės viršijimo. Dėl kitokių netesybų nebuvo susitarta. prastovos neskaičiuojamos poilsio bei švenčių dienomis, tuo tarpu ieškovas paskaičiavo prastovas už visas dienas, sutartyje numatyta krovinio pristatymo diena yra 2005-09-29 (b.l. 9), taigi iki šios dienos ieškovas vis tiek turėjo sugaišti veždamas krovinį, todėl iki šios dienos bet kokie stovėjimai negalėjo būti laikomi prastova, taigi, maksimaliai prastova galėjo būti nedaugiau kaip 15 dienų, nuo 2005-09-30 iki 2005-10-13.
Dėl 3190 Lt dydžio dienpinigių priteisimo.
Pirma, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo visą vairuotojui sumokėtų dienpinigių sumą, kadangi, nuostoliai buvo padaryti dėl abiejų šalių kaltės. Antra, sutartyje numatyta krovinio pristatymo diena yra 2005-09-29 (b.l. 9), taigi iki šios dienos ieškovas vis tiek turėjo sugaišti veždamas krovinį, todėl iki šios dienos dienpinigiai ieškovui nepriklauso. Nuostoliais galėjo būti laikomi dienpinigiai ne daugiau kaip už laikotarpį nuo 2005-09-30 iki 2005-10-13, už 15 dienų. Už 15 dienų Rusijoje dienpinigiai sudaro 110 Lt x 15 dienų = 1650 Lt. Įvertinant tai, kad kaltos abi šalys, dienpinigių suma mažintina iki 825 Lt, o įvertinant tai, kad dienpinigiai yra sąnaudos, kurios atskaitomos iš vežėjo pajamų, todėl jos mažina apmokestinamąsias pajamas ir dėl to nesudaro nuostolių ieškovui. Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2003-01-28 LRV nutarimo Nr. 99 Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo 2 punktas, suteikia teisę atskaityti komandiruočių sąnaudas - t.y. dienpinigių išlaidas, iš pajamų ir taip sumažinti apmokestinamąjį pelną. Tokiu būdu ieškovas nuostolių dėl komandiruotės dienpinigių turės mažiau, kadangi jis turi teisę atskaityti vairuotojui sumokėtus dienpinigius iš pajamų, ir taip sumažinti apmokestinamą pelną. Ta suma sudaro 15 % (individualių įmonių pelno mokestis) nuo 3 205 Lt (dienpinigių) = 480,75 Lt. Taigi, ieškovui iš atsakovo priklauso 825 Lt - 480,75 Lt = 346,50 Lt dienpinigių.
Teismas netinkamai pritaikė CPK 93, 98 str. nuostatas ir nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai, kurios sudaro 1 700 Lt ir netinkamai paskirstė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas pareiškė 19 797 Lt dydžio ieškinį, tačiau teismas tenkino tik dalį ieškinio ir priteisė 11 590 Lt, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš ieškovo turėjo būti priteista 19 797 – 11 590/ 19797 * 1700 = 704,75 Lt išlaidų advokato pagalbai. Netenkinta ieškinio dalis sudaro 8 207 Lt, todėl šalims turėjo būti atitinkamai padalintos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas G. V. įmonė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga įrodyta, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr.2005/08/23-TR/VE/-706. pagal kurią ieškovas turėjo pervežti iki 21 t. linoleumo iš Vengrijos į Rusiją, iki 2005-09-29. Šioje sutartyje šalys nustatė vėžėjo ir užsakovo teises ir pareigas, jos yra tiksliai suformuluotos ir už kiekvienos sutarties sąlygos pažeidimą numatytos konkrečios sankcijos. Sutartis turi šalims įstatymo galią, ji nebuvo ginčijama, todėl teismas vadovaujasi šia sutartimi byloje. Remiantis Krovinio pervežimo sutartimi atsakovas buvo atsakingas už teisingą krovinio dokumentų įforminimą (sutarties 3p.), tai atitinka CMR konvencijos 7,11str. reikalavimus. CMR konvencijoje siuntėjo atsakomybė numatyta, už išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl neteisingų važtaraščio duomenų pateikimo, už nuostolius, atsiradusius dėl reikiamų vežimui dokumentų nebuvimo, dokumentų trukumo ar netikslumų. Tokiu būdu atsakovo pareiga- aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti nustatyta CMR konvencijoje, todėl atsakovas privalo atlyginti visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo bei netikslumų, išskyrus atvejus, kai dėl to kaltas pats vežėjas (CMR konvencijos 11 str.1-2p.). Taigi vežėjas atsakingas už dokumentų minimų važtaraštyje, praradimą ar neteisingą panaudojimą. Tokios vežėjo (ieškovo) kaltės aplinkybės byloje nenustatytos. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad turtinės sankcijos už sutarties pažeidimą, dėl reikiamų vežimui dokumentų nebuvimo taikytinos taip pat ieškovui, nes to nenumato nei krovinio pervežimo sutartis, nei CMR konvencija.
Taip pat, negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovo kaltė yra nustatyta Rusijos federacijos administracinio teisės pažeidimo byloje - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 23), kuriame nurodoma, kad „firma-vežėja [ieškovas] savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir gailisi“. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti įvertintas kartu su kitais įrodymais, todėl, sprendžiant šalies kaltės klausimą negalima vadovautis vien administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, nes to nenumato įstatymas (CPK 185 str.). Įrodymų visuma patvirtina, kad krovinio sulaikymo pagrindas muitinėje buvo neteisingai užpildyti krovinio dokumentai. Todėl nustačius, jog kaltas dėl netinkamai įformintų dokumentų atsakovas, pastarajam tenka pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Ieškovas ieškinio pareiškime kalbėjo, jog patyrė nuostolius, dėl vilkiko stovėjimo Rusijos mokamojoje aikštelėje – 7792 Lt. ir dėl išmokėtų vairuotojui 3 205,00 Lt. dienpinigių nuo 2005-09-01 iki 2005-10-15, be to ieškovas prašė sumokėti nuostolius už 44 dienas (už automobilio prastovą) po 200,00 Lt., už kiekvieną dieną, viso 8 800 , 00 Lt., tokiu būdu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 797,00 Lt., vėliau šią sumą sumažino iki 12 002,00 Lt.
CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šį straipsnį žala gali būti esamų turtinių vertybių sunaikinimas, jų vertės sumažinimas arba tam tikrų materialiųjų vertybių negavimas: negauta nauda, negautom pajamom arba nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2003 UAB „Giedra“ v. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, konstatavo, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, jos samprata apima tiek tam tikrų vertybių sunaikinimą ar sužalojimą, tiek tam tikras išlaidas ar tam tikrų pajamų negavimą. Žalos piniginė išraiška yra nuostoliai, kuriuos sudaro tiesioginiai nuostoliai (reali žala) ir negautos pajamos. Dėl to asmens patirtą žalą, išreikštą pinigais, gali sudaryti tiek tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, tiek ir tiesioginiai nuostoliai arba tik negautos pajamos.
Krovinio pervežimo Sutartyje nustatytas sutarties įvykdymo terminas - 2005-09-29 ir pervežimo paslaugos kainą - 2 550 EUR. Vėliau ieškovas sumažino paslaugų kainą iki 2000,00 EUR .Tokiu būdu ieškovas pervežimo sutarties pagrindu tikėjosi iki 2005-09-29 gauti 2000,00 EUR pajamas. Vykdydamas sutartį ieškovas turėjo išlaidas, kurios sudaro, lėšos 3 190,00 Lt.(b.l.32-33) vairuotojo komandiruotei kompensuoti bei 7 792,00 Lt. sumą už vilkiko stovėjimą Rusijoje. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad ieškovo išlaidos komandiruotės pinigams sumokėti sutarties vykdymo laikotarpiu (iki 2005-09-29) negali būti laikomi ieškovo nuostoliais, nes tai yra sutarties vykdymo sąnaudos. Ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas už sutarties įvykdymą (2000,00 EUR) ir atlygintos išlaidos už vilkiko stovėjimą Rusijoje 7 792,00 Lt. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo kitus nuostolius, todėl ieškovo prašymas priteisti po 200,00 Lt. už kiekvieną dieną nuo 2005-09-01 iki 2005-09-29 atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas(CPK 178 str.).
Kelių transporto kodekso 53 str. pasakyta, kad už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu. Prastovos apmokamos pateikus prastovos lapą.
Ieškovo automobilis buvo sulaikytas nuo 2005-09-01 iki 2005-10-13 Pskovo srities Sebežo PGT Sosnovyj Bor, dėl netinkamai įformintų vežamo krovinio dokumentų (b.l.34-59). Tenkinant ieškovo reikalavimus atsižvelgiama į tai, kad atsakovas ieškovui kompensavo dalį sutarties vykdymo išlaidų. Ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas už sutarties įvykdymą (2000,00 EUR) ir atlygintos išlaidos už vilkiko stovėjimą Rusijoje 7 792,00 Lt. Todėl sprendžiama, kad ieškovo nuostoliai laikotarpyje nuo 2005-09-01 iki 2005-09-29, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės yra visiškai atlyginti. Vėliau pasibaigus sutarties įvykdymo terminui (2005-09-29), ieškovas nuo 2005-09-30 iki 2005-10-13 turėjo nuostolius dėl automobilio prastovos, kadangi negalėjo naudotis sulaikytu transportu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuostolių sumą atsižvelgė į nustatyta krovinio pervežimo sutartyje sankcijos sumą už sutarties sąlygų nevykdymą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl nuostolių dydžio nustatymo, skaičiuojant po 200,00 Lt. už kiekvieną transporto prastovos dieną, tai sudaro (15 d. po 200,00 Lt.) 3000,00 Lt. Taip pat, ieškovas turėjo nuostolius dėl vairuotojo komandiruotės išlaidų apmokėjimo(LR DK220 str.1d.), šios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į faktiškai išmokėtą vairuotojui sumą po sutarties vykdymo termino pabaigos, tai sudaro 1 650,00 Lt.(už 15 dienų po 110,00 Lt.). Atsakovo motyvai, dėl šios sumos sumažinimo skaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną visiškai nepagrįsti įrodymais, o tik apelianto prielaidomis todėl atmestini.
Remiantis išdėstytais nutartyje motyvais ieškovo nuostoliai sudaro 4 650,00 (3000,00 + 1 650,00) Lt. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, visoms ieškinio aplinkybėms įrodyti, todėl ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas aktyviai gynė savo teises, pareiškė atsakovui pretenzijas 2005-09-02 2005-10-12 laikotarpyje, dėl sutarties sąlygų pažeidimo (b.l.14-16). Kelių transporto kodekso 56 str. 2d. pasakyta, kad ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškininės senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui. Ieškovas kreipėsi į teismą 2006-05-09 (pareiškimo registracijos Nr. 05263), todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl senaties termino taikymo ieškinio reikalavimui.
Esant tokioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.3p.,329 str.1d.).
Patenkinus iš dalies ieškovo reikalavimus (26 procentai) mažintinos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui, t.y., žyminio mokesčio išlaidos iki 139,50 Lt. bei bylinėjimosi išlaidos valstybei iki 5,57, likusią bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei 15,88 Lt. priteistina iš ieškovo. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK88 str.1d.6p.) priteistina atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str.4d.,96 str.,98 str.3d.).
Atsakovą byloje atstovavo advokatas (b.l.87,124) Advokato teisinių paslaugų išlaidos (1700,00 Lt.) priteisiamos atsakovui atsižvelgiant į atmestų ieškovo reikalavimų sumą į išnagrinėtos bylos sudėtingumą bei surinktų byloje dokumentų apimtį. Taip pat atsižvelgiama į atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, byloje pateikti įvairus procesiniai dokumentai, tame tarpe prieštaravimas, prašymai, apeliacinis skundas. Advokatas D. P. eilę kartų dalyvavo teismo posėdyje, byla nagrinėjama teisme nuo 2006m. gegužės 12d., taip pat atsižvelgiama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.
Išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį sekančiai : iš atsakovo UAB “Jungtinės transporto pajėgos” ieškovui G. V. įmonei priteisti 4 650 (keturi tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt) Lt. nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,50 Lt žyminio mokesčio;
Iš atsakovo UAB “Jungtinės transporto pajėgos” priteisti valstybei 5,57 Lt., išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš ieškovo G. V. įmonės priteisti bylinėjimosi išlaidas 1200,00 Lt. atsakovui UAB “Jungtinės transporto pajėgos” ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 15,88 Lt. valstybei.
Kitos galutinio sprendimo dalies nekeisti.