- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- I2-11093-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02016-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- daugiabučių namų savininkų bendrijai „Mano Baltija“
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Mano Baltija“ dėl veiksmų teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2022 m. gruodžio 23 d. horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ (toliau – ir kelio ženklinimas) įrengimo schemos suderinimą požeminio automobilių stovėjimo aikštelėje (negyvenamosios patalpos unikalus Nr. 4400-1565-4485:3656), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir stovėjimo aikštelė).
Pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoti asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Mano Baltija“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkas 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti stovėjimo aikštelėje įrengtą kelio ženklinimą. Bendrijos primininkas minėtame prašyme nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio visuotinio butų savininkų susirinkimo metu buvo nubalsuota, kad stovėjimo aikštelėje būtina įrengti horizontalųjį kelio ženklinimą, kuris draustų statyti automobilius vietose, kuriose jie trukdo privažiuoti prie kitų stovėjimo vietų.
Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl kelių policijos veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, 2022 m. gruodžio 23 d. tenkino Bendrijos prašymą ir suderino jos pateiktą horizontaliojo kelio ženklinimo schemą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 1/52 dalies savininkas. Atsakovo sprendimu suderintas horizontalusis kelio ženklinimas nepagrįstai varžo jo teisę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl privalo būti panaikintas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrija atsakovui pateikė derinti stovėjimo aikštelės schemą, tačiau minėtos patalpos naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl nėra aišku kokios stovėjimo aikštelės dalys yra daugiabučio namo savininkų asmeninė nuosavybė, o kurios stovėjimo aikštelės dalys yra skirtos bendrajam naudojimui.
Atkreipė dėmesį, kad Kelių įstatymas reglamentuoja automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, o Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato darbų vykdymo keliuose bei jų apsaugos zonose tvarką. Akivaizdu, kad Kelių įstatymas nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų priežiūros ir naudojimosi jomis tvarkos.
Pažymėjo, jog remiantis Bendrijos įstatais, jos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra pastate unikaliu Nr. 4400-1052-6890. Tuo tarpu Klaipėdos AVPK atsakingi pareigūnai suderino horizontaliojo ženklinimo įrengimo schemą patalpoje, kurios unikalus Nr. 4400-1565-4485:3656. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad atsakovas suderino kelio ženklinimą neturint patalpos savininkų sutikimo, kadangi Bendrija nėra tinkamas patalpos, unikalus Nr. 4400-1565-4485:3656 bendrasavininkų atstovas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos AVPK gautas Bendrijos pirmininko prašymas dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje. Prašyme Bendrijos pirmininkas nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu Bendrijos nariai nusprendė, jog yra poreikis įrengti kelio ženklinimą, kuris draustų statyti automobilius vietose, kuriose jie trukdo privažiuoti prie transporto priemonių statymo vietų. Bendrija taip pat su prašymu pateikė stovėjimo aikštelės viršutinio ir apatinio aukštų schemas, kuriuose pažymėtas kelio ženklinimo įrengimo vietos.
Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) nuostatomis, Bendrijos pirmininkas atsako už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, todėl policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl Bendrijos pirmininko įgaliojimų ir pateikto prašymo teisėtumo. Todėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis tuo metu galiojusios redakcijos Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei Aprašo V skyriaus nuostatomis, priėmė sprendimą suderinti kelio ženklinimo schemas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, jog Kelių įstatymas nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų priežiūros ir naudojimosi jomis tvarkos. Akcentuoja, kad kelio ženklinimas įrengtas daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, todėl joje vyksta viešasis eismas, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje privalo joje laikytis Kelių teismo taisyklėse (toliau – ir KET) nustatytos tvarkos, kaip ir viešajame eisme.
Atsakovas teigia, kad spręsdamas Bendrijos 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo pagrįstumą, įvertino, jog stovėjimo aikštelėje vyksta viešasis eismas, t. y. įvykus eismo įvykiui ar jeigu pastatytas automobilis trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietos, būtu aiškinamasi, kuris eismo dalyvis pažeidė KET. Todėl siekiant užtikrinti saugų transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių eismą, pritarė, jog stovėjimo aikštelėje yra pagrindas įrengti kelio ženklinimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Mano Baltija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundo reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bendrija laikosi pozicijos, jog pareiškėjas teikdamas skundą praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad apie susidariusią situaciją jam tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 25 d., kaip jam buvo įteiktas Klaipėdos AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas. Atkreipia dėmesį, jog 2022 m. gruodžio 14 d. vykusio Bendrijos narių susirinkime dalyvavo pareiškėjo sutuoktinė, todėl jam apie jo metu priimtą sprendimą stovėjimo aikštelėje įrengti draudžiamąjį horizontalųjį kelio ženklinimą turėjo būti žinoma gerokai anksčiau nei jis teigia skunde. Kelio ženklinimas stovėjimo aikštelėje įrengtas 2023 m. sausio 12 d., pareiškėjas ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui apie kelio ženklinimo įrengimą buvo žinoma dar iki 2023 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo įteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Tuo tarpu teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Bendrija pabrėžia, kad pareiškėjo skundo suformuluotas reikalavimas yra nekonkretus, juo nėra siekiama konkrečių pareiškėjo teisių ar interesų apgynimo, todėl toks skundas privalo būti atmestas.
Bendrija nesutinka su skundo teiginiais, kad ji neturėjo teisės kreiptis į Klaipėdos AVPK su prašymu suderinti kelio ženklinimą stovėjimo aikštelėje. Paaiškino, jog pagal įstatus Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastate, unikalus Nr. 4400-1052-6890. Stovėjimo aikštelei yra suteiktas unikalus Nr. 4400-1565-4485:3656. Pažymi, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad stovėjimo aikštelė yra bendrojo pastato, unikalus Nr. 4400-1052-6890, kurį Bendrija administruoja, sudėtinė jo dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl aplinkybės ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo teisę suderinti daugiabučių namų savininkų bendrijos „Mano Baltija“ pateiktą horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ įrengimo schemą požeminio automobilių stovėjimo aikštelėje.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Bendrijos pirmininkas 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu (b. l. 68) suderinti eismo organizavimo schemą įrengiant kelio ženklinimą. Prašyme Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad daugiabučio namo garaže automobiliai yra laikomi ne išpirktose stovėjimo vietose, o ant pravažiavimu. Netinkamai pastatyti automobiliai blokuoja privažiavimą prie stovėjimo vietų, todėl 2022 m. gruodžio 14 d. vykusio susirinkimo metu daugiabučio namo butų savininkai nubalsavo, jog yra būtina įrengti ženklinimą draudžiantį statyti automobilius vietose, kurios trukdoma privažiuoti prie stovėjimo vietų. Kartu su prašymu Bendrija pateikė stovėjimo aikštelės abiejų aukštų schema (b. l. 69-72), kurioje siekiama įrengti kelio ženklinimą.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas 2022 m. gruodžio 23 d. nusprendė suderinti Bendrijos pateiktas eismo organizavimo schemas ir leido planuojamose vietose įrengti kelio ženklinimą (b. l. 74-75).
Dėl Bendrijos teisės kreiptis į Klaipėdos AVPK su prašymu leisti įrengti kelio ženklinimą
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Bendrija neturėjo teisės kreiptis į atsakovą su prašymu suderinti eismo organizavimo schemą su tikslu įrengti kelio ženklinimą draudžianti automobilių stovėjimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrija valdo, naudoja ir prižiūri bendrojo naudojimo patalpas, esančias statinyje unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu stovėjimo aikštelei yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Bendrija teikdama 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą veikė neturėdama stovėjimo aikštelės savininkų sutikimo.
Bendrijos įstatų (b. l. 17-26) 6 punktas reglamentuoja, kad Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Bendrijų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2023-01-01) 2 straipsnio 4 dalis teigia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 40-53) 2.1 punkte pateiktais duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr. 44/624272 žemės sklypas su statiniais, adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Registro išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas : gyvenamosios teritorijos: pobūdis: daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Registro išrašo 2.2 punkte nurodoma, kad žemės sklype yra priklausinys: pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas su automobilių saugykla ir sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A10/p. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 28-39) 2.1 punkte nurodoma, kad negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), 1A10/9 dalis. Taigi iš registro išrašų duomenų nustatyta, kad negyvenamoji patalpa - automobilių saugykla yra daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių saugykla ir sandėliukais priklausinys, taigi ji yra įrengta ir Nekilnojamojo turto registre suformuota kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas.
Kaip jau paminėta, į atsakovą su prašymu suderinti kelio ženklinimo įrengimą kreipėsi Bendrijos pirmininkas. Prašyme teigiama, jog jis teikiamas vykdant 2022 m. gruodžio 14 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtą sprendimą.
Vertinant teismui pateikto 2022 m. gruodžio 19 d. Bendrijos pakartotinio visuotinio butų savininkų ir valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. B12B-P3 (b. l. 88-93) (toliau – ir Protokolas) turinį matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio Bendrijos pakartotinio visuotinio butų savininkų ir valdybos narių susirinkimo metu 12 darbotvarkės klausimu (b. l. 92) buvo sprendžiama ar yra poreikis kreiptis į atsakingą instituciją su prašymu pastatyti kelio ženklą ar įrengti kelio ženklinimą draudžiantį statyti automobilius tam neskirtose vietose. Protokole pabrėžiama, jog stovėjimo aikštelėje yra 107 stovėjimo vietos, tačiau kai kurie gyventojai piktnaudžiauja statydami automobilius tam neskirtose vietose. Protokolas patvirtina, kad pakartotinio susirinkimo metu dalyvavę Bendrijos nariai pritarė siūlymui įrengti garaže automobilių stovėjimą draudžiančius kelio ženklus ir/ar kelio ženklinimą.
Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog visuotinis surinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo.
Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais.
Įvertinus anksčiau nurodyta darytina išvada, jog Bendrija, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdytoja, naudotoja bei prižiūrėtoja, turėdama daugiabučio namo savininkų visuotinio susirinkimo pritarimą, turėjo teisę parengti eismo organizavimo stovėjimo aikštelėje schemą ir kreiptis į Klaipėdos AVPK su prašymą ją suderinti, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad į atsakovą su prašymu kreipėsi netinkamas subjektas, kadangi Bendrija veikė neturėdama stovėjimo aikštelės savininkų sutikimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Taip pat pareiškėjas skunde kelia abejonės dėl Protokolu priimtų sprendimų teisėtumo. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis teigia, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad pareiškėjas ar kitas asmuo būtu kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, keldamas reikalavimą dėl Bendrijos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad Protokolo sprendimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas plačiau nepasisakys dėl šių pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumo.
Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
LVAT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad administracinis teismas spręsdamas ginčą ar policijos įstaiga pagrįstai pritarė eismo organizavimo schemai privalo atlikti viešojo administravimo subjekto kontrolę t. y. įvertinti ar skundžiamas veiksmas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2265/2013).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vienas iš policijos uždavinių yra eismo automobilių keliais priežiūra. Policija atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose (Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Pažymėtina, kad remiantis SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatomis eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog viena iš Klaipėdos AVPK vykdomų funkcijų yra eismo automobilių keliais priežiūra.
SEAKĮ 2 straipsnio 4 dalis teigia, kad automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose (SEAKĮ 2 straipsnio 97 dalis). Pažymėtina, kad KET 1 punktas teigia, jog kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kelių įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-06-01 iki 2023-01-02) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Kaip ir anksčiau minėta, Nekilnojamojo turto registre negyvenamoji patalpa įvardinta kaip automobilių saugykla. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 6.1 punkte nurodyta, kad automobilių saugykla – atvira, aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Pažymėtina, jog minėto Statybos techninio reglamento 16 punkte numatyta, jog automobilių saugyklų vidaus judėjimo keliai turi būti paženklinti judėjimo krypties rodyklėmis.
Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad automobilių saugykla, nors ir neturi visų Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų kelio elementų, plačiąją prasmę, tačiau yra laikytina teritorija, kuriame taipogi vyksta viešasis eismas, kadangi stovėjimo aikštelėje vyksta transporto priemonių bei pėsčiųjų judėjimas, todėl visi eismo dalyviai privalo laikytis tiek KET, tiek SEAKĮ, tiek kituose aktualiuose teisės aktuose nustatytos judėjimo automobilių keliais tvarkos.
KET 150.10 papunktyje nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Akivaizdu, kad KET draudžia statyti transporto priemones ten, kur ji trukdytų kitiems eismo dalyviams įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietos, todėl Bendrija nusprendusi, kad automobilių statymas tam nepritaikytose vietose trukdo eismo dalyviams įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) jiems skirtas stovėjimo vietas, turėjo teisę organizuoti automobilių stovėjimą draudžiančio horizontalaus kelio ženklinimo įrengimą.
Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis teigia, kad technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti (Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).
Aprašo (b. l. 149-152) 24 punktas reglamentuoja, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus įgaliotas pareigūnas derina įstaigos veiklos teritorijos keliuose planuojamas įrengti technines eismo reguliavimo priemones. Derinant techninių eismo reguliavimo priemonių projektus įvertinama ar: 1) projektas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) nepablogės eismo sąlygos, neiškils saugiam eismui pavojingų situacijų, nesusidarys kliūčių eismui.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą, darytina išvada, jog atsakovas buvo tinkamas subjektas suderinti Bendrijos parengtą eismo organizavimo schemą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje pablogėjo eismo sąlygos, iškilo saugiam eismui pavojingų situacijų ir t.t., todėl teisėjų kolegijos vertinimu Klaipėdos AVPK pagrįstai nusprendė tenkinti Bendrijos 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą bei suderino schemą.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumą patvirtinančių aplinkybių, pareiškėjo M. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Mano Baltija“ teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 137-139). Bendrija nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1573,00 Eur išlaidų.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Bendrija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nepalankus sprendimas laikytinas priimtu Bendrijos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Bendrija patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita – faktūra serija DN Nr. 0198/2023 (b. l. 141) ir 2023 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 142). Minėti dokumentai patvirtina, kad Bendrija už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą advokatei sumokėjo 1573,00 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Advokatė Bendrijos vardu atsiliepimą į skundą pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. (2023 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus yra 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2000,1 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5000,25 Eur (2000,1 * 2.5).
Kaip ir anksčiau minėta Bendrija advokatei už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 1573,00 Eur (įskaitant PVM). Minėta suma atitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio dydžio už atsiliepimo į skundo parengimą, todėl Bendrijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jos naudai iš pareiškėjo M. P. priteistina 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš pareiškėjo M. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Mano Baltija“ priteisti 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.