- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-741-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14857-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“, Kauno
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-740-775/2012 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei B. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės B. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“ ir Kauno kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1984 m. vasario 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota R. S. ir B. S. santuoka (akto įrašo Nr. 560). Šalys nuo 2009 metų neveda bendro ūkio, gyvena atskirai ir nepalaiko santuokinių ryšių, nepilnamečių vaikų neturi.
Šalies argumentai
Ieškovas 2011 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti atsakovei santuokinę S. pavardę ir padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir transporto priemones - VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“ ir Kauno kredito unijai atsakovės asmeninėmis prievolėmis (1 t. b. l. 3-5, 75-77).
Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pripažinti 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybės teise esantį turtą tokia tvarka: ieškovui priteisti transporto priemones VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ dalį 2/3 dalių ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei priteisti ½ dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 2/3 dalių ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); prievoles UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“ ir Kauno kredito unijai pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis; palikti jai santuokinę S. pavardę; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 95-98, 2 t., 40-41).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
- nutraukė B. S. ir R. S. santuoką, įregistruotą 1984 m. vasario 24 d. Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašas Nr. 560);
- pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo R. S. kaltės;
- po santuokos nutraukimo ieškovui paliko S. pavardę, atsakovei – S.;
- priteisė B. S. iš R. S. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
- priteisė R. S. asmeninės nuosavybės teise automobilius VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;
- priteisė B. S. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pripažino B. S. įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2010 m. gruodžio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C012097593, UAB „Snoro lizingas“ pagal 2010 m. gruodžio 14 d. paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno kredito unijai pagal 2010 m. gruodžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00994-1 asmeninėmis jos prievolėmis.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš R. S. atsakovei B. S. 535 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš B. S. ieškovui R. S. 1 708 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Priteisė valstybei iš B. S. 1217,25 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš R. S. 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas savo sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Teismas nustatė, jog šalims nepavyko sukurti darnios šeimos, gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi sutuoktinių charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, dvasines vertybes. Šalys nuo 2009 metų neveda bendro ūkio, gyvena atskirai ir nepalaiko santuokinių ryšių, taikytis nenori, todėl teismas sprendė, kad nebegalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir tvarkys bendrą ūkį.
2. Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Tokią išvadą teismas grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais, nustatė, kad bendru šalių sprendimu ieškovas prieš 5-6 metus išvyko į Norvegiją ieškoti geriau apmokamo darbo. Iš pradžių jis domėjosi šeima, grįždavo atostogų į Lietuvą, tačiau laikui bėgant šalių santykiai atšalo ir atsakovė sužinojo, kad nuo 2009 m. ieškovas Norvegijoje turi kitą moterį, su kuria šiuo metu ir gyvena. Kadangi ieškovas nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos dėl neištikimybės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, faktą, jog ieškovas Norvegijoje jau apie du metus gyvena su kita moterimi, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas šalių sūnus T. S. (b. l. 61, 2 t.), todėl teismas sprendė, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl ieškovo kaltės.
3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs tai, jog atsakovė tuokėsi turėdama viltį sukurti darnią šeimą, o ieškovas šių lūkesčių nepateisino, jo elgesys sukėlė atsakovei didelį dvasinį skausmą bei atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju negalimas visiškas jos atlyginimas dėl specifiškumo, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė atsakovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
4. Dėl asmeninio turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir jo padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovo vardu, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nuosavybės teise yra įregistruota 1/3 dalis gyvenamojo namo 1A1žp ir paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pagrindu - 2/3 dalys ūkinio pastato 4I1p (b. l. 13-15, 1 t.). Atsakovė teigė, jog minėtą turtą gyvendamos santuokoje šalys gerino bendromis lėšomis, jį rekonstravo, todėl yra pagrindas tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Pradiniu priešieškiniu atsakovė prašė, pripažinus turtą bendrąją jungtine nuosavybe, priteisti jai 79 850 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, vėliau, tikslindama priešieškinį, atsakovė reikalavimą pakeitė ir prašė jai priteisti natūra ½ dalį nuo 1/3 dalies gyvenamojo namo ir ½ dalį nuo 2/3 dalių ūkinio pastato (b. l. 202, 1 t., b. l. 40, 2 t.), šį reikalavimą ji palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 58, 2 t.). Remdamasis CK 3.90 straipsniu, teismas pažymėjo, kad turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl „turto pagerinimo iš esmės“ sąvokos išaiškinimą (LAT nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-126/2006; Nr. 3K-3-584/2008) ir byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovo paveldėta dalis namo ir ūkinio pastato buvo pagerinta, nes namo antrame aukšte buvo atlikti remonto darbai (b. l. 42-43, 1 t.), senas ūkinis pastatas nugriautas ir išmūrytos naujo ūkinio pastato pirmo aukšto sienos (b. l. 45-46, 1 t.), o liudytojas T. S. dalyje ūkinio pastato 2010 m. įsirengė sau garažą, teismas, siekdamas nustatyti, ar atlikti pagerinimai gali būti laikomi esminiais, ar pasikeitė turto vertė po jo pagerinimo, pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus jos nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas kritiškai vertino atsakovės užsakymu UAB „Skena“ atliktos Statybinių pagerinimo darbų vertės ataskaitą, kadangi ji sudaryta remiantis pačios atsakovės pateiktais duomenimis apie atliktus pagerinimus ir jų atlikimo laikotarpį, šių pagerinimų kadastriniai duomenys dar nėra suderinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro registre, neaišku, ar šie pagerinimai buvo atlikti santuokos metu, neatsakyta į klausimą, ar pagerinimai gali būti laikomi esminiais. Be to, teismo posėdyje liudytoju apklaustas atskaitą paruošęs A. Z. patvirtino, kad atskaitoje nurodyta 72 229,98 Lt pagerinimo darbų vertė paskaičiuota pagal ūkio būdu atliekamus tokio pobūdžio darbus, kas gali neatitikti realiai šalių išleistos pinigų sumos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodoma namo dalies ir ūkinio pastato rekonstrukcija nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, dėl ko teismui nėra galimybės spręsti apie šio turto priklausomybę, nes savavališkos statybos atveju viskas turėtų būti nugriauta ir atstatyta į pradinę padėtį, o teismas padalintų turtą, kurio faktiškai nėra. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie esminį ginčo patalpų pagerinimą, dėl ko šioje reikalavimų dalyje atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Dėl santuokinio turto padalijimo. Teismas nustatė, kad santuokoje šalys įsigijo transporto priemones: 1) VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) JEERP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) FORD ESKORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgdamas į tai, jog automobiliais VAZ 2103, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, ir VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, disponavo ieškovas ir iki šiol šie automobiliai nėra išregistruoti ar perregistruoti, teismas juos priteisė ieškovui R. S.. Nustatęs, kad automobiliai JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD ESKORT, valst. Nt. (duomenys neskelbtini) šiuo metu registruoti šalių sūnaus vardu, o (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruota (b. l. 6, 2 t.), šalims sutinkant, į dalintino turto masę teismas jų neįtraukė. Teismas taipogi nustatė, kad šalys santuokoje įsigijo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kitą ½ dalį šio sklypo atsakovė paveldėjo (b. l. 18, 1 t.). Šalys sutiko, jog ½ dalis minėto žemės sklypo natūra būtų priteista atsakovei, ieškovas piniginės kompensacijos už šį turtą priteisti neprašė.
6. Dėl kreditorių. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė yra sudariusi vartojimo kredito sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“, (b. l. 32, 1 t.), UAB „Snoro lizingas“ (b. l. 33, 1 t.) ir laidavimo sutartį su Kauno kredito unija (b. l. 34). Atsakovė sutiko, kad šios prievolės būtų pripažintos jos asmeninėms prievolėmis. Apie iškeltą bylą kreditoriams pranešta tinkamai (b. l. 83-85, 101, 1 t.), UAB „Ūkio banko lizingas“ ir Kauno kredito unija sutiko, kad įsipareigojimai pagal minėtas sutartis būtų laikomi asmeninėmis atsakovės prievolėmis (b. l. 158, 193, 1 t.), trečiasis asmuo UAB „Snoro lizingas“ prieštaravimų tam taip pat nepareiškė.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas. Santuoką nutraukus dėl ieškovo kaltės ir dalinai tenkinus atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 169 Lt žyminio mokesčio. Atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo asmeninės nuosavybės pripažinimo jungtine, teismas priteisė iš jos valstybei 1 217,25 Lt žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus šį reikalavimą, atsakovei nepriteistos jos turėtos 1 500 Lt išlaidos už pateiktą vertinimo ataskaitą. Teismas atitinkamai paskirstė ir išlaidas už advokato pagalbą: iš atsakovės ieškovui priteisė 1708 Lt advokato išlaidų, iš ieškovo atsakovei - 366 Lt. Valstybei iš ieškovo priteisė 56 Lt, iš atsakovės - 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti sutuoktinių bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise esantį turtą: atsakovei priteisiant 1/2 dalį nuo 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį nuo 2/3 dalių ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje patikslintą priešieškinį tenkinti; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Taigi teismas turėjo nustatyti faktinį turto pagerinimą, o ne turto pokyčių (pagerinimų) išviešinimą viešajame registre, kadangi turto ir/ar daiktinių teisių registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti ne tik į turto vertės pokyčius prieš pagerinant ir po pagerinimo, kadangi turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje, o taip pat ir į tai - ar po pagerinimo pasikeitė statinio naudingosios savybės. Taigi pastato (statinio) esminis pagerinimas - tai statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes. Teismas ignoravo liudytojų A. S. ir T. S. parodymus, atsakovės prašymu teismo išreikalautą naujų kadastrinių matavimų namų valdos (duomenys neskelbtini), bylos kopiją. Liudytojas A. S. patvirtino, kad Ričardo ir B. S. šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jau nuo 1984 metų. Šeima naudojasi antrojo aukšto (arba salkos) patalpomis. Byloje yra pateikta namų valdos kadastrinių matavimų, atliktų 2009 metais matininkės O. R., bylos kopija (I t., b. l. 124-153), iš kurios matyti, kad palyginus su 1989 metų byla (I t. b. l. 41), kuomet ieškovas R. S. paveldėjo savo tėvų turtą, pasikeitė antrojo aukšto (salkos) išplanavimas, padidėjo plotas, pasikeitė sienų konstrukcija (įrengtas papildomas savadarbis langas). Tai, kad patalpų išplanavimas atitinka pateiktą planą patvirtino teismo posėdžio metu ekspertas A. Z. ir liudytojas T. S.. UAB „SKENA“ eksperto A. Z. Statybinių pagerinimu vertės nustatymo ataskaitoje yra pateiktas pagerinimų darbų, atliktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), salkoje sąrašas. Teismas nepasisakė dėl šių įrodymų vertinimo, nors privalėjo juos aptarti. Būtent šie įrodymai paneigia oficialų rašytinį įrodymą - VĮ Registrų centro išrašą, kuriame pakeitimai neįregistruoti. Gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė atliko įvairius statybos -pagerinimo darbus antrojo aukšto gyvenamajame name: 1994 metais buvo rekonstruotos gyvenamojo namo lAlžp salkos, nes buvo rengtos naujos lauko sienos ir tokiu būdu padidėjo salkų bendras plotas ir tūris, keičiama stogo konstrukcija ir apie 0,5 metro pakeltas stogas, įrengtas langas, 2006 metais atlikti einamojo remonto darbai: rekonstruotas salkos elektros įvadas, įrengiant atskirą apskaitą, dalinai rekonstruota elektros instaliacija, apšiltintos patalpų 1-10 ir 1-11 lubos ir grindys; 2009 metais namo kieme buvo pastatyta pavėsinė, įrengta betoninių trinkelių danga, įrengtos tvoros, pastatytas kiemo židinys, paklotas asfaltas įvažiavime. Liudytojo A. S. parodymai patvirtina, kad pagerinimai atlikti sutuoktinių lėšomis ir darbu.
2. Dėl išėjimo už ieškinio/priešieškinio reikalavimų ribų. Šeimos bylose teismas turi teisę išeiti už ieškinio/priešieškinio ribų. Todėl teismas, nustatęs asmeninės nuosavybės pagerinimo faktą, nors ir atmetęs priešieškinio reikalavimą pripažinti 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise esantį turtą, atsakovei priteisiant 1/2 dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį 2/3 dalių ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nepasisakė dėl kompensacijos priteisimo apeliantei už atliktus minėtus pagerinimus.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 2012 m. kovo 13 d. nutartimi teismas atleido atsakovę nuo 1 417,25 litų žyminio mokesčio ir įpareigojo atsakovę sumokėti 1 417,25 litų žyminio mokesčio. Atsakovei sumokėjus 200 litų žyminio mokesčio, 2012 m. kovo 27 d. nutartimi teismas atidėjo atsakovei 1 217,25 litų žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nusprendus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip jos patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), taip pat vertintina, kad teismo sprendimas yra priimtas apeliantės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) pakeisti skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš apeliantės ieškovui priteista 1 708 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat pakeistina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo apeliantei priteista tik 535 Lt bylinėjimosi išlaidų - šios apeliantės turėtos išlaidos atlygintinos visiškai, tai ir išlaidos advokato teisinei pagalbai (1000 Lt), ir žyminis mokestis (200 litų sumokėto žyminio mokesčio), taip pat kompensuotinos visos išlaidos, patirtos dėl gyvenamojo namo pagerinimo darbų ataskaitos parengimo, kurią parengė UAB „Skena“ (1 500 Lt). Iš ieškovo valstybei turi būti priteista 1417,25 žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo atsakovė buvo atleista ir 1217,25 litų žyminio mokesčio, kuris atsakovei buvo atidėtas (viso 2634,50 litų). Taip pat iš atsakovės negalėjo būti priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o visos šios patirtos valstybės išlaidos turi būti priteistinos iš ieškovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo tarp sutuoktinių susiklosčiusius santykius bei jiems spręsti taikė teisės normą, kurią pagrindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Be to, teismas savo pasirinktą teisės normą grindė ne tik atsakovės reikalavimu, bet ir faktinių visų civilinės bylos aplinkybių įvertinimu bei šalių pateiktais įrodymais, kuriuos vertino visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, jog buvo atlikti esminiai minėto turto pagerinimai ir kokia ieškovo asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertė, nesant statybos ir rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl šalių reikalavimų. Nuosavybė į tam tikrą statinio dalį negali būti įgyjama vien tik gyvenimu kitam savininkui nuosavybės teise priklausančioje turto dalyje, nes vadovaujantis tokia praktika, nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą būtų įgyjama ir kurį laiką valdant bei naudojant daiktą panaudos ar nuomos būdu. Be to, atsakovė savo priešieškinyje nenurodė, kaip turėtų būti nustatyta naudojimosi jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi tvarka, jeigu jos priešieškinys šioje dalyje būtų patenkintas. Teismas siūlė atsakovei apsispręsti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Šios bylos apeliacijos dalykas – teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir turto, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1984 m. vasario 24 d. ( t.1, b. l. 10). Gyvenant santuokoje ieškovas R. S. paveldėjimo ir dovanojimo būdu įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1žp, ir 2/3 dalis ūkio pastato, plane pažymėto 4I1p, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38-39). Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir, be kitų reikalavimų dėl turto padalijimo, pripažinti jai nuosavybės teisę bei priteisti natūra ½ dalį 1/3 dalies gyvenamojo namo ir ½ dalį 2/3 dalių ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 95-98, t. 2, b. l. 40-41).
CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kaip teisingai nurodė teismas ir apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto pagerinimas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris CK 3.90 straipsnio 1 dalyje detaliau neapibūdinamas, tačiau esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008 ir kt.).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovei teko pareiga įrodyti, kad turtas, į kuri jį pretenduoja, buvo pagerintas iš esmės pagal paminėtus kasacinio teismo kriterijus. Savo reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atsakovė iš esmės grindė ginčo turto 2007 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų bylos ir UAB „Skena“ 2012 m. rugpjūčio mėn. Statybinių pagerinimo darbų vertės nustatymo duomenimis, teigdama jog šis turtas buvo pagerintas bendromis šeimos lėšomis ( t. 1, b. l. 124-153; t. 2, priedas). Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas neįvertino liudytojų A. S. ir T. S. parodymų, kurie patvirtina jos įrodinėjamas aplinkybes dėl turto pagerinimo.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, UAB „Skena“ 2012 m. rugpjūčio mėn. Statybinių pagerinimo darbų vertės nustatymo duomenys apie gyvenamojo namo mansardos (salkos) pagerinimo darbus nustatyti remiantis šios bylos suinteresuoto asmens - atsakovės B. S. parodymais (priedo l. 3) ir neparemti šias aplinkybes patvirtinančiais kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą tokiais įrodymais nesivadovauti (CPK 185 str.). Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, Registrų centro 2007 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad gyvenamojo namo mansarda, kur gyveno šalys, santuokos metu buvo pertvarkyta, rekonstruota ir (ar) suremontuota taip, jog tokius darbus būtų galima pripažinti esminiu patalpų pagerinimu. Iš 2007 m. kadastrinių bylos duomenų matyti, kad esminių pasikeitimų, lyginant juos su 1989 m. patalpų kadastro duomenimis, nenustatyta; patalpų plotas, priešingai nei teigė atsakovė, pakito nežymiai (padidėjo nuo 40,2 iki 40,54 kv.m.); nežymius vidaus perplanavimus negalima pripažinti statinio rekonstrukcija ar jo kapitaliniu remontu, nes, kaip matyti iš planinės medžiagos, patalpų skaičius išliko tas pats (penkios patalpos ) t. 1, b. l. 40, 130-131). Trečia, liudytojas A. S. teismo posėdyje patvirtino, kad šalys gyvenant santuokoje atliko patalpų eilinį remontą, rekonstrukcijų nedarė, apie 1990-1991 metus jis (liudytojas) pirko šiferį, kuriuo buvo pakeista namo stogo danga. Liudytojas T. S. patvirtino, kad tėvai darė rekonstrukcijos darbus (persidarė virtuvę), lubos, grindys gyvenamuosiuose kambariuose nebuvo daromos, koridoriuje buvo ( t. 2, b. l. 61-62). Taigi šių liudytojų parodymai dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos ir (ar) remonto nesutampa, be to, iš liudytojo T. S. parodymų daugiau tikėtina, kad buvo atliktas paprastas patalpų remontas, todėl atsakovės argumentai, jog šių liudytojų parodymai patvirtina jos įrodinėjamą aplinkybę dėl ginčo patalpų esminio pagerinimo fakto yra nepagrįsti ir teismas pagrįstai jais nesivadovavo (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog bendromis sutuoktinių lėšomis buvo pagerintas ir kitas statinys – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 4I1p. Iš 2009 m. kadastrinių duomenų bylos matyti, kad esminiai šios statinio pokyčiai, apie kuriuos minėjo atsakovė, neužfiksuoti (t. 1, b. l. 136). Atsakovės pateikti įrodymai apie šio statinio rekonstrukciją nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, jog šis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu ir šeimos lėšomis, kadangi, kaip paliudijo teismo posėdyje šalių sūnus T. S., šio statinio naują statybą pradėjo ieškovas, o baigė liudytojas savo asmeninėmis lėšomis, kur įsirengė garažą (t. 2, b. l. 61-62). Taigi atsakovė neįrodė, kokia šio statinio dalis buvo rekonstruota ir kiek tam panaudota asmeninių ar šeimos lėšų gyvenant šalims santuokoje (CPK 178 str.)
Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus pripažinti ginčo patalpas jungtine šalių nuosavybe, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl naikinti šią teismo sprendimo dalį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo pagrindą svarstyti piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo klausimą. Paaiškėjus, kad apeliantės pasirinktas teisių gynimo būdas (dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe iš esmės jį pagerinus šeimos ar asmeninėmis lėšomis) negali būti taikomas, teismas, netenkinęs reikalavimo pripažinti statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vadovaudamasis CK 3.115 straipsnio 2 dalimi, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalimis, turėjo taikyti alternatyvų atsakovės turtinių teisių gynimo būdą ir priteisti jai atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją už asmenines ir bendro sutuoktinių turto investicijas į asmeninę ieškovo nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2012.). Remiantis aptartais įrodymais (liudytojų, A. S. ir T. S. parodymais, 2007 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų bylos ir UAB „Skena“ 2012 m. rugpjūčio mėn. Statybinių pagerinimo darbų vertės nustatymo duomenimis) yra pagrindas išvadai, kad šalys gyvenant santuokoje atliko ginčo gyvenamųjų patalpų remonto ir kitus darbus, kuriems buvo panaudotos šeimos lėšos (ieškovas šių aplinkybių neginčijo). Iš UAB „Skena“ Statybinių pagerinimo darbų vertės atskaitos matyti, kad ši remonto darbų vertė (neįskaitant ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 4I1p, vertės, dėl kurios teisėjų kolegija jau pasisakė) yra 43 783 Lt (t. 2, priedo b. l. 6, 8), taigi atsakovei tenkanti ½ šių lėšų dalis sudaro 21 891,50 Lt (43 783 Lt : 2). Minėta, kad UAB „Skena“ 2012 m. rugpjūčio mėn. Statybinių pagerinimo darbų vertės atskaita sudaryta vien atsakovės paaiškinimų pagrindu, kitų įrodymų, kurie pagrįstų vertinimo atskaitos duomenis, atsakovė nepateikė, apklausi byloje liudytojai atskaitoje nurodytus darbus patvirtino tik iš dalies. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sumažina pagal vertinimo atskaitą atsakovei tenkančią 21 891 Lt kompensacijos už bendro sutuoktinių turto investicijas į asmeninę ieškovo nuosavybę lėšų dalį 50 proc. ir, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisia atsakovei 10 945,50 Lt kompensaciją (CK 1.5 str. 4 d., 3.115 str. 2 d., CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008, apeliantė nurodo, kad teismui konstatavus, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai turi būti priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, šalims atlyginimo, išryškėjo egzistuojantis teismų praktikos nevienodumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu (ir tai teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo) nevienareikšmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, sprendžiant dėl teisės normų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės atlyginimu, aiškinimo ir taikymo, precedentų galią turi visos pirmiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys. Esant jų konkurencijai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų kasacinio teismo nutarčių priėmimo laiką (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), jose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad šioje byloje kaip precedentu vadovautinasi vėliausia iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo nutarčių, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011, kaip formuojančia teismų praktiką ta linkme, jog byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlaidų paskirstymo proporcingumo taisykle.
Ieškovas reiškė tris reikalavimus, iš kurių vienas (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės) atmestas, kitas reikalavimas (dėl turto padalijimo) tenkintas 50 proc., ir trečias reikalavimas (dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovės prievolėmis) patenkintas 100 proc., t. y. patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalys yra lygios po 50 proc. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 735 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį už ieškinį, patyrė 2 500 Lt atstovavimo ir 198 Lt dokumentų vertimo išlaidų). Šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovui iš atsakovės priteistina 1367,50 Lt (2735:2).
Atsakovė priešieškiniu reiškė 3 savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas (dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės) patenkintas 100 proc., kitas reikalavimas (dėl turto pripažinimo ir padalijimo) tenkintas 7 proc., trečias reikalavimas (dėl neturtinės žalos atlyginimo) patenkintas 100 proc., t. y. patenkinti atsakovės reikalavimai sudaro 69 proc., atmesti reikalavimai – 31 proc. Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (už priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (nuo 1 417,25 Lt dalies mokėjimo buvo atleista, 1 217,25 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo), už ekspertizę sumokėjo 1 500 Lt, už advokato pagalbą – 1000 Lt; už apeliacinio skundo padavimą – 100 Lt, nuo likusios 400 Lt žyminio mokesčio dalies buvo atleista (t. 2, b. l. 128, 132)). Vadovaujantis pirmiau nurodyta išlaidų paskirstymo proporcija, atsakovei iš ieškovo priteistina 1932 Lt (2800 x 69 : 100). Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovo priteistina 564,50 Lt (1932 Lt - 1367,50 Lt).
Atsakovei buvo atidėtas 1 217,25 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl už atmestą 31 proc. reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės priteistina 377,34 Lt žyminio mokesčio. Teismo turėtos 83,89 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos proporcingai paskirstomos taip: iš ieškovo priteistina 48,65 Lt, iš atsakovės – 35,24 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo.
Papildyti teismo sprendimą ir priteisti atsakovei B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 945,50 Lt (dešimties tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių litų 50 ct) kompensaciją ir 564,50 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,65 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 377,34 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus 34 ct) žyminio mokesčio ir 35,24 Lt (trisdešimt penkis litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.