Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2304-1130/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-09-18
Bylos Nr.: 1-2304-1130/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45974-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis: L. B., A. V.
Nukentėjusysis: R. K., A. G.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2304-1130/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45974-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.1; 1.2.14.9.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Violetai Makevičienei, Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorams Mariui Zupkauskui, Rūtai Navasaitienei,kaltinamiesiems L. B., A. V.,nukentėjusiesiems R. K. (R. K.), A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. B. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio su A. G. konflikto metu, vieną kartą ranka sudavęs nukentėjusiajam A. G. į galvos sritį, po ko A. V. sugriebus nukentėjusįjį A. G. už dešinės rankos bei stipriai ją patempus į apačią bei laikant nukentėjusįjį už rankos, jis kojos keliu sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. G. padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. B. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, sugadino svetimą - R. K. priklausantį turtą, t. y. koja du kartus spirdamas į automobilio „Peugeot 3008”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį sparną ir kairės pusės keleivio dureles, jas įlenkė tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 1184,94 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. V. 2023 m. lapkričio 30 d. apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio su A. G. konflikto metu, sugriebęs nukentėjusįjį A. G. už dešinės rankos ir stipriai patempęs ranką į apačią bei ją laikydamas, kai tuo tarpu L. B. kojos keliu sudavė nukentėjusiajam A. G. ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. G. dešinio žastikaulio priekinį išnirimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, dėl įvykio aplinkybių parodė, kad viskas buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte, pažymėjo, kad sutinka tiek su R. K., tiek su ligonių kasų civiliniu ieškiniu. Kalbėjo su R. K. dėl žalos atlyginimo, bet žalos neatlygino dėl finansinių problemų, nurodė, kad dirba medelyne, gauna nedideles pajamas. Po to įvykio daugiau nevartoja alkoholio.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, gailisi, dėl įvykio aplinkybių parodė, kad viskas buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte, pažymėjo, kad sutinka su ligonių kasų civiliniu ieškiniu, dirba statybose, todėl iki mėnesio laiko galėtų atlyginti ieškinį ligonių kasoms. Kalbėjo su A. G. dėl susitaikymo, A. G. jam pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Priešiškumo kaltinamiesiems neturi.

Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neturi jokių čekių patvirtinančių, kiek kainavo striukė ir akiniai, todėl civilinio ieškinio neteiks. Nori greitesnio susitaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jiems sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl turto sugadinimo

2023 m. lapkričio 30 d. protokole - pareiškime R. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 19.40 val., jo kaimynas L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), apgadino jo automobilį „Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. aplankstė kairės pusės galinį sparną, kurio vertė yra 200 eurų ir kairės pusės keleivio dureles, kurių kaina 400 eurų. Jam padaryta 600 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini). Ties daugiabučio antra ir trečia laiptine automobilių stovėjimo aikštelėje matomas rudos spalvos lengvasis automobilis Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekiu nukreiptas į daugiabutį (duomenys neskelbtini), galu į daugiabutį (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis apsnigtas, įsilaužimo ar įsibrovimų žymių į automobilio vidų nėra, langai sveiki, spynos nepažeistos. Ant automobilio kairės pusės galinių durų matomi keli įlenkimai bei ant galinio kairės pusės sparno matomas įlenkimas (b. l. 31-32).

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jam priklauso rudos spalvos automobilis „Peugeot 3008”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gamybos, VIN: (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo žmonos vardu. Automobilį pirko kartu bendrai, naudojasi bendrai, kaip ir jį aptarnauja kartu su žmona. Automobilis draustas bendru civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį kartu su žmona naudoja savo reikmėms. Automobilis nuo šeštadienio t. y. nuo 2023 m. lapkričio 25 d. stovi priparkuotas prie pastato (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 30 d. apie 19.40 val. jis buvo savo bute, atėjo kaimynas J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad kaimynas iš to pačio namo, L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), apgadino jo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. pasakė, kad būdamas savo bute, pro langą išgirdo triukšmą lauke, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad L. spardo jo automobilį. Tada jis iš karto nusileido prie automobilio ir pamatė, kad prie automobilio kairės pusės guli L. ir viena koja įsirėmęs į jo automobilį, t. y. į kairės pusės keleivio dureles. L. akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jis šio paklausė kodėl šis spardo jo automobilį, į ką L. atsakė, kad tai ne jis, o jo kaimynas A., kuris gyvena tame pačiame name pirmoje laiptinėje, kur būtent, nežino. Jis L. pakėlė ant kojų ir dar kartą paklausė kam jis spardo automobilį, į kas šis jam vėl atsakė, kad tai A., o ne jis. Tada jis L. nuvedė į laiptinę ir nuėjo namo paimti telefoną ir iškvietė policiją, o kaip nusileido į apačią L. jau nebuvo, greičiausiai nuėjo pas save į butą. Tada nuėjo vėl prie automobilio patikrinti ar kas apgadinta, kol laukė policijos. Pamatė, kad yra aplankstytas kairės pusės galinis sparnas, kurio vertė yra apie 200 eurų ir kairės pusės keleivio durelės, kurių vertė yra apie 400 eurų. Daugiau apgadinimų nepamatė. Automobilis yra dalinai apsnigtas. Prie automobilio aikštelė taip pat yra visa apsnigta ir prie automobilio kairės pusės yra visa ištrypta, išminkytas sniegas. Automobilį kuo greičiau stengsis nuvaryti į servisą, kad patikslinti žalą ir tada tolimesnio tyrimo metu pateiks sąskaitą faktūrą apie patirtą turtinę žalą. Taip pat nori pasakyti, kad J., atėjęs pasakyti, kad spardomas jo automobilis, nurodė, kad pro langą su telefonu nufilmavo, kad L. spardo jo automobilį ir jam įrašą persiuntė. Su kaimynu L. jie nekonfliktuoja, gyveno taikiai, problemų neturėjo. L. įvykio metu vilkėjo bordinės spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Nusikalstama veika jam padaryta apie 600 eurų turtinė žala. Papildė, kad dėl jo automobilio Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų jis kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Verlita“ ir buvo pateikta 2023 m. gruodžio 7 d. vertinimo ataskaita, kurios kopijas pateiks prie ikiteisminio tyrimo. Su kaimynu L. B. jie bendravo po įvykio ir šis žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą dėl jo automobilio apgadinimų arba susitarti dėl žalos atlyginimo. L. B. pareiškė, kad negali sumokėti tokios sumos, kurią apskaičiavo nepriklausomas ekspertas ir iki šiol nėra jam atlyginęs arba pasiūlęs sustarti dėl žalos atlyginimo. Vertinimo ataskaitoje paskaičiuota apgadnimų remonto vertė ir civilinį ieškinį jis pageidauja pateikti vadovaujantis nurodyta vertinimo ataskaita. Tai yra bendra paskaičiuota remonto vertė be PVM yra 979,29 Eur, kartu su PVM 1 184,94 Eur. Taip pat jis sumokėjo 150 Eur už vertinimo atlikimą ir šią sumą pageidauja įtraukti į savo civilinį ieškinį. Bendras civilinis ieškinys sudarys 1 334,94 Eur turtinės žalos (b. l. 40-41, 49-50).

Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. K. savanoriškai pateikė transporto priemonės Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą VER4293, atliktą vertintojo UAB „Verlita“. Ataskaita susideda iš 30 lapų (aktai, vertinimai, išaiškinimai, nuotraukos ir kt. dokumentai). Taip pat pateikė vertinimo sąskaitą-faktūrą 150 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą (b. l. 51, 53).

Liudytojas J. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 19 val. 30 min., jam būnant namuose ir žiūrint televizorių, išgirdo keistą garsą lauke, pažiūrėjo per langą ir pamatė vidiniame kieme, kaip kaimynas, vardu L., kojomis spardo jo kaimyno R. automobilį Peugeot. Paėmęs telefoną į rankas, nufilmavo kaip daužomas automobilis ir nuėjo pas kaimyną, kuriam priklauso automobilis bei pranešė apie įvykį. Po kelių minučių pas jį atėjo kaimynas R. ir paprašė jo, kad jis atsiųstų vaizdo įrašą, kurį nufilmavo ir pasakė R., kad palauks policijos pareigūnų ir galės papasakoti ką matė. Nuėjęs į lauką prie automobilio pažiūrėti, daužiusio automobilį kaimyno nebuvo. Kaimynas L. buvo apsivilkęs bordinės spalvos striukę, baltos spalvos sportbačius. Vaizdo įrašą savanoriškai pateiks policijos pareigūnams (b. l. 90).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - vaizdo įrašas, pateiktas J. B.. trukmė 1 min. 24 sek. Filmuojama tamsiu paros metu, filmuojama iš viršaus. Vaizdo įraše matoma, kai tamsiai apsirengęs vyras stovi tarp dviejų tamsios spalvos automobilių ir dešine koja spiria į jam iš dešinės stovinčio automobilio dešinės pusės šoną - šoninių durelių sritį, po to atsitraukia ir netrukus dar kartą dešine koja spiria į to pačio automobilio dešinės pusės durelių sritį (b. l. 94-95).

Kaltinamasis L. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, supranta jo esmę, prisipažįsta ir labai gailisi. Jis psichikos sveikatos gydymo įstaigose nesigydė, priklausomybės ligų įstaigose taip pat nesigydė ir nėra registruotas įskaitose. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 30 d. pavakare, jis su pažįstamu ir kaimynu išgėrė alaus, apie penkias skardines, išgėrė maždaug per keturias valandas. Viskas vyko kieme, niekur nebuvo nuėjęs nuo namų. Tą dieną jis kelis kartus buvo išgėręs skirtingų vaistų nuo migrenos ir galvos skausmo. Tai buvo jam išrašyti gydytojo vaistai. Galimai vaistų poveikis su alkoholiu paveikė jį taip, kad nesiorientavo kur yra ir nepamena ką tiksliai darė tos dienos vakare. Jis penktadienį, gruodžio 1 d. atsipeikėjo savo bute ir iš kaimyno A. gavo žinutę, kad jis susisiektų su kitu kaimynu R., gyvenančiu tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje, trečiame aukšte. Pradėjo aiškintis kas atsitiko ir sužinojo, kad lapkričio 30 d. vakare jis kojomis kelis kartus spyrė į nurodyto kaimyno R. automobilį, kuris stovėjo kieme. Pats nurodyto fakto neprisimena, bet kiek žino, tą faktą matė kitas kaimynas ir jį nufilmavo bei pranešė R.. Jis susisiekė su nurodytu kaimynu, kurį jam prisistatė R.. Jie anksčiau niekada neturėjo jokių konfliktų, visada kaimyniškai gerai bendravo, taigi jis negalėjo ir nenorėjo sugadinti kaimyno automobilio tyčia, tiesiog mano, buvo tokioje būsenoje dėl vaistų ir alkoholio ir tokius veiksmus atliko. Jis susitarė su kaimynu R., kad jis atlygins šiam padarytą žalą dėl automobilio sugadinimo. Jis kartu su nurodytu kaimynu apžiūrėjo automobilį ir nufotgrafavo, kad kartu įvertinti padarytus apgadinimus ir atlyginti nuostolį. Kadangi pats to fakto, kai spardė kaimyno automobilį, neprisimena, bet to neneigia, geranoriškai nori atlyginti žalą, prisipažįsta ir gailisi. Papildė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Pranešimas ape įtarimą jam įteiktas, pripažįsta savo kaltę, bet mano, kad nesudavė tiek smūgių A. G., kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad galėjo šiam suduoti į veidą, bet neprisimena tokio fakto, kad būtų sudavęs keliu tiek smūgių šiam į veidą. Dėl R. K. automobilio apgadinimo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. 2023 m. lapkričio 30 d. kartu su A. V., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) name, kieme sutiko A. G. ir vėliau jo automobilyje, kuris stovi kieme, gėrė alų. A. pats paprašė prisijungti ir jie neprieštaravo. Automobilyje jis sėdėjo prie vairo, bet variklio nejungė ir niekur nevažiavo. Po to kelis kartus buvo nuėjęs į parduotuvę, vieną kartą su A., kitą - vienas. A. tą laiką sėdėjo jo automobilyje gale, o grįžęs, jis atsisėdo vairuotojo vietoje, bet variklio nejungė. Toliau sedėjo automobilyje ir gėrė alų. A. apsvaigęs staiga pradėjo jį ir A. įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais, aiškino kaip reikia gyventi ir panašiai. Jis ir A. prašė A. išeiti, prasiblaivyti, tačiau šis nėjo, nors jie ir bandė juo atsikratyti. Dar ėjo į parduotuvę su A. ir atrodo A. irgi nuėjo į parduotuvę. Vėliau su A. vėl grižo į jo automobilį ir toliau gėrė alų, kai staiga pribėgo A. ir jam atrodo, kad įsibėgėjęs spyrė į jo automobilio priekinio keleivio pusės langą. Vėliau A. jam sakė, kad A. lygtai kažką metė į langą. Jis tiksliai aplinkybių jau neprisimena, nes ir pats buvo pakankamai neblaivus. Automobilio stiklas nesudužo, bet A. G. smūgis į automobilio langą buvo stiprus. Kiek prisimena, A. dar spyrė į jo automobilio galines keleivio pusės dureles, nes liko įlenkimas, kurio anksčiau nebuvo. Dėl šio fakto jis nesikreipė į policiją. Jis ir A. išlipo iš automoblio ir A. pamatė, kad jie eina link jo, pradėjo bėgti, o jis paskui šį. Pagavo A. už drabužių, nenorėjo jo mušti, o tik išsiaiškinti kodėl šis taip elgėsi, kažkaip sudrausminti. Kai pagavo A. už drabužių, šis paslydo ir nugriuvo. Jis taip pat nugriuvo, jie pradėjo stumdytis su A., tuo metu galimai nukrito A. akiniai. Nepamena tokio fakto, kad būtų sudavęs A. į veidą, tačiau tokio fakto neneigia, galimai jų susitumdymo metu galėjo suduoti vieną ar kitą smūgį, kurių negali įvardinti. Jam atrodo, kad A. pribėgo juos skirti ir galimai traukė A. už rankos nuo jo, bet nėra visiškai tuo įsitikinęs, kaip minėjo, visų to įvykio aplinkybių jau neprisimena. Kaip jie išsiskyrė, irgi neatsimena, kažkuriuo momentu A. dingo. Kas vyko toliau, jis neprisimena, kadangi buvo girtas. Apie tai, kad tą patį vakarą koja daužė kito kaimyno - R. K. automobilį, jis visiškai neprisimena ir sužinojo apie tai iš pačio automobilio savininko, kuriam pranešė kitas kaimynas, nufilmavęs šį faktą. Mano, kad jis taip pasielgė, galvodamas, kad spardo A. automobilį, nes matė šį anksčiau važinėjantį su kažkokiu automobiliu. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prisipažįsta ir yra susitaręs su R. K. dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį, tačiau iki šios dienos nėra atlyginęs jokios dalies, kadangi neturėjo tam lėšų, jo materialinė padėtis šiuo metu neleidžia jam to padaryti, turi išlaikyti šeimą ir vaikus, mokėti nuomą už butą (b. l. 159, 165-166).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

2023 m. gruodžio 7 d. protokole - pareiškime A. G. parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, netoli išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamo L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. priėjęs jam iš už nugaros, ranka vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, po ko jam nuo veido nukrito akiniai 150 eurų vertės, kurie nukritę ant žemės sulūžo. Tuomet tą patį vakarą, apie 18:30 val. jam priėjus prie L. automobilio, iš jo išlipo L. pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris griebė jam už dešinės rankos ir stipriai patempė į apačią, ko pasekoje jautė didelį skausmą ir jautėsi keistas jausmas peties srityje. Tada šis keliu smūgiavo nuo 10 iki 15 smūgių jam į veido sritį. Dėl tokių L. ir jo pažįstamo veiksmų, jis juto fizinį skausmą, todėl jam padaryta fizinė žala bei dėl sulaužytų akinių „One Optical“ ir dėl suplėšytos kairės pusės striukės „Jack&Jones“ rankovės, kurios vertė 100 eurų, jam padaryta apie 250 eurų turtinė žala (b. l. 14).

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 13:00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, kartu su savo pažįstamais, t. y. L. (pavardės nežino), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), ir šio draugu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), sėdėjo L. automobilyje Opel (valst. Nr. nežino), bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro eigoje, jiems vartojant alkoholinius gėrimus, apie 18:00 val. L., būdamas neblaivus, pradėjo važiuoti automobiliu. Tai pamatęs, jis iššoko iš automobilio galo, L. pavažiavo apie 150-200 metrų, važiavo automobiliu link išvažiavimo iš kiemo, po to sustojo prie (duomenys neskelbtini). Jis supykęs prie priėjo prie L. automobilio ir pasakė, kad šis nevairuotų išgėręs, dėl ko L. ant jo labai supyko. Jiems stovint lauke prie automobilio, prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasekoje, L. norėjo jam trenkti dešine ranka į veido sritį, tačiau jis atsitraukė ir pasakė, kad nenori su juo muštis. Kadangi jie stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, jis nuėjo ant šaligatvio ir, kad L. jam eina iš paskos, nematė. L. priėjęs prie jo, ranka (tiksliai kuria, nematė) vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, dėl ko nuo veido nukrito jo akiniai, kurie nukritę ant žemės, sulūžo. L. jam griebė už striukės gobtuvo, o jis iš striukės bandė išsinerti ir suplyšo striukės kairės pusės vidinė rankovė. Jis išsilaisvino ir ėjo namų link. Kadangi be akinių tamsiu paros metu jis nemato, ėjo namo įsidėti kontaktinių lęšių. Nuėjęs namo, vėl išėjo į lauką ir nuėjo į parduotuvę „IKI“ (duomenys neskelbtini), pasiimti prekių, nes prieš tai prekes L. su savo pažįstamu, buvo palikę prekių saugojimo spintelėje, užrakinamoje raktu. Nuėjęs pasiimti prekių negalėjo, kadangi spintelės raktas buvo pas L. ir šio pažįstamą, todėl jis vėl grįžo į tą pačią vietą prie automobilio (duomenys neskelbtini), kieme. Priėjęs prie automobilio, pabeldė į automobilio keleivio pusės langą, L. pažįstamas išlipęs iš keleivio pusės, griebė jį už dešinės rankos ir stipriai patempė ranką į apačią, ko pasekoje jis jautė didelį skausmą be to jautėsi keistas jausmas peties srityje. Tada šis kojos keliu (kurios kojos, nurodyti negali, nes buvo ranka užsidengęs veidą), smūgiavo jam nuo 10 iki 15 smūgių į veido sritį. Šį konfliktą matė pravažiuojantis kaimynas (jo duomenų nežino), kuris privažiavęs paklausė kodėl jie dviese jį muša, o tuo metu L. su pažįstamu pasakė, kad „jis gi rusas ir jį čia visi pažįsta“ ir nustojo jį mušti bei atsitraukė. Tada jis dar kartą paprašė atiduoti raktą, nuėjo pasiimti prekių, eidamas jautė, kad jam skauda dešinę ranką, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini). Ten jam diagnozavo dešinio peties išnirimą. Dėl tokių L. ir jo pažįstamo veiksmų, jis jautė fizinį skausmą, jam padaryta fizinė žala, dėl sulaužytų akinių „One Optical“, jam padaryta apie 150 eurų turtinė žala, o dėl suplėšytos kairės pusės striukės „Jack&Jones“ rankovės, jam padaryta apie 100 eurų turtinė žala. Žalą patvirtinančių dokumentų pateikti negalės, kadangi akiniai pirkti prieš 5 metus už 200 svarų, o striukė pirkta maždaug prieš 3 metus, maždaug už 155 eurus. Ar įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros, nežino. Po įvykusio konflikto jam skambino policijos pareigūnai, tačiau tuo metu jis blogai jautėsi, jam skaudėjo ranką ir buvo neblaivus, todėl jiems pasakė, kad tuo metu pretenzijų neturi, tačiau šiuo metu vis dar jaučia fizinį skausmą dešinės rankos petyje. Išrašą iš medikų apžiūros jis perdavė po įvykio į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau kokiems, jis nežino, todėl šiuo metu išrašo neturi ir pateikti negalės. Taip pat nori patikslinti, kad visas konfliktas vyko prie namo (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis buvo išgėręs apie 3-4 skardines alaus, o kiek L. su savo pažįstamu tą vakarą buvo išgėrę, jis nežino, bet kiek jam yra žinoma, jie tą dieną vartojo alkoholį nuo pat ryto. Civilinį ieškinį dėl patirtos žalos pateiks tyrimo eigoje. Papildė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 13 ar 14 val. namo kieme, tai yra prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, sutiko pažįstamą vardu L., kuris gyvena tame pačiame kaip ir jis name, tik kitoje laiptinėje. L. lauke rūkė su kitu vaikinu, gyvenančiu toje pačioje laiptinėje kaip ir L., tik jo vardo jis nežino. Anksčiau jie jokių konfliktų neturėjo, jis sustojo su vyrais pašnekėti, parūkyti. Tuo metu jis grįžo iš parduotuvės, turėjo prekių maišą su maistu. Pradėjęs kalbėtis su vyrais, pasakė, kad buvo dėl darbo viename statybos objekte ir jam reikia komandos tokiems darbams. Vyrai pasiūlė nueiti plačiau pakalbėti L. automobilyje, tai yra Opel, kuris stovėjo prie namo aikštelėje. Jie trise nuėjo į automobilį, L. atsisėdo vairuotojo vietoje, šio draugas prie L., keleivio vietoje, o jis gale. Pokalbio metu atėjo L. žmona ir metė į L. kuprinę bei pasakė jam namo nebegrįžti, nes šis girtuokliauja. Jie pasijuokė su vyrais ir nusprendė nueiti į parduotuvę alkoholio. Prieš tai L. ir šio draugas gėrė alkoholį, jis priėjęs prie vyrų buvo blaivus. Kartu su L. jis nuėjo į parduotuvę, kur pasiėmė alaus apie 6 skardines (po 2 kiekvienam). Grįžę gėrė L. automobilyje, sėdėjo taip pat kaip ir prieš tai. Jis išgėrė apie dvi skardines. Vyrai dar nusprendė išgerti ir vėl nuėjo į parduotuvę alaus. Dar kartu su vyrais išgėrė vieną skardinę alaus. Po to vyrai trečią kartą nuėjo į parduotuvę, dar kažkiek alaus paėmė. Viso tą dieną su nurodytais vyrais išgėrė apie 3 skardines alaus. Taip jie sėdėjo geras 3-4 valandas. Atsimena, kad dar kartą L. su savo draugu ėjo į parduotuvę alaus, o jis liko automobilyje, kurio variklis buvo įjungtas. Jau link vakaro, pradėjus temti, gal apie 17 val., L. draugas trumpam buvo nuėjęs namo, po to grįžo ir jie vėl sėdėjo L. automobilyje. Kai pro šalį ėjo L. draugo sugyventinė, pasakė, kad jeigu neišsiskirstys, ji iškvies policiją. L. tada staiga pradėjo važiuoti savo automobiliu. Jis išsigando, nenorėjo kartu važiuoti, todėl greitai iššoko iš automobilio, kur paliko maišą su maisto prekėmis, taip pat automobilyje liko jo piniginė, kurioje buvo jo dokumentai, vairuotojo pažymėjimas. L. nuvažiavo už posūkio, prie (duomenys neskelbtini) namo išvažiavimo. Tuo metu jis stovėjo su L. draugo moterimi ir ją įkalbinėjo, kad ši neskambintų į policiją. Tuo metu priėjo jos vyras ir pasakė, kad L. kažkur išvažiavo ir nuėjo jo ieškoti. Jis maždaug po kelių minučių nuėjo į tą vietą, kur matė išvažiuojantį L. automobilį ir pastebėjo, kad L. sėdi mašinoje, o jo draugas šalia. Jis pasakė L. kam jis girtas važinėja, nes atims jo teises. Jis iš automobilio pasiėmė savo paliktą kačių kraiką, o maišo su maistu nebuvo automobilyje. L. pasakė, kad jo maišą nunešė į IKI parduotuvę ir padėjo į saugos spintelę. L. bandė išvažiuoti, bet slydo automobilio ratai, todėl šis prisiparkavo ir išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, pasakė šiam kodėl jis girtas važinėja ir L. staiga jam bandė suduoti kumščiu į galvą, jis išsisuko nuo smūgio. Jis pasakė, kad nenori muštis su juo ir nusisukęs į L. nugara, nuėjo link savo laiptinės. L. jį pasivijo ir iš nugaros jam sudavė dešinės rankos kumščiu į dešinio smilkinio pusę. Jam nukrito akiniai į sniegą. Akinių po šio įvykio jis nerado, jie ten kažkur ir liko. Po suduoto smūgio L. griebė jį už striukės ir pradėjo tampyti, nuo ko striukė suplyšo (pateiks apžiūrai vėliau). Jis bandė išsilaisvinti ir išsinėrė iš striukės. L. draugas, tuo metu stovėdamas vidury gatvės, numetė jam jo piniginę su dokumentais ir raktą nuo parduotuvės saugos spintelės, kur turėjo būti jo maišas su maistu. Jis paėmė savo piniginę su dokumentais ir striukę. Nuėjo namo, nusiprausė, įsidėjo akių lęšius. Iš karto apie šį faktą nepranešė ir nesikreipė niekur, nes iš pradžių konfliktų nenorėjo, suprato, kad L. girtas, todėl veltis į konfliktą nenorėjo. Jis nuėjo į IKI parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur be rakto jam negalėjo atiduoti jo maišo su prekėmis, kurį ten paliko vyrai. Po to jis grįžo prie L. automobilio, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini) namo išvažiavimo. Iš keleivio pusės pasibeldė į automobilio langą, kur sėdėjo L. draugas. O L. buvo vairuotojo pusėje. Tuo metu prasidėjo antras konfliktas. Jis pasakė, kad vyrai atiduotų raktą nuo spintelės. Vyrai abu išlipo iš automobilio. L. draugas griebė jį už dešinės rankos ir stipriai patempė į apačią, nuo ko labai jam stipriai skaudėjo. L. draugas jį laikė už tos rankos, o L. pribėgęs sugriebė už striukės kapišono ir kojos (kurios nepamena) keliu pradėjo jam smūgiuoti į galvą, pataikė į veido ir galvos sritis ir tų smūgių buvo ne mažiau kaip dešimt. Tuo metu automobiliu pravažiavo kažkoks vyras, valtybinių numerių nepamena ir to vyro nežino duomenų. Tuo metu L. nustojo jį mušti, o nuo L. draugo jis išsilaisvino savo ranką. Tas vyras klausė kodėl šie jį žiauriai muša. L. atsakė, todėl, kad jis yra rusas). Jis pasakė L. draugui, kad atiduotų raktą ir šis jam numetė tą raktą. Jis nuėjo į parduotuvę, kur pasiėmė iš apsaugos spintelės savo maišą su maistu. Tuo metu suprato, kad jam labai skauda ranką, pastebėjo, kad ranka išnarinta ir paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji jį nuvežė į ligoninę. Ten jį apžiūrėjo, įtaisė rankos sąnarį ir paleido. Į teismo medicinos tarnybą jis buvo nuvykęs apžiūrai maždaug po savaitės. Kai jis grįžo iš ligoninės, jo kaimynas R. pasakė, kad L. jam pasakė, kad jis apspardė jo automobilį, o iš tikrųjų automobilį spardė pats L.. Kitą dieną L. buvo sutikęs prie laiptinės, jie kalbėjosi, L. pasakė, kad nieko neprisimena ir nesupranta kaip tai galėjo atsitikti. Pasakė, kad jam buvo suplėšyta striukė, sugadinti akiniai, kurių nerado ir L. žadėjo, kad atlygins jam padarytą žalą. Tačiau nuo to laiko taip ir neatlygino jam žalos ir vengė su juo bendrauti. Jam padaryta turtinė žala dėl akinių 150 eurų, dėl suplėšytos striukės 100 eurų žala, taip pat nori pateikti civilinį ieškinį dėl to, kad po jam padarytų sužalojimų jis negalėjo kitą dieną išeiti į darbą, atlikti pagal jo individualią veiklą tinkavimo darbų, dėl kurių turėjo gauti pelno 300 eurų. Galimai civilinį ieškinį papildys tyrimo eigoje (b. l. 107-108, 114-115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 3904/2023(01) nurodyta, kad A. G. nustatyta dešinio žastikaulio priekinis išnirimas, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Dešinio žastikalulio priekinis išnirimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kiti sužalojimai - prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl žastikaulio išnirimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaktos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekvienas iš sužalojimų atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d. A. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais (b. l. 123-124).

Kaltinamasis L. B. parodė, kad pranešimas ape įtarimą jam įteiktas, kaltės nepripažįsta, A. jis nemušė. Jis nėra gydytas psichikos gydymo įstaigose, nebuvo gydytas priklausomybės ligų gydymo įstaigose, įskaitose nėra registruotas. Su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. A. G. yra jo kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, bet kitoje laiptinėje. A. V. irgi jo kaimynas, jis toje pačioje laiptinėje, jie dažnai bendrauja, santykiai jų draugiški. Su A. taip pat buvo pankamai draugiški santykiai, anksčiau nebuvo konfliktų ar barnių. 2023 m. lapkričio 30 d. kartu su A. V. buvo prie jų namo laiptinės, tai yra (duomenys neskelbtini). Toje vietoje sutiko A., kuris ėjo su prekėmis maiše ir paprašė prisijungti prie jų. Jie bendrai išgėrė po kelias skardines alaus. Maždaug po pusvalandžio nuėjo ir atsisėdo jo automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (raidžių šiuo metu nepamena), nes lauke buvo šalta. Jo automobilis stovėjo prie namo laiptinės, aikštelėje. Automobilyje jie dar išgėrė alaus. Jis sėdėjo prie vairo, bet variklio nejungė ir niekur nevažiavo. Po to kelis kartus buvo nuėjęs į parduotuvę ir vėl gėrė alų. Iš automobilio karts nuo karto išlipdavo, A. taip pat buvo atsisėdęs vairuotojo vietoje, kai jis ir A. buvo nuėję į parduotuvę. Kai sėdėjo automobilyje ir gėrė alų bei kalbėjosi, A. apsvaigęs staiga pradėjo jį ir A. įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais. Ir jis, ir A. bandė šį raminti ir A. apsiramino, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo kalbėti nesąmones, juos įžeidinėti. Dar po kažkiek laiko su A. nuėjo į parduotuvę, o A. pasakė, kad jau skirstosi. Kai grįžo ir atsisėdo į automobilį, staiga pribėgo A. ir ar tai spyrė, ar tai kažką metė į jo automobilį ir pataikė į keleivio pusės priekinių durelių stiklą. Stiklas nesudužo. A. dar spyrė į jo automobilio galines keleivio pusės dureles, liko įlenkimas. Jis ir A. išlipo iš automoblio ir jis ėjo link A.. A., kiek atsimena, stebėjo iš šono. A. vėl pradėjo įžeidinėti, įžūliais veiksmais provokavo, kvietė muštis. Kai A. pamatė, kad eina link jo, šis pradėjo bėgti, o jis paskui. Pagavo A. už striukės kapišono. Jo nenorėjo mušti, norėjo tik išsiaiškinti kodėl šis taip elgiasi. Kai laikė A. už striukės gobtuvo, šis paslydo ir nugriuvo. Jis taip pat nugriuvo, jie pradėjo stumdytis su A., tuo metu galimai nukrito šio akiniai. Jis A. nesudavė jokių smūgių, jie tik susistumdė nugriuvus ant žemės, po to atrodo dar pasistumdė, kai atsikėlė. Atsikėlus, jis pasakė, kad nenori su juo muštis, o A. jam kumščiu sudavė į kairį petį, bet fizinio skausmo nejautė. Tuo metu pribėgo A. ir norėjo juos išskirti. A. A. patraukė A. už rankos (kurios nepamena), kad atskirti nuo jo. A. nenustojo šūkauti, vis provokavo, stumdė jį ir A.. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visko gerai neprismena, tačiau gali tvirtinti, kad tyčia nebuvo sudavęs jokių smūgių A. ir A. taip pat nesudavė nei rankomis, nei kojomis A. jokių smūgių. Dar kažkiek laiko vyko barnis, tačiau jie išsiskirstė, bet jau neprisimena kaip tai vyko, nes buvo pakankamai girtas, nes tą dieną išgėrė alaus ir vaistų nuo migrenos. Po kelių dienų jam paskambino A. ir pasakė, kad reikalauja iš jo 400 eurų už sudaužytus alkinius, o iš A. reikalaus 600 eurų. Jis pasakė A., kad kalbės susitikę, bet taip ir nepavyko susitikti, nes kitą dieną A. buvo girtas. Dar po kažkiek dienų susitiko su A., kuris pasakė, kad pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai ir bendravo su juo, nes A. parašė pareiškimą. Jis mano, kad A. nori pasipelnyti, gauti iš jų su A. pinigų, nors pats elgėsi neadekvačiai, įžūliai, provokuojančiai, stumdėsi, spardė jo automobilį. Papildė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi. Pranešimas ape įtarimą jam įteiktas, pripažįsta savo kaltę, bet mano, kad nesudavė tiek smūgių A. G., kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad galėjo jam suduoti į veidą, bet neprisimena tokio fakto, kad būtų smūgiavęs keliu tiek smūgių šiam į veidą. Dėl R. K. automobilio apgadinimo prisipažįsa visiškai ir labai gailisi. 2023 m. lapkričio 30 d., kartu su A. V., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) name, kieme sutiko A. G., ir vėliau jo automobilyje, kuris to namo kieme, gėrė alų. A. pats paprašė prisijungti ir jie neprištaravo. Automobilyje sėdėjo prie vairo, bet variklio nejungė ir niekur nevažiavo. Po to kelis kartus buvo nuėjęs į parduotuvę, vieną kartą su A., kitą vienas. A. tą laiką sėdėjo jo automobilyje gale, o grįžus, jis atsisėdo vairuotojo vietoje, bet variklio nejungė. Toliau sėdėjo automobilyje ir gėrė alų. A. apsvaigęs staiga pradėjo jį ir A. įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais, aiškino kaip reikia gyventi ir panašiai. Jis ir A. prašė A. išeiti, prasiblaivyti, tačiau šis neišėjo, nors ir bandė juo atsikratyti. Dar ėjo į parduotuvę su A. ir atrodo A. irgi nuėjo į parduotuvę. Vėliau su A. vėl grižo į jo automobilį ir toliau gėrė alų, kai staiga pribėgo A. ir jam atrodo, kad įsibėgėjęs spyrė į jo automobilio priekinio keleivio pusės langą. Vėliau A. jam sakė, kad A. lygtai kažką metė į langą. Jis tiksliai aplinkybių jau neprisimena, nes ir pats buvo pakankamai neblaivus. Automobilio stiklas nesudužo, bet A. G. smūgis į automobilio langą buvo stiprus. Kiek prisimena, A. dar spyrė į jo automobilio galines keleivio pusės dureles, nes liko įlenkimas, kurio anksčiau nebuvo. Dėl šio fakto jis nesikreipė į policiją. Jis ir A. išlipo iš automoblio ir A. pamatė, kad jie eina link jo, šis pradėjo bėgti, o jis paskui šį. Pagavo A. už drabužių, nenorėjo jo mušti, o tik išsiaiškinti kodėl taip elgiasi, kažkaip sudrausminti. Kai pagavo A. už drabužių, šis paslydo ir nugriuvo. Jis taip pat nugriuvo, jie pradėjo stumdytis su A., tuo metu galimai nukrito šio akiniai. Nepamena tokio fakto, kad būtų sudavęs A. į veidą, tačiau tokio fakto neneigia, galimai jų susistumdymo metu galėjo suduoti vieną ar kitą smūgį, kurių negali išvardinti. Jam atrodo, kad A. pribėgo jų skirti ir galimai traukė A. už rankos nuo jo, bet nėra visiškai tuo įsitikinęs, kaip minėjo, visų to įvykio aplinkybių jau neprisimena. Kaip jie išsiskyrė irgi neatsimena, kažkuriuo momentu A. dingo. Kas vyko toliau, jis neprisimena, kadangi buvo girtas. Apie tai, kad tą patį vakarą koja daužė kito kaimyno - R. K. automobilį, jis visiškai neprisimena ir sužinojo apie tai iš pačio automobilio savininko, kuriam pranešė kitas kaimynas, nufilmavęs šį faktą. Mano, kad jis taip pasielgė, galvodamas, kad spardo A. automobilį, nes matė šį anksčiau važinėjantį su kažkokiu automobiliu. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prisipažįsta ir yra susitaręs su R. K. dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį, tačiau iki šios dienos nėra atlyginęs jokios dalies, kadangi neturėjo tam lėšų, jo materialinė padėtis šiuo metu neleidžia jam to padaryti, turi išlaikyti šeimą ir vaikus, mokėti nuomą už butą (b. l. 159, 165-166).

Kaltinamasis A. V. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, supranta jo esmę, bet nepripažįsta kaltės, kadangi A. G. tik parvertė ant žemės, su tikslu nuraminti ir sudrausminti. Jis buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis, nėra gydytas priklausomybės ligų gydymo įstaigose, įskaitose neįrašytas, sunkių galvos traumų neturėjo. Pranešimo apie įtarimą esmė jam aiški, bet kaltės nepripažįsta. Galimai 2023 m. lapkričio 30 d. dienos metu, jis buvo su kaimynu L. B. prie namo, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini), kieme rūkė, kai prie jų priėjo pažįstamas iš matymo A., pavardė, kaip dabar žino, G.. A. gyvena šalia esančiame name, anksčiau tik pasisveikindavo, jie nėra draugai. Kartu nusprendė išgerti alaus. L. ir A. nusipirko alaus parduotuvėje ir jie atsisėdo L. B. automobilyje Opel Vectra, kuris stovėjo namo kieme. Jie vartojo alų apie kelias valandas ir A. apsvaigęs pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo įžeidinėti L. B. be jokios priežasties. Tiesiog šis elgėsi labai neadekvačiai, suprato, kad dėl girtumo. L. bandė apraminti A., tačiau tas nerimo ir provokavo žodžiu L. ir jį, bandydamas sukelti muštynes. Jie išlipo iš automobilio, A. toliau tęsė savo neadekvačius veiksmus, vadino necenzūrianiais žodžiais L. ir jį. Ir jis ir L. bandė A. išvaryti, šiam buvo pasakyta, kad išeitų, tačiau šis neišėjo, šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Kiek atsimena, L. su A. susitumdė, tačiau A. nesudavė smūgių. A. kažkur dingo, o jis su L. vėl atsisėdome į automobilį. Maždaug po trijų minučių jis pajuto smūgį į automobilio priekinį keleivių pusės langą. Pamatė, kad A. stovi prie automobilio ir tai šis sudavė smūgį į langą. Jis ir L. išlipo iš automobilio ir jis parvertė A. ant žemės bei laikė su L. šį prispaudę kažkiek prie žemės. Smūgių nesudavė nei jis, nei L.. A. visą laiką šaukė, juos vadino necenzūriniais žodžiais. Nematė ar buvo nukritę, ar sudužę šio akiniai. Kiek pamena, antrą kartą atėjęs ir pradėjęs daužyti į automobilio langą, A. jau buvo be akinių. Po to, kai parvertė A. ant žemės ir kartu su L. kažkiek šį laikė, niekas daugiau nebuvo priėjęs ir nežino ar tą faktą matė. Nei jis, nei L. A. nemušė, jų tikslas buvo šį apraminti ir išvaryti. Kai paleido A., šis nuėjo į savo namų pusę. Daugiau A. negrįžo prie jų. Po šio įvykio su A. jis nebendravo, šis ir toliau elgiasi neadekvačiai, jį ir L. pamatęs kieme, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jam po kojomis kieme metė naujametinį fejerverką, taip pat buvo išjungęs elektrą bendroje skydinėje jo ir L. bute. Dėl skydinės išlaužimo, pranešė policijai. Kaip supranta, A. galimai turi psichikos sutrikimų ir dėl to taip elgiasi neadekvačiai. Papildė, kad iš dalies prisipažįsta, nes negali pasakyti tiksliai ar buvo sugriebęs A. G. už rankos. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, supranta jo esmę, iš dalies pripažįsta savo kaltę. Kaip ir buvo anksčiau nurodęs, A. G. jis tik parvertė ant žemės, su tikslu nuraminti ir sudrausminti. Galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 30 d., jau tiksliai nepamena, dienos metu, jis sutiko kaimyną L. B. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jie parūkė lauke, tuo metu prie jų priėjo pažįstamas iš matymo A. G.. Kartu nusprendė išgerti alaus, A. taip pat norėjo kartu su jais išgerti. Kiek prisimena, A. pats turėjo alaus, o jie su L. buvo nusipirkę prieš tai. Jie atsisėdo L. B. automobilyje Opel Vectra, kuris stovėjo namo kieme. Jie vartojo alų apie kelias valandas ir A. apsvaigęs pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo įžeidinėti L. B. be jokios priežasties. Atsimena, šis pradėjo L. sakyti apie tai, kad L. nedirba, neišlaiko savo šeimos. L. liepė A. nusiraminti, tačiau tas vis labiau įžeidinėjo, kalbėjo nesąmones, elgėsi labai neadekvačiai, jau buvo stipriai apgirtęs. L. bandė apraminti A., tačiau tas nerimo ir provokavo žodžiu L. ir jį. Kiek atsimena, A. turėjo su savimi maišą iš „IKI“ parduotuvės ir pats jiems prisipažino, kad prekes, turimas maiše, pavogė, ten buvo kačių maistas ar kraikas, dar kažkas. Tiksliai visų aplinkybių jau neprisimena, bet A. taip neadekvačiai pradėjus elgtis, L. jį išvarė iš automobilio. A. išėjo pats, nematė, kad L. prieš šį naudotų jėgą. A. iš pradžių kažkur nuėjo ir dingo, o jis ir L. toliau sėdo automobilyje. Tačiau netrukus, gal po 10-15 minučių A. grįžo ir sudavė kumščiu į L. automobilio priekinio keleivio pusės langą. A. pradėjo šaukti, kad grąžintų jam jo maišą su prekėmis. Ar tas maišas buvo automobilyje, jis nepamena, vėliau to maišo nematė, kur jis dingo nežino. Kai A. sudavė kumščiu į automobilio langą, ir jis, ir L. išlipo iš automobilio ir jis parvertė A. ant žemės bei laikė su L. šį prispaudę prie žemės, gal apie pusę minutės. Šis gulėjo ant pilvo ir jis A. laikė už sprando, o kita ranka prispaudęs jo nugarą. Kaip, kokiu būdu jis parvertė A. ant žemės, tiksliai neprisimena. Negali pasakyti ar sugriebė šiam už rankos, galimai sugriebė už nugaros. Smūgių jam nesudavė ir kiek prisimena, L. taip pat A. nemušė. Išgertuvių metu A. buvo su akiniais, o kai grįžo ir daužė į automobilį, jau buvo be akinių. Nežino kuriuo metu ir kur dingo A. akiniai. A. visą laiką šaukė, juos vadino necenzūriniais žodžiais. Kai paleido A., šis nuėjo į savo namų pusę. Daugiau A. nebuvo grįžęs į kiemą (b. l. 179-180, 187-188).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis L. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų L. B. ir A. V. kaltę patvirtina jų pačių prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamieji L. B. ir A. V. apklausiami teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: protokolai – pareiškimai (b. l. 1; 14), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 31-32), nukentėjusiojo R. K. parodymai (b. l. 40-41, 49-50), savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 51, 53), liudytojo parodymai (b. l. 90), apžiūros protokolas (b. l. 94-95), nukentėjusiojo A. G. parodymai (b. l. 107-108, 114-115), specialisto išvada (b. l. 123-124).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl L. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi nesunkios nusikalstamos veikos), padarytos veikos yra baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, bei L. B. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, L. B. skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K.. Už padarytą BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, L. B. skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K.. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, L. B. paskirtas bausmes teismas subendrina dalinio sudėjimo būdu, ir skiria subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K..

Spręsdamas dėl A. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei A. V. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, A. V. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. B. skiriama 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K., o kaltinamajam A. V. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 114,88 Eur civilinį ieškinį (b. l. 126-128).

Nukentėjusysis R. K. pareiškė 1 334,94 Eur civilinį ieškinį (b. l. 85).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiojo A. G. gydymą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, abu kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų L. B. ir A. V. solidariai priteisiama 114,88 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo L. B. veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo L. B. priteisiama 1 334,94 Eur R. K. turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad kaltinamasis L. B. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K..

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, L. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. B. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skiriama galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau, kaip 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. K..

Nukentėjusiojo R. K. (R. K.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. B. 1 334,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skiriama galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pilnai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 114,88 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš L. B. ir A. V. 114,88 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis