- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-516-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00114-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. U.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Ernestas Šapalas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. U. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties S. U. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos) 2021 m. kovo 19 d. nutarimu S. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 38 dalyje, ir jam paskirta 300 eurų dydžio bauda už tai, kad jam būnant atsakingu už aplinkos apsaugą įmonėje „X.“, įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d., neturėdama tam teisės, apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), be to, UAB „X.“, neturėdama tam teisės, laikė daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 6 punkto ir šio įsakymo 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. U. pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi skundas netenkintas, Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas, konstatavus, kad šis nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, o S. U. skundo argumentai yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. U. atstovas advokatas Ernestas Šapalas skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde tvirtinama, kad teismas nepašalino abejonių dėl nusižengimo požymių S. U. veikoje egzistavimo bei S. U. kaltės. Teismo išvados nėra pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą. Skundžiama nutartimi pažeistas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.2. Skunde teigiama, kad UAB „X.“ atliekų apdorojimo veiklos nevykdė, S. U. negalėjo ir neturėjo žinoti apie kitos įmonės - UAB „Y.“ veiklos specifiką, joje tvarkomą apskaitą ir pan. Jo kaltė negali būti grindžiama dokumentais, kurie UAB „X.“ ir S. U. nebuvo prieinami ir aplinkybėmis, kurios išimtinai susiję su UAB „Y.“ veikla, apskaita ar neatliktomis pareigomis.
3.3. Skunde tvirtinama, kad 114,200 t padangų nepagrįstai priskirtos naudoti nebetinkamų padangų atliekų kategorijai. 2018 m. vasario 18 d. tarp UAB „X.“ (vykdytojo) ir UAB „Y.“ (užsakovo) sudaryta paslaugų sutartimi Nr. 20180214/1 UAB „X.“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti iš UAB „Y.“ tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus. UAB „Y.“ įsipareigojo perduoti išrūšiuotas, tinkamas tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais. Sutartyje taip pat nurodyta, kad tuo tikslu padangos pristatomos į vykdytojo remonto dirbtuves. Nurodytos paslaugų sutarties pagrindu UAB „X.“ buvo perduota iš viso 114,200 t padangų pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. - 2019 m. spalio 10 d. važtaraščius Nr. 1 - 9. Visuose nurodytuose važtaraščiuose kaip krovinys įvardijamos „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“, o ne kaip atliekos. Atsižvelgiant į tai, nurodytos padangos nebuvo įtrauktos į UAB „X.“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Aplinkybė apie tai, kaip UAB „Y.“ (užsakovas pagal sutartį) tvarkė savo apskaitą, neįrodo, kad UAB „X.“ (vykdytojas pagal sutartį) turėjo kokį nors teisinį pagrindą šiuo konkrečiu atveju ginčo padangas laikyti atliekomis ir apskaityti jas analogiškai kaip kita įmonė. Tai, kas paminėta, patvirtina, jog sutarties objektu buvusios padangos (iš viso 114,200 t) buvo skirtos tolimesniam naudojimui arba restauracijai, todėl nebuvo pagrindo šias padangas laikyti atliekomis - daiktais, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte. Kadangi UAB „X.“ įsipareigojo suteikti ir suteikė užsakovui UAB „Y.“ tinkamų tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangų diskų išmontavimo paslaugą, tačiau nevykdė atliekų apdorojimo veiklos, vadinasi, įmonė negalėjo pažeisti aplinkosaugos reikalavimų, kurie taikomi būtent atliekų apdorojimo veiklai. Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. U. veika neturi objektyvių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, požymių.
3.4. Skunde teigiama, kad veikdamas kaip UAB „X.“ darbuotojas, S. U. neturėjo pareigos ir negalėjo žinoti bei vertinti UAB „Y.“ vidinės veiklos specifikos bei apskaitos, tačiau pagrįstai rėmėsi jam prieinama UAB „X.“ sutartinių santykių su šia įmone dokumentuose esančia informacija. Tuo tarpu, teismo išvada iš esmės reiškia, kad S. U. turėjo pats nustatyti kitai įmonei priklausančių padangų statusą ir nesivadovauti UAB „X.“ dokumentuose nurodyta informacija, kas prasilenktų su pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. S. U. nebuvo kompetentingas ir neturėjo spręsti kitos įmonės verslo klausimų, t. y., įsitikinti, ar konkrečios padangos tikrai yra tinkamos naudoti, kaip UAB „Y.“ nurodė sutartyje, ar UAB „Y.“ įvykdžiusi savo pareigas, siejamas su tokių padangų rūšiavimu, apskaita ir pan. Jei padanga nėra visiškai nusidėvėjusi (praradusi vientisumą ar pan.), jos tinkamumas naudoti yra paties ūkio subjekto apsisprendimas. Nors teismas atsižvelgė į Departamento atstovės vertinimą, neva ginčo padangos pagal jų būklę (atstovės teigimu, buvo nusidėvėjęs protektorius) nebuvo tinkamos restauravimui, tačiau turėjo vertinti tokius teiginius kritiškai. Teismas neatkreipė dėmesio, kad Departamentas apžiūros metu šių padangų būklės apskritai nenustatinėjo ir nefiksavo, jokių priemonių ginčo padangų būklei nustatyti nebuvo imtasi ir įrodymų, kad ginčo padangų nebuvo galima naudoti, restauruoti, byloje nėra. Skunde pažymima, kad net padangai esant be protektoriaus, jos restauravimas yra galimas. Taigi padangos tinkamumas naudoti yra būtent paties ūkio subjekto apsisprendimas (įvertinus galimus kaštus) ir tai nustatyti ginčo situacijoje S. U. nei objektyviai galėjo, nei privalėjo. Apelianto įsitikinimu, vien faktas, kad ginčo padangos UAB „Y.“ apskaitoje buvo apskaitytos atliekų kodu 16 01 03, nepaneigia aplinkybės, kad šios padangos buvo išrūšiuotos ir atskirtos kaip tinkamos tolimesniam naudojimui, todėl neatitiko atliekoms taikomų kriterijų, o S. U. pagrįstai nelaikė jų atliekomis. S. U. ginčo situacijoje elgėsi atidžiai ir rūpestingai: turėjo svarų teisinį pagrindą vertinti ginčo padangas kaip tinkamas naudoti, kadangi taip buvo nurodyta jam prieinamuose dokumentuose, o abejoti kitos įmonės - kontrahento UAB „Y.“ - nurodoma informacija apie padangų statusą neturėjo priežasčių, nes ši įmonė padangas išrūšiuodavo ir atskirdavo tinkamas naudoti. S. U., veikdamas kaip UAB „X.“ darbuotojas, negalėjo ir neturėjo žinoti padangų statuso kitoje įmonėje (kada jos gautos, kaip apskaitytos ar išrūšiuotos ir pan.) bei kitos įmonės veiklos specifikos, tačiau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn remiantis vien informacija apie kitos įmonės veiklą, nesiejant to su jo turėjimu ir galėjimu apie tai žinoti veikos atlikimo metu. Apelianto nuomone, jei UAB „Y.“ savo veikloje neatliko kokių nors pareigų (netinkamai išrūšiavo, apskaitė padangas ar pan.), UAB „X.“ ir jos darbuotojams dėl to atsakomybė negali kilti.
3.5. Pasisakydamas dėl S. U. nepagrįsto pripažinimo kaltu dėl 4,78 t padangų laikymo, apeliantas nurodo, kad remiantis įprasta praktika, tiksliai atliekos pasveriamos tik jų perdavimo atliekų tvarkytojams metu, o GPAIS apskaitoje buvo nurodytas preliminarus visų įmonės veikloje susidariusių atliekų, buvusių tiek žaliame, tiek mėlyname konteineryje, svoris - apie 3 tonas. Departamentas atliekų, buvusių žaliame konteineryje, svorio nenustatinėjo, o mėlyname konteineryje buvusių atliekų svorį (3,392 t) paskaičiavo tik preliminariai (ne pagal turinį, bet pagal konteinerio išmatavimus. Vėliau visas įmonės veikloje susidariusias atliekas (buvusias tiek mėlyname, tiek žaliame konteineriuose) perdavus atliekų tvarkytojams, jų kiekis patikslintas į 4,78 t padangų atliekų. Kaip matyti, preliminaraus kiekio, įtraukto į GPAIS ataskaitą (3 t) ir patikslinto kiekio (4,78 t) skirtumas nėra ženklus ir yra protingas, atsižvelgiant į tai, kad tikrąjį padangų svorį lemia ne konteinerio išmatavimai ir ne vien padangų kiekis, bet ir rūšis, todėl vizualiai nustatomas preliminarus svoris gali skirtis nuo tikrojo svorio. Be to, įmonės atliekų susidarymo apskaitos vedimas nėra S. U. atsakomybė, kadangi paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „X.“ aplinkosauginis atstovavimas (GPAIS ataskaitų rengimas, teikimas, konsultavimas, kt.) yra pavestas UAB „S.“. Šis faktas Departamento pareigūnams neabejotinai yra žinomas, kadangi minėtos įmonės atstovas G. B. taip pat dalyvavo Departamento vykdytos UAB „X.“ patalpų apžiūros metu. Be to, Departamentui yra prieinami duomenys apie asmenis, turinčius teisę pateikti bei pateikusius GPAIS ataskaitas konkrečios įmonės vardu.
3.6. Skunde pabrėžiama, kad UAB „X.“ užsiima transporto srities veikla ir disponuoja daugiau nei 100 transporto priemonių, taip pat savo ūkinei veiklai naudoja remonto dirbtuves. Dėl tokio pobūdžio ūkinės veiklos įmonės veiklos teritorijoje per vienerius metus susidaro vidutiniškai apie 30 tonų naudoti nebetinkamų padangų atliekų. Departamento nutarime pažymėta, jog patikrinus įmonės atliekų susidarymo apskaitą nustatyta, kad 2018 m. įmonėje susidarė 44,080 t atliekų kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), kurios perduotos atliekų tvarkytojams. Per 2019 m. įmonės veikloje iš viso susidarė 21,64 t padangų atliekų, per 2020 m. - 38,42 t padangų atliekų. Taigi ginčo padangų atliekos, kaip susidariusios įmonės veikloje, buvo įtrauktos į UAB „X.“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y., registruotos GPAIS, ir tai patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys.
3.7. Skunde nurodoma, kad aiškindamasis šių atliekų susidarymo aplinkybes, teismas rėmėsi atsakomybėn traukiamo S. U. apžiūros metu duotu pirminiu paaiškinimu, kad šios padangų atliekos priklauso UAB „Y.“, akcentavo aplinkybę, kad pagal UAB „Y.“ prekių pirkimo iš Estijos ir Latvijos įmonių dokumentus laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. UAB „Y.“ įgijo tiek sunkvežimio padangas, tiek ir lengvųjų automobilių. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad tai sudaro pagrindą manyti, kad UAB „X.“ ginčo padangas (lengvąsias padangas) gavo būtent iš UAB „Y.“, tačiau apelianto įsitikinimu, šias aplinkybes teismas nustatė netinkamai ir nevisapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus. Tirdamas padangų importo iš Estijos ir Latvijos įmonių duomenis iš UAB „Y.“ buhalterinės apskaitos, teismas nustatė, kokios rūšies padangas UAB „Y.“ apskritai buvo įsigijusi iš tiekėjų. Tačiau teismas nevertino, kurios konkrečiai padangos pagal byloje pateiktus 2019 m. rugpjūčio 7 d. - 2019 m. spalio 10 d. važtaraščius Nr. 1 - 9 buvo pervežtos į UAB „X.“ diskų išmontavimui.
3.8. Skunde teigiama, kad įrašai byloje esančiuose UAB „Y.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuose nurodyta UAB „Y.“ direktoriaus pastaba, kad „iš sąrašo pažymėti važtaraščiai - padangos, pervežtos į X.“ patvirtina, jog pagal važtaraščius pervežtos padangos yra išimtinai sunkiasvorių automobilių padangos (priskirta kategorijai „Padangos - sunkvežimio“). Šis faktas akivaizdžiai paneigia skundžiamos nutarties išvadą, kad ginčo 4,78 t padangos yra UAB „Y.“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA5-134 priede fotolentelėje Nr. 4 pažymėta pastaba, kad ginčo padangų atliekos yra lengvųjų, o ne sunkiasvorių, automobilių padangos. Kartu minėtos aplinkybės patvirtina, kad apžiūros metu teikdamas pirminius paaiškinimus, S. U. akivaizdžiai suklydo. Teisme S. U. pažymėjo, kad padangos UAB „X.“ buvo perduotos pagal važtaraščius, tačiau jis asmeniškai šio perdavimo nekontroliavo, padangų nekrovė. Tai taip pat paaiškina, kad dėl faktinių aplinkybių, kokios padangos buvo rastos mėlyname konteineryje, patikrinimo metu S. U. galėjo sąžiningai klysti. Spręsdamas dėl šių aplinkybių teismas netinkamai įvertino liudytojo J. J., kuris būtent yra įmonės darbuotojas, atsakingas už padangų nusidėvėjimo kontrolę ir padangų keitimą, parodymus. Nors teismas pažymėjo, kad liudytojas J. J. nei patvirtino, nei paneigė mėlynos spalvos konteineryje sukrautų padangų priklausomybės, tačiau teismas neįvertino, jog šis liudytojas patvirtino, kad mėlynas konteineris pagal jo lokalizaciją įmonės teritorijoje buvo būtent toje vietoje, kur faktiškai vyksta įmonės veikloje nusidėvėjusių padangų keitimas, t. y. šalia montavimo dirbtuvių. Liudytojas nurodė, kad netinkamos naudoti padangos dedamos dirbtuvėse prie montavimo staklių, o kai ten neužtenka vietos, padangos išridenamos į lauką, po to sukraunamos į konteinerį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šioje vietoje lokalizuotame mėlyname konteineryje buvo sukrautos būtent įmonės veikloje susidariusios atliekos.
3.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 4,78 t padangų atliekų kiekis per 2019 metus susidarė įmonės ūkinėje veikloje ir susidarymo vietoje buvo laikomas ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl įmonė neturėjo pareigos gauti leidimo šių nepavojingųjų atliekų laikymui pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatytų reikalavimų negalėjo pažeisti. Vadinasi, S. U. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, požymių.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. U. atstovo apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o S. U. atstovo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „Y.“ išduotą Taršos leidimą Nr. TL-A. 1-2/2014, jo neatsiejamoje dalyje - Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytą atliekų naudojimo ir šalinimo technologinį procesą, UAB „Y.“ veiklos pobūdį, UAB „Y.“ iš Latvijos ir Estijos įmonių gautų (118 040 kg) ir UAB „Y.“ atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS apskaitytą naudotų padangų atliekų, atliekos kodu 16 01 03, kiekį bei UAB „X.“ perduotą (114 200 kg) naudotų padangų atliekų kiekį, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „X.“ gavo iš UAB „Y.“ diskų demontavimui būtent naudoti nebetinkamų padangų atliekas (apskaitytas atliekos kodu 16 01 03).
4.2. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų: 1) medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; 2) tokiai medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 25 punkte numatyta, kad informacija apie <...> atliekas, kurios atliekų tvarkymo procese tampa medžiagomis ar daiktais, atliekų tvarkymo apskaitos žurnale pildoma, jei yra Taisyklių priede nurodyti medžiagų, daiktų panaudojimo ar gavimo būdai. Pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių priedo 3 punktą, jei medžiagos ar daiktai neatitinka šio priedo 2 punkte nurodytų kriterijų, jie turi būti laikomi atliekomis, klasifikuojami pagal atliekų sąrašą, patvirtintą Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu, ir nurodomi kaip duomenys apie atliekas, susidariusias atliekų tvarkymo metu. UAB „Y.“ dokumentų, patvirtinančių, kad šios importuotos naudotų padangų atliekos (atliekos kodu 16 01 03) buvo pripažintos daiktais / medžiagomis, nepateikė, o ir duomenų apie šių naudotų padangų atliekų pripažinimą daiktais / medžiagomis nenurodyta ir UAB „Y.“ atliekų tvarkymo apskaitoje. Tai reiškia, kad UAB „Y.“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. UAB „X.“ pagal važtaraščius Nr. 1- Nr. 9 perdavė ne naudotas padangas kaip daiktus ar medžiagas, bet naudotų padangų atliekas, kurios apskaitytos UAB „Y.“ atliekų tvarkymo apskaitoje atliekos kodu 16 01 03. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų, kad UAB „Y.“ įgytas naudoti nebetinkamų naudoti padangų atliekas perdavė UAB „X.“, prieš tai jas perdirbusi ar atlikusi kitokius veiksmus, dėl kurių atliekos tapo nebe atliekomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad vien tik vizualiai atliktas naudoti nebetinkamų padangų išrūšiavimas pats savaime nesudaro pagrindo pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas išrūšiuotas atliekas laikyti nebe atliekomis. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laiko tarpą tarp atliekų įsigijimo ir jų perdavimo UAB „X.“ diskų išmontavimui bei perduotų atliekų kiekį, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Y.“ su įgytomis atliekomis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių atliekos būtų tapusios nebe atliekomis ir ta aplinkybė, kad važtaraščiuose krovinys įvardijamas kaip „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolimesniam naudojimui arba restauracijai“ neturi teisinės reikšmės, nes kitaip pavadinus atliekas, kurios neperdirbtos ir nepanaudotos, jų savybės ir joms taikomi reikalavimai nepakinta.
4.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek UAB „X.“, tiek UAB „Y.“ direktorius yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. J. C., todėl tiek UAB „Y.“, tiek UAB „X.” žinojo, kad pagal 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį Nr. 20180214/1 perduodama ne kas kita, o naudotų padangų atliekos, atliekos kodu 16 01 03. Be to, kaip matyti iš patikrinimo metu filmuotos ir teismui pateiktos medžiagos, S. U., būdamas atsakingu asmeniu už aplinkosaugą UAB „X.“, žinojo, kad UAB „Y.“ įmonei UAB „X.“ perdavė iš Estijos importuotas naudotų padangų atliekas, iš kurių UAB „X.“ išmontavo diskus su tikslu išmontuotų naudotų padangų atliekas grąžinti atgal į UAB „Y.“ smulkinimui. Taip pat pažymima ir tai, kad pats S. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis kartu su vadovybe dalyvavo organizuotame pasitarime, kuriame buvo spendžiamas klausimas ir priimtas sprendimas dėl naudotų padangų atliekų diskų išmontavimo. Tai, kad S. U. žinojo, jog UAB „Y.“ UAB „X.“ perdavė naudotų padangų atliekas patvirtina ir S. U. 2021 m. vasario 3 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog padangos, kurios buvo rastos 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „X.“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atsirado po ratų išmontavimo. Ratai buvo atvežti iš UAB „Y.“. Kadangi UAB „Y.“ tarp parsivežtų padangų išrūšiavus jas rado dalį ratų (su diskais), kas trukdė vykdyti padangų perdirbimą. UAB „Y.“ ratų montavimo įrangos neturėjo, kreipėsi į UAB „X.“ dirbtuvių vadovybę, kad padėtų išmontuoti ratus tam, kad po išmontavimo UAB „Y.“ galėtų atskirtas padangas perdirbti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „X.“, atskirdama iš atliekų kodu 16 01 03 (naudotų padangų atliekos) diskus, apdorojo atliekas, neturėdama tam teisės, kadangi tokiai veiklai nebuvo išduotas Taršos leidimas.
4.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūrėjus UAB „X.“ teritoriją rasta naudotų padangų atliekų (metaliniuose žalios spalvos konteineriuose / talpose). UAB „X.“ atstovas S. U. paaiškino, kad tai įmonės veiklos metu susidariusios padangų atliekos (foto lentelė Nr. 6). Foto lentelėje Nr. 6 nurodyta, kad UAB „X.“ šias atliekas yra apskaičiusi įmonės GPAIS Atliekų susidarymo apskaitoje, apskaitytas kiekis 3 t naudotų padangų atliekų, kodu 16 01 03. Patikrinimo metu įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame (mėlynos spalvos) konteineryje, taip pat rastos laikomos lengvųjų automobilių naudotos padangos. Konteinerio, kuriame laikomos atliekos, kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), ilgis 6,10 m, plotis 2,30 m, aukštis 2 m, viso sudaro 28,06 m³. Apžiūros akte nurodyta, kad šalia autoserviso metaliniame konteineryje prikrauta padangų. Įmonės atstovas paaiškino, kad padangų atliekos priklauso UAB „Y.“. Įmonė atliekas importavo iš Estijos. Importuotos padangų atliekos buvo apdorotos - išimant diskus. Vėliau Įmonė atliekas planavo pervežti į UAB „Y.“, tačiau 2019 m. spalio 16 d. kilo gaisras, todėl padangų atliekos liko UAB „X.“, (duomenys neskelbtini). Įmonės atstovas nurodė, kad atliekas apskaitė UAB „Y.“. Taip pat tame pačiame Apžiūros akte nurodyta, kad metaliniuose (žalios spalvos) konteineriuose ir šalia konteinerių laikomos padangų atliekos yra UAB „X.“ veiklos metu susidariusios padangų atliekos. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „X.“ vedamoje atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS apskaitytos ne UAB „X.“ teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos naudotų padangų atliekos, o būtent UAB „X.“ teritorijoje metaliniuose žalios spalvos konteineriuose/talpose, t. y. UAB „X.“ ūkinėje veikloje susidariusios, rastos naudotų padangų atliekos (apskaitytas naudotų padangų atliekų kiekis yra tas pats ką nurodo S. U. įgaliotas atstovas, t. y. 3 t). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas.
4.5. 2019 m. gruodžio 19 d. Patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad Įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame mėlynos spalvos konteineryje preliminarus laikomų atliekų kiekis buvo apskaičiuotas pagal 2019 m. lapkričio 19 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4241 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4070 „Dėl įmonių vykdančių naudoti nebetinkamų padangų atliekų perdirbimo veiklą, neplaninių patikrinimų“ papildymo“ nuostatas. 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „X.“ teritorijoje, mėlynos spalvos konteineryje rastos atliekos buvo apskaitytos UAB „Y.“ apskaitoje. Tikslus Įmonės teritorijoje, mėlynos spalvos konteineryje rastas laikomas naudotų padangų atliekų kiekis buvo nustatytas tik tada, kai UAB „X.“ minėtame konteineryje laikytas naudotų padangų atliekas perdavė atliekų tvarkytojui, t. y. UAB „E.“, vykdydama D. P. nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimus. Pažymima, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J. M., atsižvelgdama į tai, kad atlikus UAB „X.” neplaninį patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA5-134) nustatė trunkamąjį aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, t. y. kad Įmonė neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, eksploatuoti įrenginį, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laiko 3,392 t naudotų padangų atliekų, kodu 16 01 03, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 18 straipsnio 2 dalimi, Įmonei 2020 m. vasario 6 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. PN8-2, kuriuo UAB „X.” buvo įpareigota naudotų padangų atliekas - 3,3921, kodu 16 01 03, perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Įmonė privalomąjį nurodymą įvykdė laiku. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad UAB „X.”, nesutikdama su Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimais turėjo teisę šį nurodymą skųsti, tačiau neskundė, o tai reiškia, kad su jo reikalavimais sutiko. Be to, UAB „X.“ direktorius, teikdamas paaiškinimus dėl 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte išvardintų pažeidimų pastabų, dėl patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, susijusių su neteisėtu naudotų padangų apdorojimu ir neteisėtu naudotų padangų laikymu UAB „X.“ teritorijoje, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. U. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. S. U. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, kad S. U. Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas S. U. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei priėmusios nutarimą, atstoves, bet liudytoju apklausė ir J. J., analizavo patikrinimo metu atliktus vaizdo ir garso įrašus, Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą S. U. atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei norėtų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. U. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo įvertintas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo aptariamai situacijai reikšmingus teisės aktus. Visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl aukštesnės instancijos teismas jų detaliai nebekartoja.
10. S. U. pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jam būnant atsakingu už aplinkos apsaugą įmonėje „X.“, įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d., neturėdama tam teisės, apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), be to, UAB „X.“, neturėdama tam teisės, laikė daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03).
11. Apeliaciniame skunde nesutinkant su S. U. pripažinimu kaltu padarius ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tvirtinama, kad UAB „X.“, kurioje S. U. buvo atsakingas už aplinkos apsaugą, atliekų apdorojimo veiklos nevykdė, o tik 2018 m. vasario 18 d. tarp UAB „X.“ ir UAB „Y.“ sudarytos sutarties pagrindu suteikė UAB „Y.“ diskų išmontavimo paslaugą. S. U. tikina, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad UAB „Y.“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d. diskų išmontavimui pagal važtaraščius Nr. 1- Nr. 9 UAB „X.“ perdavė 114,200 t nebetinkamų naudoti padangų atliekas, apskaitytas atliekos kodu 16 01 03, kadangi pagal minėtą sutartį UAB „Y.“ turėjo pateikti diskų demontavimui tik išrūšiuotas padangas, tinkamas tolimesniam naudojimui arba restauracijai. Taip pat teigiama, kad padangos, kurios patikrinimo metu buvo rastos mėlyname konteineryje, yra UAB „X.“ ūkinėje veikloje susidariusių naudotų padangų atliekos, kurios yra apskaitytos GPAIS apskaitoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiais argumentais tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigė ir pagrįstai juos laikė tik siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas įrodymus analizuoja bendrai neišskirdamas atskirai aplinkybių dėl paruošimo naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir neturint tam teisės, t. y. Taršos leidimo 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) laikymo, nors apylinkės teismo nutartyje ir skunde šios faktinės aplinkybės aptariamos atskirai.
12. Aplinkos apsaugos agentūros išduotas 2018 m. lapkričio 23 d. taršos leidimas Nr. TL-A.1-2/2014 patvirtina, kad UAB „Y.“ vykdo ūkinę veiklą – atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą. Tuo tarpu UAB „X.“ ūkinė veikla yra transporto bei remonto paslaugos. Jai taršos leidimas atlikti atliekų apdorojimą ir laikymą nesuteiktas. Tiek UAB „X.“, tiek UAB „Y.“ vadovas yra vienas ir tas pats asmuo – J. C.. S. U. UAB „X.“ buvo už aplinkosaugą atsakingu asmeniu, tad jam neabejotinai turėjo būti žinomi su aplinkosauga, taip pat ir atliekų apdorojimu, laikymu susijusių teisės aktų reikalavimai. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad žinojo, kokia veikla užsiima UAB „Y.“, žinojo, jog ši įmonė apdoroja, t. y., smulkina naudotų padangų atliekas. Iš patikrinimo metu jo duotų paaiškinimų, kurie užfiksuoti vaizdo ir garso įraše, matyti, kad jis patvirtino, jog UAB „Y.“ iš Estijos kartu su naudotų padangų atliekomis be diskų gaudavo ir naudotų padangų atliekas su diskais, o tai trukdė UAB „Y.“ atlikti naudotų padangų atliekų apdorojimą, t. y., susmulkinimą, todėl buvo būtina spręsti šią problemą. S. U. teisme patvirtino, kad dalyvavo pasitarime su UAB „Y.“ atstovais, kuomet buvo sprendžiama klausimas dėl to, kaip elgtis su padangų atliekomis, kurios yra su diskais ir tai trukdo jų susmulkinimui. Kad S. U. puikiai suprato, jog UAB „Y.“ UAB „X.“ bylai aktualiu laikotarpiu pagal važtaraščius Nr. 1 – Nr. 9 diskų išmontavimui perduotos padangos yra ne restauravimui skirtos padangos, kaip kad S. U. tvirtino teisme ir nurodyta apeliaciniame skunde, o būtent padangų atliekos (pastebėtina, kad UAB „Y.“ jos buvo pažymėtos atliekų kodu 16 01 03), galima spręsti iš patikrinimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotų jo paaiškinimų, taip pat paaiškinimų tyrimo stadijoje. Patikrinimo metu darytame vaizdo ir garso įraše aiškiai užfiksuota, kad apžiūrint UAB „X.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), S. U., kuris vedžiojo pareigūnus ir viską aiškino, pripažino, kad buvo žinoma, jog atvežtos padangos, po to, kai išmontuojami diskai, grąžinamos UAB „Y.“, kad būtų susmulkintos. Kalbama buvo būtent apie iš Estijos gautas padangas, nurodyta, kad UAB „X.“ tokių ratų neturi, jie atvežti išmontavimui. Kalbėdamas apie mėlyną konteinerį, jis nurodė, kad jame esančios padangos taip pat priklauso ne UAB „X.“, o UAB „Y.“, jos turėjo būti išvežtos į UAB „Y.“, bet dėl gaisro tai nebuvo padaryta. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti S. U. paaiškinimai atitinka ir jo Institucijai 2021 m. vasario 3 d. rašytame paaiškinime išdėstytas aplinkybes, kad ratai buvo atvežti iš UAB „Y.“, nes tarp parsivežtų padangų buvo rastas didelis padangų su diskais skaičius, o tai UAB „Y.“ trukdė padangas perdirbti. UAB „Y.“ ratų montavimo įrangos neturėjo, todėl kreipėsi į UAB „X.“, kad padėtų išmontuoti minėtus ratus tam, kad po išmontavimo UAB „Y.“ galėtų atskirtas padangas perdirbti (administracinio nusižengimo b. l. 5).
13. Kaip jau ir anksčiau minėta, tiek UAB „X.“, tiek UAB „Y.“ direktorius yra vienas ir tas pats asmuo – J. C.. 2019 m. gruodžio 12 d. UAB „Y.“ direktoriaus J. C. paaiškinime nurodyta, kad visas padangas, gautas kodu 16 01 03, perdavė UAB „X.“ ratlankių diskų išmontavimui pagal 2018 m. vasario 18 d. pasirašytą sutartį. Padangos, gautos kodu 16 01 03, į UAB „X.“ buvo vežamos pagal krovinio važtaraščius. (administracinio nusižengimo b. l. 15). Iš UAB „Y.“ direktoriaus J. C. pateiktos pažymos apie įvežtas padangas (administracinio nusižengimo b. l. 26–30) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. UAB „Y.“ įgijo iš Estijos ir Latvijos įmonių 118 040 kg naudotų padangų, jos buvo apskaitytos GPAIS atliekos kodu 16 01 03 (administracinio nusižengimo b. l. 32–43). Iš važtaraščių Nr. 1–9, pagal kuriuos UAB „Y.“ įsigytas padangas perdavė UAB „X.“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (administracinio nusižengimo b. l. 17–25) matyti, kad UAB „X.“ iš įmonės „Y.“ diskų išmontavimui gavo 114 200 kg (114,200 t) naudotų padangų. Iš minėtų UAB „Y.“ įsigijimo iš Estijos ir Latvijos įmonių laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. prekių (padangų) dokumentų ir važtaraščių Nr. 1–9, pagal kuriuos naudotas padangas UAB „Y.“ perdavė UAB „X.“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d., matyti, kad UAB „Y.“, importavusi iš Estijos ir Latvijos atliekas – naudoti nebetinkamas padangas, įsigijimo dieną apskaitė jas GPAIS kaip atliekas kodu 16 01 03, ir jau sekančią dieną po jų įsigijimo ir apskaitymo perdavė UAB „X.“ diskų išmontavimui. Įvertinus tokį trumpą laiko tarpą tarp atliekų įsigijimo ir jų perdavimo UAB „X.“ diskų išmontavimui, taip pat perduotų atliekų kiekį, akivaizdu, kad UAB „Y.“ su įgytomis atliekomis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių atliekos būtų tapusios nebe atliekomis. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, ta aplinkybė, kad važtaraščiuose krovinys buvo įvardintas kaip „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“, neturi teisinės reikšmės, nes kitaip pavadinus atliekas, kurios neperdirbtos ir nepanaudotos, jų savybės ir joms taikomi reikalavimai nepakinta. Be to, kaip matyti iš S. U. anksčiau minėtų paaiškinimų, jam buvo žinoma, jog išmontavus padangas, jos bus perdirbamos. UAB „X.“ diskų išmontavimui iš įmonės „Y.“ gavo naudoti nebetinkamas padangas, kurios atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą atliekų sąvoką, UAB „X.“ veikla – diskų išmontavimas iš UAB „Y.“ pateiktų naudoti nebetinkamų padangų atliekų pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra atliekų apdorojimas, o tokiai veiklai reikalingas Taršos leidimas, kurio UAB „X.“ neturėjo. Taigi, S. U., kaip už aplinkos apsaugą atsakingam asmeniui, neabejotinai turėjo būti suprantama, kad UAB „Y.“ į UAB „X.“ pristato būtent padangų atliekas ir UAB „X.“, atlikdama diskų išmontavimo paslaugą, paruošia šias atliekas tolimesniam apdorojimui, nors leidimo verstis tokia veikla neturėjo.
14. Kalbant apie neturint Taršos leidimo 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) laikymą, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad buvo nepagrįstai konstatuota, jog šios atliekos susidarė ne UAB „X.“ veikloje. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūrėjus įmonės „X.“ teritoriją, šalia mechaninių dirbtuvių esančiame metaliniame mėlynos spalvos konteineryje buvo rastos lengvųjų automobilių naudotos padangos – atliekos kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), jų kiekis – 3,392 t nustatytas pagal 2019 m. lapkričio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. (5.10)-VDR-4241 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4070 „Dėl įmonių, vykdančių naudoti nebetinkamų padangų atliekų perdirbimo veiklą, neplaninių patikrinimų“ papildymo“. Jau anksčiau minėtame patikrinimo metu darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad patikrinimą atlikusios Institucijos atstovei pasiteiravus, kokios padangos yra mėlyname konteineryje, S. U. nedvejodamas aiškiai nurodė, kad tai yra UAB „Y.“ priklausiančios naudotos padangos, kurios po diskų išmontavimo buvo sudėtos į mėlynąjį konteinerį ir turėjo būti grąžintos UAB „Y.“ smulkinimui, bet dėl įmonėje kilusio gaisro to padaryti nespėta. Iš esmės analogiškus paaiškinimus jis teikė ir tyrimo stadijoje. J. C. raštu teikti paaiškinimai atitiko S. U. nurodytas aplinkybes. Pastebėtina ir tai, kad UAB „X.“ direktorius J. C. 2020 m. sausio 14 d. paaiškinime dėl patikrinimo akte Nr. PA5-134, 2019 m. gruodžio 19 d. išvardintų pažeidimų reiškė pastabas dėl tam tikrų patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, kaip kad pavyzdžiui konteineryje laikomų metalo atliekų užteršimo tepalais aplinkybių, dėl nesandariai uždarytose patalpose laikomų atliekų ir t. t., tačiau pastabų dėl padangų apdorojimo ir laikymo nepateikė. (b. l. 29-32). Dėl to galima daryti išvadą, kad jis sutiko su patikrinimo akte nustatytais dėl padangų apdorojimo ir laikymo padarytais pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „X.“ teritorijoje buvo rastos padangų atliekos ne tik mėlyname, bet ir žaliame konteineryje. S. U. patikrinimo metu nurodė, kad būtent žaliame konteineryje yra UAB „X.“ veikloje susidariusios naudotos padangos, apskaitytos GPAIS kaip 3 t naudotų padangų kodu 16 01 03. Patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, kad Įmonės teritorijoje šalia autoserviso metaliniame mėlynos spalvos konteineryje preliminarus laikomų atliekų kiekis - 3,392 t. Šios atliekos buvo apskaitytos UAB „Y.“ apskaitoje. Tikslus Įmonės teritorijoje, mėlynos spalvos konteineryje 2019 m. lapkričio 11 d. rastas laikomas naudotų padangų atliekų kiekis buvo nustatytas tik tada, kai UAB „X.“ minėtame konteineryje laikytas naudotų padangų atliekas perdavė atliekų tvarkytojui, t. y. UAB „E.“, vykdydama D. P. nurodymo Nr. PN8-2 reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad dėl patikrinimo metu užfiksuoto minėto kieko padangų atliekų laikymo nebuvo reiškiama, nors kitais klausimais, kaip minėta, buvo pateiktos pastabos, UAB „X.“ sutiko su Privalomojo nurodymo reikalavimais, jį įvykdė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „X.“, neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama Taršos leidimo, laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekų kodas 16 01 03). O atsakomybė už tokius veiksmus kyla asmeniui, kuris yra atsakingas už UAB „X.“ aplinkosaugą, t. y., S. U..
15. Nors apeliaciniame skunde, bandant įrodyti faktą, kad patikrinimo metu rastos padangų atliekos yra susidariusios UAB „X.“ veikloje, akcentuojami liudytojo J. J. parodymai, kad mėlynas konteineris pagal jo lokalizaciją įmonės teritorijoje buvo būtent toje vietoje, kur faktiškai vyksta įmonės veikloje nusidėvėjusių padangų keitimas, t. y. šalia montavimo dirbtuvių ir kad netinkamos naudoti padangos dedamos dirbtuvėse prie montavimo staklių, o kai ten neužtenka vietos, padangos išridenamos į lauką, po to sukraunamos į konteinerį. Tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, minėtas liudytojas nei patvirtino, nei paneigė mėlynos spalvos konteineryje sukrautų padangų priklausomybės, nes naudotų padangų laikymo klausimų sprendimas nebuvo jo kompetencijoje. Be to, šis liudytojas nurodė, kad nebūna dirbtuvėse, kur montuojamos padangos. Jam net nebuvo žinoma, ar UAB „X.“ išmontuoja kitų įmonių padangoms diskus, nors aplinkybė, kad tai daroma, teisme neginčytinai nustatyta. Todėl šio liudytojo parodymai jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad mėlyname konteineryje buvusios padangos priklauso UAB „X.“.
16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad S. U. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. S. U., būdamas atsakingas įmonėje „X.“ už aplinkosaugą, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, atsakingai vykdyti savo pareigas ir užtikrinti, kad įmonės veikla šioje srityje būtų organizuojama ir vykdoma tinkamai, nepažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau to nedarė. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą S. U. atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. U. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. U. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.