Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, o būtent būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, t.y. būdamas atestuotu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu, eidamas UAB „Anykščių šiluma“ vyriausiojo inžinieriaus pareigas ir pagal 2007-03-02 UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus įsakymu Nr. 13 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus darbdavio įgaliotu vadovauti techninėms tarnyboms ir atskiriems vykdytojams, kontroliuoti jų darbą, užtikrinti, kad būtų vykdomi saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai, turėdamas teisę sustabdyti darbus ir paslaugas, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ir gyvybei bei reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai būtų vykdomi, bei 2011-02-07 UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus įsakymu Nr. VK-10 būdamas įpareigotas tvirtinti leidimus atlikti ugnies darbus, dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiėmė priemonių, kad UAB „Anykščių šiluma“ būtų užtikrintas priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymas, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 13 p. reikalavimą, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., kad privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame, 5 p., kad privalėjo nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą, 6 p., kad privalėjo organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas ir 9 p., kad privalėjo teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija, su atitaisymais 175 p. reikalavimą, kad ugnies darbams atlikti įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas išduoda leidimus ir be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebimi įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, arba suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, 176 p. reikalavimą, kad leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui ir pirmas egzempliorius turi būti perduotas atsakingam už ugnies darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius – likti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ir baigus darbus 3 darbo dienas dar turi būti saugomas, 179.4 p. reikalavimą, kad atliekant ugnies darbus, draudžiama remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgio ar elektros įtampos, pripildytus ypač degių, labai degių ir degių skysčių bei toksiškų medžiagų, 182 p. reikalavimą, kad aparatai ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų ir vamzdynų pašalintos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, atjungti nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai analizei atlikti, 243 p. reikalavimą, kad ant naftos ir jos produktų rezervuarų turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis, 245 p. reikalavimą, kad leidžiama remontuoti tik visiškai ištuštintus rezervuarus ir vamzdynus, vamzdynai turi būti išjungti, visos angos atidarytos, nuodugniai išvalytos (išgarintos ir išplautos) ir būtina įsitikinti, kad juose nėra sprogios dujų koncentracijos, dėl šių pažeidimų 2015-01-15 apie 9 val. vairuotojui – mechanikui V. N., nustatyta tvarka neišdavus leidimo atlikti ugnies darbus, įmonės teritorijoje adresu Vairuotojų g. 11, Anykščiai, kampiniu šlifuokliu pjaunant rezervuaro, ant kurio nebuvo nurodyta jame esančio produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis, ir kuriame buvo saugoma skalūnų alyva, kurią, pagal Saugos duomenų lapo 7.1. p., gamybinėse patalpose, naudojant ir talpinant yra draudžiama naudoti atvirą liepsną bei draudžiama naudoti smūgio metu kibirkščiuojančius įrankius, dangtį, dėl sprogios koncentracijos benzino garų mišinio su oru buvimo rezervuare dėl skalūnų alyvos sumaišymo su benzino likučiais, įvyko sprogimas, dėl kurio V. N. buvo parblokštas bei (duomenys neskelbtini) mirė VŠĮ „Anykščių ligoninė“ dėl stipraus galvos sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvomis kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių dangalais bei terminio kūno nudegimo su kaktos, dešinio skruosto, smakro, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinės šlaunies, II B laipsnio nudegimu, apimančiu 40 procentų kūno paviršiaus.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog šis įvykis įvyko 2015 m. sausio 15 d. Tą dieną, kaip ir visada, susirinko aptarti dienos darbus. Buvo sprendimas – išvežti skalūno alyvą. Prieš tai surado įmonę, kuri galėjo skalūnų alyvą pervežti. Reikėjo pervežti skalūnų alyvą į Svėdasų katilinę ir ją ten sukūrenti. Kilo klausimas, kaip atidengti skalūno alyvos rezervuaro dangtį. Atidengti dantį buvo pavesta P. P., kuris atsakingas už tokius darbus. Šį klausimą sprendė su darbininkais. Tą pačią dieną gavo nurodymą nuvykti į Biliūno g. 18, nes gavo nusiskundimą dėl temperatūros skirtumo. Buvo susitarę, kad išvažiuos apie 8:30 val. Nulipęs nuo antro aukšto, pastebėjo pro langą, jog prie rezervuaro yra siluetai, kad kažkas bando kažką daryti. Atkreipė dėmesį, kad yra elektros laidas, kuris, jo nuomone, buvo panaudotas apšvietimui, kadangi buvo žiema, prieblanda ir vėjuota. Prieidamas prie rezervuaro, maždaug apie 100 metrų nuo žuvusio V. N., paklausė, kaip sekasi atidaryti rezervuaro dangčius. Jis atsakė, kad sekasi sunkiai. Buvo nupjauti raktai. Paklausė, ką planuojama daryti. V. N. pasakė, jog ruošia raktus tam, kad atsukti dangčio veržles. Prie V. N. neužtruko ilgai. Nesistengė žiūrėti į darbų organizavimą, kadangi ne jam buvo pavestas šis dalykas. Iš V. N. pusės sklido nepasitenkinimas dėl darbo sunkumo ir neprieinamumo. Pamatė, kad iš dirbtuvių grįžta V. B.. Jam sušuko, kad nepjaustytų raktų, o pasiimtų galvutes. Jis paklausė, kokias, atsakė, jog paimtų visas. Šitas veiksmas vyko apie 3 minutes. Jis įmonėje pradėjo dirbti nuo 1995 m. Tada nebuvo tokios organizacijos, nebuvo pasidalintas darbo pobūdis kiekvienam. Inžinieriams buvo pavesta vesti apmokymus, vesti darbininkams instruktažus, tačiau didėjant darbų apimčiai, atsirado poreikis surasti žmogų, kuris perims visas funkcijas, susijusias su darbo sauga. Kai įmonėje atsirado toks žmogus, tai nuo 2005 m. ar 2006 m. minėtų funkcijų jis neatlieka. Su žmonių sauga nėra susijęs. Tiesioginių nurodymų nėra gavęs. Direktorius nenurodė, kas atsakingas už darbuotojus. Prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi po sargą. Pačiam darbuotojui paliekama spręsti, kaip jis geriau atliks pavestą darbą. Tiesiogiai iš direktoriaus buvo pasakytas nurodymas atidaryti dangčius, kad paimti skalūnų alyvos, tačiau niekas nesigilino, nes iš karto gavo kitus nurodymus. Direktorius P. P. pavedė tai tvarkyti, o jo praėjimas pro įvykio vietą buvo ne laiku ir ne vietoje. Nei jis įsakė ką nors keisti, nei sakė, kaip meistrui elgtis, tiesiog pasidomėjo, kaip viskas vyksta, kadangi buvo užsakytos įmonės paslaugos. Kai važiavo atgal į darbą, paskambino ir pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Jis neprivalėjo spręsti šio dalyko. P. P. turėjo spręsti šiuos klausimus. Matė, kad prie V. N. buvo supjaustyti raktai. Paklausė dėl elektros kabelio, ar jis guli dėl apšvietimo. Pasakė, kad pjausto raktus. Joks rezervuaras nebuvo atidarytas. 2015 m. sausio 15 d., apie 8:30 val. jeigu būtų pjaustymo darbai, tai labai matytųsi. Matė laidą, kuris maždaug iki pirmo rezervuaro buvo pritemptas iš pastato apie 3-4 m. Žuvusysis prie rezervuaro buvo vienas. Jis keitė pjovimo įrangos diską. Matė jį su tuo pjovimo įrankiu - kampiniu šlifuokliu, toliau apsisuko nuo V. N. ir ėjo link savo bendrovės pastato ir dar pasakė V. B., kad jokių „pjaustymų“ nebūtų. Tai pasakė tam, kad negalvotų tokio veiksmo daryti. Jo žiniomis, visi žinojo, kad ten gali būti dujų. Darbo sauga buvo pavesta N., kuris turėjo domėtis, kokie darbai vykdomi ir prie kokių talpų, tai tikrai ne jo dalykai. Darbo sauga - ne jo dalykas. Pareiginius nuostatų netaisė, paliko tuos pačius galiojančius, nemano, kad turėjo kažką daugiau padaryti, jeigu nėra pažeidžiamos veiklos. Nėra niekur parašyta, kad šis prietaisas (kampinis šlifuoklis) yra draudžiamas. Jis išvažiavo ir V. N. užsiėmė savo veikla. Gal net buvo taip, jog jiems nežinant žmogus ieškojo lengvesnio ir greitesnio darbo atlikimo. Matyt, jis siekė, lengvesnio būdo pasiekti tikslą. Jam buvo liepta atidaryti rezervuaro dangtį, o jis perpjovė. Saugumo priemonių laikytis, apmokyti žmogų, parašo iš jo paimti - šito nedarė, nes nesiruošė pjaustyti, o tik atidaryti dangtį - užtikrinti, kad tai neįvyktų, turėjo padalinio vadovas. Jis turėjo rūpintis priešgaisrine sauga. Tačiau niekas nenumatė V. N. veiksmų.

Byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nuoširdžiai nori atsiprašyti nukentėjusiųjų savo ir kolektyvo vardu dėl šio atsitikimo. Kadangi žala atlyginta, norėtų paprašyti, kad byla būtų nutraukta. Labai pergyvena dėl to, kad neišpildė visų nuostatuose numatytų reikalavimų ir nepadarė kontrolės savo pavaldiniams, ką turėjo padaryti, dėl to labiausiai gailisi. Buvo pažeisti reikalavimai, dėl kurių kilo pavojus darbuotojų saugai, sveikatai, gyvybei. Pripažino, kad būdamas įpareigotas tvirtinti leidimus, įsakymus, dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiėmė priemonių, kad UAB „Anykščių šiluma“ būtų užtikrinta priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymai. Mano, kad pagrindinis veiksnys nulėmęs įvykį – kontrolė, nes neužtikrino savo pavaldinių ir nedavė tam tikrų nurodymų, kad nebūtų atsitikęs toks įvykis. Pripažino, kad pažeidė kaltinamajame akte nurodytus aktus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui davė parodymus, kuriais galima vadovautis. 1976 m. sudarė santuoką su savo vyru V. N., gimė du vaikai N. ir D. Nuo 1980 metų UAB „Anykščių šiluma“ pradėjo dirbti buhaltere-kasininke. Sutuoktinis dirbo nuo 1999-09-21 vairuotoju, darbo metu vairavo dvi bendrovės savivartes mašinas. Paskutinius 10 metų bendrovei vadovauja V. V., bendrovėje už darbų saugą yra atsakingas D. N.. Ankščiau dar dirbant buvo daug metų kuro talpyklos, rezervuarai žemėje su benzinu ir dyzelinu, paskutinius 9-10 metų degalinė nebeveikė. Vienoje talpykloje neliko dyzelino, kitoje liko benzinas, kur įvyko sprogimas. Po to šios cisternos buvo užpildytos skalūnų alyva. Prieš 1,5 mėnesio iki įvykio, įvykusio 2015-01-15, bendrovės valdžia nusprendė ištuštinti cisternas, gavo išankstinę skalūnų sąskaitą, pinigai apmokėti, buvo bandoma išvežti, bet kažkaip nepavyko, vyras pasakojo ir ji pati matė, žarnos kaišiojamos į rezervuarą, prie darbų dirbo jos vyras, tekintojas S. K. ir traktorininkas B. Pervestus pinigus įmonė grąžino atgal. Kitas bandymas buvo maždaug po savaitės. Ji nedalyvavo, dalyvavo jos vyras, S. K., atrodo tada dar buvo S. elektrikas, kadangi buvo bandoma ištraukti savo jėgomis naudojant įmonės siurblį. Siurbliu irgi nepavyko ištraukti. Įmonėje vyksta kiekvieną rytą vadovų pasitarimas, ji nedalyvauja, jai tik žinoma, kad dalyvauja direktorius, inžinierius S., darbų saugos inžinierius N., P. P.. Nelaimingą rytą nuo 08.30 iki 9.00 val. išgirdo triukšmą, sprogimą, ji ir dvi kolegės išbėgo į lauką, manė, kad vyrui kažkas atsitiko su „Mazo“ mašina, didelė, vežioja kietą kurą, traktorius krovinėja, galvojo ar traktorius, girdėjosi triukšmai, bet tai buvo per didelis triukšmas. Išbėgo į lauką, išbėgo ir direktorius V. V., pamatė kas darosi lauke, direktorius iš karto pasakė: „aš supratau, kad tai sprogo skalūnai“. Žmogus buvo iki pusės nuogas, kūnas nudegęs, vartėsi, pradėjo vemti krešuliais, įvykis iki šiol stovi akyse, ko pasekoje ji gydėsi pas savo gydytoją, nepajėgė atstatyti sveikatos, nukreipė važiuoti pas specialistą į Kauną „Romuvos kliniką“. Pamatė lauke inžinierių G. S., D. N. nebuvo, jis atvažiavo vėliau, už kokių 5-10 min. tarnybiniu transportu, laukė greitosios. K.ir B. dėjo jam sniego, ledą prie galvos, jis ištįsai vėmė krešuliais. Nuvežė vyrą į reanimaciją, atvažiavo direktorius, visą laiką buvo prie jos. Maldavo Dievą, kad gydytojai kviestų reanimobilį, žmogus pradėjo tinti, gal nebebuvo akies, sakė direktoriui prašyti kviesti reanimobilį iš Vilniaus. Grįžtant į reanimacijos skyrių, direktorius V. pasakė, kad vis tik pjauti liepė G. S.. Paskambino V. B., jis traktorininkas, paklausė, kaip ten iš tikrųjų buvo, žmogus pasimetė iš karto, pasakė, kad tuo metu buvo nuėjęs atnešti kažko, P. tuo metu nešiojo diskelius pjaustymo, o K. buvo visą laiką šalia jos vyro. K. pasakė, kad buvo atėjęs G. S. aiškiai pasakė, liepė N. pjauti rezervuarą. Pjovė. P. P. kalbėjo, kad iš karto lyg tai buvo bandoma sakyti, kad atsukti varžtus, pjauti liepė G. S.. P. vienintelis žmogus, kuris labai pergyveno, užjautė. Visą tai liepė daryti S., jisai patvirtino, kad taip. Bendrovė turi dujų analizatorių, galima buvo patikrinti ar galima pjauti. Po pusės valandos reanimacijoje vyras mirė. Prasidėjo antras košmaras. Utenos darbo inspekcija tyrė, stengėsi per 20 darbo dienų pabaigti, atsakymo ilgai negaudavo, pasklido bendrovėje kalbos apie žmogaus neblaivumą. Tikrai žmogus buvo blaivus. Nuvažiavo susipažinti su medžiaga, šokas nerealus, 6 su viršum promilės, prireikė paimti DNR ir atsikovoti žmogaus blaivumą. Tai buvo antras šokas, dėl kurio sutriko jos ir vaikų sveikata. Nurodė, kad jai sumokėjo ir moralinę ir materialinę žalą. Nurodė, kad akivaizdžiai matosi, kad nelaimingas atsitikimas, nenorėjo sakyti, kad jį tyčia nužudė, žmonės turėdami mintį, vyr. inžinierius G. S.: „tegu pjauna, gal nejobins“, – ir P. turėjo tokią mintį „gal nesprogs“, ir direktorius turėjo mintį „gal nesprogs“, – sakė išbėgęs į lauką: „supratau, kad tai sprogo skalūnai“. Sako, kad nebuvo skubama. Turėjo11 val. atvažiuoti mašina paimti kurą. Jokiu būdu, 10 val. turėjo atvažiuoti mašina, buvo skubama kuo greičiau atidaryti rezervuarą, nesiimta jokių priemonių. 12 metais bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas, kasant trasą Žemės ūkio mokykloje V. B. buvo kruvinas atvežtas į darbo vietą, tik antroje dienoje žmogus atsigulė į ligoninę, buvo slepiama. Kai K. grįžo po biuletenio, paklausė jo, S. dažnai būdavo darbe neblaivus, vyras paveždavo dažnai, paklausė jo kaip ten buvo, jisai akis išspietė, negalėjo pasakyti - jo vaikai liks alkani jeigu pasakys tiesą, suprato, kad įvyko spaudimas meluoti, savo parodymuose nepasakė visos teisybės. Ji prarado labai gerą vyrą, vaikai labai gerą tėvą, anūkai labai mylimą senelį. Nepajėgia be vaistų pagalbos. Baisiausias dalykas, kad buvo padarytas neblaivus. Jis jokiu būdu negalėjo savarankiškai priimti sprendimą pjauti, jie visi buvo, įmonė stebimą kameromis, galėjo direktorius stebėti, kad elektros laidai išvedžioti, jisai savo mašinoje elektros neatsivežė, kampinio šlifuoklio neatsivežė, negalėjo savavališkai. Be nurodymų niekur neidavo.

Nukentėjusioji R. N. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakė.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš mamos, 2015-01-15, apie 9 val. ryto, paskambino iš mamos darbo vyrui, pasakė, kad tėtė reanimacijoje, pati ten nebuvo tuo metu. Susipažindama su medžiaga labai nustebo, pagalvojo, kad visiškai neapsižiūrėjimas ir aplaidumas, pasirodo, kad jie tą numatė, pasakydami „gal nesprogs“, o jos tėvas buvo nusiųstas padaryti tokių darbų. Vadinasi žmonės turėjo supratimą kur jį siunčia. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje perskaitė, kad pas P. P. buvo atėjęs S., S. žodžiai buvo „gal nejobins“. Tas sukrėtė, pradžioje pagalvojo, kad tiesiog aplaidumas, nežinojimas. Neteko tėvo per sekundę, dėka aplaidaus vadovo. Negali patikėti, kad jo nėra, lankosi pas gydytojus, laukia sugrįžtant. Skaudžiausia, kad žmonės šypsosi posėdžio metu, dukra neteko senelio, jaučiasi labai blogai. Tėtė padėdavo finansiškai, šventė šventes kartu, atvažiuodavo pas juos į Kauną, vaikas atostogaudavo pas senelius, ji pati turėjo puikų tėvą. Labai blogą įtaką turėjo įvykis sveikatai. Nurodė, kad tapo uždaresnė, nenori bendrauti su žmonėmis, nori namie užsidaryti ir būti, yra sunku šypsotis, juoktis, gyventi normalų gyvenimą. Patikslintą civilinį ieškinį palaikė.

Nukentėjusysis N. N. parodė, kad 2015-01-15 sužinojo apie įvykį iš artimųjų telefonu, kad žuvo tėtis. Įvykio vietoje nebuvo. Aplinkybių nežino. Prašo civiliniame ieškinyje atlyginti moralinę žalą, nes patyrė psichinę įtampą, sunkiai miega, vartoja vaistus, patyrė šoką, psichologinę traumą. Draudimas dalį žalos atlygino. Patikslintą civilinį ieškinį palaikė.

Civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje UAB „Anykščių šiluma“ atstovas E. M. nurodė, kad pareiginiai nuostatai buvo paruošti pagal tipinius nuostatus ir jie veikė iki tol, kol buvo įvestas darbų saugos inžinieriaus etatas. Tai pažymėta ekspertizės atsakyme į pateiktą 8 klausimą, o būtent „Įstatymo 20 str. 2 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), o darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“. Iš to matyti, kad atsakingas buvo ne vyr. inžinierius, o atstovaujantis darbdaviui saugos darbų inžinierius, kuris turėjo rūpintis atliekamų darbų sauga.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis yra UAB „Anykščių šiluma“ direktorius. 2015-01-15 pas jį kabinete, kaip ir kiekvieną dieną, vyksta 7.40 val. pasitarimas, buvo kalbama dėl skalūno alyvos pervežimo į katilinę Svėdasuose, ankščiau nepasisekė išvežti, nes siurblys sugedo. Per pasitarimą informavo berods P. P., kad gali būti žarnos diametras didesnis negu rezervuaro dangčio angos diametras, nuspręsta nuimti dangtį. Nebuvo aptarta jokių pjovimo drabų, jokių ugnies darbų ir t.t. Būdamas kabinete, šnekėdamas su raštinės vedėja, išgirdo sprogimą, iš karto nesuprato, lėkė laiptais į apačią, atbėgo P. P., sakydamas, kad įvyko sprogimas, N. sužeistas. Šaukė, kad reikia kviesti greitąją, prisiskambino, tada iš kabineto išėjo darbuotojai, lėkė prie gulinčio N., jis nuėjo, atvažiavo policija, tada greitoji. Išvežė N. į ligoninę, po to nuvyko į ligoninę, nuėjo pas vyr. gydytoją, sakė būklė ypatingai sunki, bendravo su R. N., atvyko daugiau žmonių. Rezervuaruose buvo benzino, tai yra tik prielaida, darbų inspekcijos vyr. inspektoriaus Stankūno iniciatyva skambino į laboratorijas, nepadėjo ištirti skalūnų alyvos, ar ji sprogi, ar buvo kitų likučių rezervuare, ekspertų išvadoje, kad benzino ir skalūnų mišinys, neįsivaizduoja iš kur, tai tik liudytojo pasakymas. Koks kiekis buvo ištrauktas ir laikomas statinėse talpyklose pasakyti negali. Sutinka, gal pažeistos priešgaisrinės taisyklės, gal lentelių nebuvo, kad dirbti su kampiniu šlifuokliu, nebuvo akcentuojama. Gal ir yra pažeidimų, instruktažai ne visi, bet kad šitam atvejui nebuvo akcentuojama, kad bus dirbama su kampiniu šlifuokliu. Žino iš darbuotojų, kad V. B. klausė ar galima pjauti, P. P. pasakė, kad kategoriškai negalima. Nežino, kad kažkas būtų leidęs. Pareigybinės nuostatuose prieš tai už darbų sauga buvo atsakingas ne inžinierius G. S., o A. A., jam išėjus buvo priimtas D. N. darbu saugos specialistu, tos pareigybės gal per neapsižiūrėjimą liko punktas, organizuodavo D. N., liko ir G. S., iš tikrųjų už darbų saugą, konsultacijas ar pavedimus, atsakingas D. N.. Yra atsakingi darbuotojai, kad spręsti atidaryti liukus: tiesiogiai organizavo P. P., jo žodiniu pavedimu organizuoti darbus, kad nuimti dangčius, kad galėtų išsiurbti skalūnų alyvą. Prieš tai nebuvo bandoma atidaryti rezervuarų, nuo sumontavimo nebuvo atidaryti. Gal varžtai gali būti užrūdiję, sunkiai atsukami, įsivaizdavo, kad dangčiai nuimami atsukus varžtus, mišinys nesprogus, ekspertų išvadoje parašyta, kad nėra pavojaus sprogimui išorės dangčiui atsukus. Jo neinformavo, kad varžtas neatsisuka, gal P. turėjo pasakyti darbuotojai, to tikrai nebuvo pasakyta jam asmeniškai. Iš P. ir B. pasakymo žino, kad klausė ar galima pjauti, kategoriškai pasakė, kad ne. Po to žiūrėjo, kad liukai prie pat žemės, varžtas žemėse, net nebuvo bandyta sukti, atvalyta žemė, kad rakto galvute varžtą suimti. Greičiausiai buvo pasirinktas greičiausias variantas.

Liudytojas V. B. parodė, kad tą dieną atėjo inžinierius mechanikas P. P., sakė reikia dangčius atsukti. Padavė 4 diskelius, nuėjo į angarą, tą patį pasakė N., jisai išėjo, jie pradėjo savo darbus. Išvyniojo kabelį, pasiėmę šlifuoklį, bandė dangtį atsukti, nesigavo jiems nieko su varžtais, sako gal skylę reikia išpjauti, kad greičiau būtų. P. P. paklausė ar galima pjauti, ceche pasakė: „sukit bet nepjaukite“. Atėjo tekintojas K., bandė atsukti, Vytas bandė pjauti, bandė atsukti, sulaužė vieną diskelį, atnešė kelis raktus, vieną skylę išpjovė, perėjo prie kitos, ten įvyko kas įvyko. Su kampiniu šlifuokliu išpjovė dangtyje skylę V. N., buvo trise - tekintojas S. K. ir V. B.. N. nuėjo prie kitos pjauti, jie šitą kraštą lenkė. Bandė ir sukti, ir pjauti varžtus antro dangčio, ir pirmo rezervuaro nieko nesigavo. V. bandė varžtus pjauti, diskelis iš karto lūžo, pakeitė kitu, matė, kad neišpjaus, užrūdiję. Alsuoklį ištraukė iš antros, ant žolės padėjo, jisai pradėjo pjauti, jie nuėjo prie įmonės tvoros, ten kibirkštys ėjo neįmanoma arti stovėti, nuėjo šluotos paimti ir įvyko sprogimas. Banga numetė, atsikėlė, V. net nematė, vatinukas guli, nesimatė žmogaus, veidu žemyn gulėjo, K. jį apvertė, atjungė elektrą, sniego dėjo, nes kraujas bėgo, iš kontoros žmonių išėjo, atvažiavo greitoji. Po įvykio ausys užgulė, negirdėjo kiek laiko. Jo tiesioginis viršininkas yra P. P., vadovai direktorius ir inžinierius S. P. P. padavė 4 diskelius kampinio šlifuoklio. Sakė reikės atskusti varžtai, jeigu neatsisuks reikės pjauti, būtinai reikia atsukti. Sakė reikia atidaryti dangčius, atvažiuos mašina. N. tą patį pasakė P., ryte kalba būna prieš darbą. Su varžtais nieko nesigavo. V. sako skylę išgręžti. Nuėjo į kitą cechą, klausė P. P. ką daryti, pasakė jokio pjovimo, neleido. Nežino kaip atsitiko, kad buvo išpjautos angos. Užduotis tik buvo atsukti varžtus. Išpjauti sprendimą nežino kas priėmė. Bandė atsukti, apie pjovimą nebuvo kalbos, po to pasikeitė diskelį, pažiūrėjo, kad metalas nėra iš plonų, pradėjo pjauti angas, nepasakė, kad negalima. V. sakė, kad neleido dangčio pjauti. P. buvo priėjęs kai buvo pirma skylė išpjauta, paklausė ką daryti. S. buvo priėjęs jie dar bandė varžtus atsukti, galvų nepjovė, šlifuoklis buvo vietoje, laidas ištemptas. N. diskelį pasikeitė. „ką čia mes žaliuosime“ – čia vaizdinga frazė, šnekėjosi jie visaip, gal ir buvo tokia frazė, S. K. buvo ir V. N.. Jų neinstruktavo, nebūtų ėję.

Liudytojas S. K. parodė, kad vėlavo tą dieną, buvo pas dantistą. Praėjo 1,5 metų. Pavėlavo į darbą. Ėjo, sutiko B., pasisveikino, vedėjas P. P. sakė eiti padėti bendradarbiams, persirengė, nuėjo. V. berods po to atėjo, dėl varžtų problema išėjo, varžtus sukti liepė vedėjas P., tada V.nuėjo atsinešti raktų, pamatė, kad raktų mažai bus, N. sakė reikia laužtuvo, nuėjo laužtuvo. Dirbtuvėse, atėjęs rado B., kuris krapštė varžtus, suko, dar pabandė sukti, nesisuka tie varžtai, po to N. persidėjo „Bošą“, galvas nupjovė. Jie su V. toliau šnekėjo, iš kur jie žinos ką pjauna. Po to sprogimas. Šoko būsenoje buvo abudu, žmogui degė pirštinė, be kelnių buvo, sniegą dėjo, patraukė, su B. suteikė pagalbą, pirštinę užgesino, padėjo į greitąją kelti. Nurodė, kad buvo šoke duodamas parodymus, daugmaž sakė, ko klausė. Negali tvirtinti parodymų nes šoke buvo. Nematė S. priėjusio prie N.

Liudytojas P. P. parodė, kad 2015-01-15 buvo darbinis pasitarimas, nutarta išvežti skalūnų alyvą, demontuoti dangčius buvo pavesta jam. Nuėjo pas darbuotojus, pasakė reikės demontuoti dangčius. Po to vykdė sandėlininko pareigas. Atėjo B., sakė neatsisuka varžtai, ar galima išpjauti angas? Jis kategoriškai pasakė, kad negalima. Po to įvyko sprogimas. Pasitarime buvo šneka demontuoti, nuimti dangčius ir buvo jam pavesta. P. N. ir B., kad reikės demontuoti dangčius, vėliau K. prisijungė prie darbų. Buvo liepta atsukti varžtus. Sakė, kad negalima pjauti varžtų. Atėjo B.paklausti ar galima dangtyje padidinti skyles. Jis kategoriškai pasakė, kad negalima. Norėjo varžtus pjauti su kampiniu šlifuokliu. Turėjo bandyti atsukti, o jeigu neatsisuks, nupjauti varžtus. Šlifuoklis buvo pas juos, jis šlifuoklio neatnešė. Prie rezervuarų atėjo pasižiūrėti po to, kai B.buvo paklausti, viena skylė jau buvo išpjauta. Sakė, kad išimtų alsuoklį. Ištraukė jie alsuoklį iš antro, daugiau nieko nesakęs, taip ir paliko. Prieš duodamas nurodymus demontuoti angas padavė darbininkams keturis diskelius, varžtams demontuoti. Nei leido, nei neleido naudoti šlifuoklį, konkrečiai nesakė pjauti varžtus, o angas uždraudė. Jam nurodymo nebuvo iš vadovo kokiomis priemonėmis atidaryti angas. Sprendimą pjauti dangčius nežino, kas priėmė. Nežino kieno leidimu N. pjovė dangčius, negalėjo atsakyti, kodėl nesiėmė jokių priemonių. Sprogimas buvo stiprus, kaip grybas išaugo. Kabineto langai į kiemo pusę, matė kaip nešėsi darbuotojai prailgintuvą. Suprato, kad bus naudojamas šlifuoklis. Direktorius pasitarime nesakė varžtus pjauti, jam buvo pasakyta.

Liudytojas D. N. parodė, kad tą rytą per susirinkimą buvo aptarinėjami dienos darbai, turėjo atvažiuoti mašina iš dujų rezervato išsisiurbti skalūnų alyvą, žarna galėjo neįlįsti į rezervuaro angą, buvo šnekama nusukti varžtus ir dangtį nukelti. Direktorius nurodė organizuoti išpumpavimą P. P.. Po susirinkimo nuėjo į savo darbo kabinetą, davė darbuotojams darbo dienos nurodymus. Su S. išvažiavo į miestą darbo reikalais. Grįžtant jam paskambino darbuotojas ir pasakė, kad įvyko sprogimas, žmogus guli ant žemės. Buvo jau iškviesta med. pagalba, nubėgo prie žmogaus, pamatė, kad tai V. N., atnešė pirmosios pagalbos vaistinėlę, padėjo nukentėjusįjį nunešti į greitosios mašiną, išvežė į ligoninę. Neatsimena kas pasiūlė atsukti varžtus ir dangtį nuimti. Nebuvo kalbos, kad varžtai gali neatsisukti. Nurodė, kad dabar vietoje P. dirba, darbų vadovai turi instruktuoti dėl darbo saugumo. Buvo pavaldus direktoriui - darbų saugos inžinierius, instrukcijų rengimo, darbuotojų sveikatos patikrinimo, rizikos vertinimo. Šito atvejo rizikos neįvertino, nes turi licencijuota įmonė vertinti. Tą rytą turėjo išvažiuoti į namą patikrinti šilumos izoliaciją, tada J. P. sirgo, jis jį pavadavo. Gulėjo nukentėjusysis, prie jo buvo V. B. ir S. K., buvo bandyta pjauti, kur pjauta buvo atlenkta, atrodo antros talpos, o pirmos neatsimenu. Gal nuo sprogimo antra atsilenkė. Nurodė, kad yra atsakingas už priešgaisrinę saugą, įmonė turėjo aptverti. Darbų vadovas turėjo įspėti, kad pavojinga zona. Nebuvo akto surašyta, kad 15 metų stovi dvi talpos. Įspėjimo, pranešimo nebuvo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad tą dieną po 9.15 val. išvažiavo į Svėdasus. Telefonu pranešė apie įvykį. Buvo susirinkimas nuo 07.40 iki 8.00 po to iš karto išvyko. Susirinkime aptarė dienos darbus, turėjo Svėdasuose laukti, kada atveš skalūnų alyvą. Buvo planuojama nuimti dangčius nuo alyvos, pakrauti. Buvo kalbama, kad nusukti tuos dangčius. Už darbą atsakingas buvo P., nes jo žinioje žmonės. Negali pasakyti ar buvo kalba, kad varžtai gali neatsisukti.

Liudytoja V. M. parodė, kad pasibaigė kolonėlėse benzinas, tas cisternas išvalė, buvo trūkumas kažkiek, tada paskaičiavo kažkiek benzino litrų, padavė buhalterei nurašyti, išvalė rankiniu būdu, su siurbliu. Išvalė cisternas tuščiai, tada supylė į statinę metalinę ir išdalino sunkvežimio vairuotojams, to benzino jau nelabai kas norėjo imti. Tos cisternos, prie kurių įvykio sprogimas, viena yra ta, kurios nenaudojo. Benzinui buvo dvi cisternos, gana toli gazolio cisterna pabaigta, dar maža kažkokia 15 t. Sprogo nenaudota, tuščia buvo, nežino kas joje buvo laikoma. Žinojo, kad ji buvo tuščia. Kitoje buvo benzinas, likutį rankiniu būdu rankiniu siurbliu ištraukė. Pagal ją neliko ne vienoje benzino, tuščios buvo. Skalūnų alyvą įpylė, buvo perkalibruotos. Statinė, kuri sprogo, nebuvo kiaura, tikrai tuščia buvo.

Ekspertas S. K. parodė, kad tiesioginių klausimų užduotyje nebuvo, liečia darbų saugą siaurąja prasme. Įvyko sprogimas, jis vienintelis užsiima, buvo atskiras klausimas, išaiškinti tiesiogines priežastis. Specialisto išvada buvo duota ikiteisminio tyrimo eigoje, paminėti įvairūs duomenų trūkumai, dėl kurių buvo darytos prielaidos, nežino kas toliau buvo atlikta byloje, čia išėjo jo išvados labiausiai tikėtinomis. Apie benziną: kai gavo medžiagą, buvo paminėta, kad persakyta vieno žmogaus pasakojimas, kad ten buvo benzino likučių, jo apklausos protokolo nėra byloje, jeigu parodymai būtų patvirtinti, galima būtų daryti kategorišką išvadą, šiuo atveju išėjo tikimybinės prielaidos. Jeigu nėra benzino likučių – nesakytų, kad labiausiai tikėtina, sakytų – tikėtina. Skalūnai ir nafta yra gamtos produktas, išgaunamos iš žemių ir organinių medžiagų mišinys nėra tiksliai nusakyta, lengvųjų frakcijų, kurios galėtų sudaryti sprogią atmosferą lyg ir neturėtų būti – per ilgo laiko tarpą gal ir galėjo būti. Jeigu būtų turėję pvz., chemikai gal nustatytų tokio vandenilio kiekį, kuris galėjo garuoti, šiuo atveju skalūnų alyvos pavyzdys nebuvo paimtas ir pateiktas tyrimui. Kalba apskritai, o ne konkrečiai apie medžiagą, kuri buvo rezervuare. Chemikai nustato naftos produktų pėdsakas, komponentinę sudėtį, mano, kad galėtų ištirti. Galima tirti ir po laiko, bus ginčo objektas, gal nugaravo, gal pasikeitė, gal vandens pateko, reikėtų patvirtinti to pavyzdžio reprezentatyvumą. Jeigu ten tik skalūnų alyva, pagal visus duomenis oficialius ir literatūros, yra degus skystis, jo pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nuo 45-55 laipsnio, yra gaisrininkystėje plačiai taikomas parametras, temperatūra prie kurios skysčio paviršiuje susidaro tiek garų, kad užsidegus jie pliūpteli. Padarė prielaidą, kad būta kitų medžiagų, nes buvo liudytojos parodymai, kelia abejonių, bet tokių duomenų buvo, pagal patį sprogimo faktą, vertė ieškoti kas galėjo sprogti. Kanalizacijoje būna sprogimas, kai susirenka metano dujų iš pūvančių durpynų šalia. Pagal priešgaisrines taisykles yra reikalavimas tinkamai pažymėti, paženklinti rezervuarus, darbų sauga ne jo kompetencija. Prieš tiriamąjį įvykį nebuvo 243 ir 247 punktų reikalavimai dėl rezervuarų ženklinimo, turėtų būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir pripylimo lygis, pagal disponuojamą medžiagą šito nebuvo padaryta, už viską atsakinga darbdavys - įmonės vadovas. Darbdavio sąvoka netaikoma priešgaisrinėse taisyklėse. Įstatyme numatyta galimybė pavesti vykdyti. Kampinis šlifuoklis, ugnies darbai apibrėžti priešgaisrinės saugos taisyklėse, prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą, metalo suvirinimas ir t.t. Šiuo atveju kibirkštys susidarė, kadangi jų temperatūra yra aukštesnė negu 550 laipsnių, naftos produktų garams pavojinga temperatūra, kadangi gali sukelti užsiliepsnojimą, darbas su šlifuokliu buvo ugnies darbas, pagal gaisrininkystės principą, jeigu dirbama pavojingoje aplinkoje, reikėjo atskiro leidimo. Pavojinga aplinka, kur susidaro sprogi atmosfera arba nukritusios medžiagos. Pjaunant kampiniu šlifuokliu prie rezervuaro dangtis yra sudėtinė dalis, traktuoja, kad buvo pavojinga aplinka. Yra bylos medžiagoje tokių dokumentų, kad skalūnų alyva traktuojama kaip nepavojinga, tie žmonės ar neturėjo pakankamai žinių, pažiūrėti kritiškai. Netgi priešgaisrinis rezervuaras, kur laikomas vanduo, turėtų turėti lentelę, kad čia priešgaisrinis rezervuaras, o kuras be abejo turėjo būti paženklintas. Nepavojingoje aplinkoje dirbant su kampiniu šlifuokliu, nereikia ženklinimo. Lietuvoje yra painiava, daug kur norminiuose aktuose taikomas terminas „sprogios medžiagos“, jie atskiria nuo sprogstamųjų medžiagų. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atlieka tyrimus. Neturint medžiagos, kai nėra objekto ištirta, kategoriškų išvadų nedarė, savo užduotį suprato kaip pagalbą tyrėjui, kad jisai savo tyrimą pratęstų ir išsiaiškintų. Logiška būtų, jeigu paskirtų pakartotiną tyrimą. Davė savo išvadą birželio mėnesį. Mano, kad pasakyti kas personaliai įmonėje atsakingas už kažką yra teisinis klausimas. Sako, kas parašyta įstatyme ir taisyklėse. Kas atsakingas, pasakys atvykęs darbų saugos ekspertas. Yra teisinis niuansas, kad įstatyme ne apie atsakomybės pavaldiniams perdavimą kalba, o apie pareigų paskirstymą. Apie sprogimo aplinkybes gali kalbėti, o apie atsakomybę negali kalbėti. Savo parodymus tvirtina, ekspromtu negalėjo pasakyti. Yra surašyta priešgaisrinėse taisyklėse, jomis remiasi, gali paaiškinti ko reikalauja taisyklės. Ar yra priežastinis ryšis tarp rezervuaro ženklinimo ir įvykio: jeigu būtų parašyta „degūs skysčiai“, manytų, kad bent netiesioginis ryšis gali būti. Galima išvedinėti, tiesiai siaurąja prasme, tai galima į ženklinimą nekreipti dėmesio, bus ne techninė, o teisinė aplinkybė, bet jeigu admininistracija žino, kad ten užrašyta „atsargiai pavojinga“ gal būtų elgesys kitoks. Sprogi aplinka prie rezervuaro ar ne, priklauso nuo to, kas rezervuare yra, aplinka susidaro garuojant skysčiams rezervuare.

Ekspertas T. D. parodė, kad tyrimas yra ne darbų saugos, o gaisrinės saugos. Pažiūrėjo, ten sprogimas, suprantamas kaip degimas, tiria gaisrų specialistai. Atsakė į vieną klausimą, vadovavosi gaisrų specialisto atsakymu, kuris nustatė sprogimo aplinkybes, jis jas sutrumpino, paprasčiau surašė. Tyrė dviese, klausimai buvo taip suformuluoti, lyg tai būtų darbų sauga, todėl ir tyrė. Jeigu tik apie sprogimą, nurodė, kad nebūtų prisidėjęs. Už saugų darbą įmonėje jo spec. žinios nėra reikalingos. Kas yra atsakingas - įstatyme numatyta. Nieko nenori pasakyti šitoje byloje, nes nieko nesupranta apie gaisrus. Įvykį vadina gaisru, nes yra degimo procesas, garai, staigiai sudegė. Ten daug neaiškumo, netiki, kad nieks nesprogo. Sprogo, žmogų nubloškė sprogimo banga, jam gi per galvą nedavė su pagaliu, jeigu eksperto išvadoje parašyta, kad mirtis, nuo kieto buko daikto. Varžtų sukimas pats savaime nėra potencialiai pavojingas darbas, sprogimą sukeliantis darbas. Varžtus nupjauti galima kaip nori, pjauti, atsukti, nudeginti šaltu azotu. Tas nėra potencialai pavojingas darbas - atsukti varžtą, jeigu ten nėra potencialai pavojinga aplinka.

Specialistas B. S. parodė, kad atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą. Utenos skyriaus vedėjo pavedimu buvo išvykęs į įvykio vietą UAB „Anykščių šilumą“. Nustatė aplinkybes, po to įvykio priežastis. Prie požeminio rezervuaro įvykusio sprogimo nukentėjo darbuotojas, buvo ištirtas įvykis. Nustatyti dalyviai, vadovavimas, yra visgi pavojingų darbų zona, nes požeminis rezervuaras, teritorija privalėjo būtu aptverta, sprogi ir degi aplinka. Iš anksto nebuvo padaryta. Skalūnų alyvos sudėtis neišanalizuota, kokios kitos degios medžiagos, buvo paskirti neatestuoti darbuotojai, nebuvo jiems skirtas darbų vadovas pavojingiems darbas, ko pasekoje baigėsi mirtinu atsitikimu. Pažymi, kad pagal pareigybinius nuostatus vyr. inžinierius neorganizavo nei atestacijų darbuotojų, nei rezervuaro techninio stovio. Dokumentacija nevedama, kontrolės neatliko, neorganizavo profesinės rizikos vertinimo. Pilnai S. neatliko savo pareigos. Neaišku už ką žmogui mokamas atlyginimas įstaigoje. Atvyko, darė nuotraukas, bendravo su darbuotojais, padalinių vadovais, buvo paimta turima dokumentacija, pareiginiai nuostatai, pavojingų darbų sąrašas, instrukcijos, pagal tai nustatinėjama kiekvieno atsakomybė. Gauta medžiaga iš teismo ekspertų, apklausė liudininkus. Už N. darbą buvo atsakingas S., būdamas atsakingas už saugos sveikatos veiklą įmonėje, nesiėmė kitų asmenų atestavimo, mokymo. Darbų saugos specialistas N., kaip visi darbų saugos specialistai yra patarėjas, darbo instrukcijas rengia, kontroliuoja vykdymą, žiūri savalaikį sveikatos tikrinamasi, yra darbdavio tiesioginis patarėjas darbų saugos klausimais, už vykdymą atsakingi padalinių vadovai, darbdavys imasi priemonių. P. yra priimtas dviem darbams, kaip sandėlininkas ir kaip mechanikas, bet jisai neatestuotas, neturėjo užtikrinti darbų saugą, nes neapmokytas ir neatestuotas. S. šitą kontroliavo, turėjo šitą suprasti, kad P. neįgaliotas darbų saugos užtikrinimui. N. yra saugos specialistas, jisai yra atestuotas, materialinės baudžiamosios atsakomybės neneša už savo funkcijas, pagal teisės aktus. Nežino, kada inspekcija tikrino įmonę, buvęs prieš pora metų. Faktas nustatytas, kad nebuvo aptverta, po įvykio nuotraukos darytos, buvo įpareigoti žmonės atlikti profesinės rizikos vertinimą. Yra pavojingų darbų atlikimo tvarka, jeigu nebuvo kažkam kitam pavesta, kam išduoti leidimą priklauso, pagal pareigybinius nuostatus, pagal praktiką, tvirtina technikos direktoriai, vyr. inžinieriai, atlieka padalinių vadovai, kurie atestuoti saugos sveikatos klausimai. Turėtų būti pavojingų darbų vadovas sprogiuose, degiuose objektuose. Darbdavys turi nustatyti tvarką įmonėje, technikos inžinieriui pavestas tas punktas, kad turi atlikti. Yra pareigybiniai nuostatai, priimant darbuotoją, darbdavys sutaria sulygstą darbą ir ką turi atlikti darbuotojas. Saugos darbų inžinierius atliekant tyrimą įmonėje privalėjo dalyvauti, yra saugos sveikatos specialistas, turėjo dalyvauti. Buvo įpareigotas darbdavys paimti skysčio pavyzdį. Jeigu darbdavys neatsakė į šitą klausimą, vyr. inžinierius neatsakė į šitą klausimą, bendravo su darbdaviu ir vyr. inžinieriumi. Jam žinoma, kad ieškojo, turėjo problemų, bet saugos sveikatos lapuose nustatyta, kad teoriniu būdu yra laki medžiaga ir sprogsta. Respublikos mastu ekspertų, kurie galėtų nustatyti garų sudėtį, nėra. Skyrius Vilniuje, kur chemikas dirba, jisai buvo pasitelktas į pagalbą, gautas konkretus atsakymas. Darbdavys turi žinoti kokias medžiagas ir kaip naudoja, nes yra saugos duomenų lapai. Ponas vyr. inžinierius turėjo šitą padaryti.

Iš 2015-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta UAB „Anykščių šiluma“ esanti teritorija, kuri yra aptverta vieline tvora. Teritorijoje yra 4 požeminiai rezervuarai, iš kurių du pripildyti skalūnų alyva. Vieno iš rezervuarų metalinės talpos dangtyje 71 cm skersmens yra išpjauta kiaurymė, šalia kurios guli balta plyta. Ant metalinės talpos dangčio dvejose vietose matomi įbrėžimai, ties kuriais varžtų nėra. Iki šio rezervuaro nuo angaro atvestas elektros laidas. Nuo antro rezervuaro 9,9 m. atstumu link angaro guli kampinis šlifuoklis. Nuo pirmo rezervuaro 3,9 m atstumu link tvoros yra antras rezervuaras, kurio metalinis dangtis pritvirtintas prie rezervuaro plytinės sienos ir yra atidarytas. Talpos metaliniame dangtyje išpjauta 25x28 cm dydžio anga. Ties rytinėje sienoje įmūrytu metaliniu vamzdžiu su galvute, ant talpos dangčio yra du strypai, ant kurių matomos metalo pjovimo žymės. Nuo šio rezervuaro 4,1 m atstumu link bendrovės pastato, ant žolės, matoma intensyvi kraujo dėmė, šalia kurios guli švarkas. Kairiau nuo kraujo dėmės, žiūrint pastato kryptimi, 4,8 m. atstumu nuo antrojo rezervuaro, guli apsauginiai akiniai ir šlifuoklio diskas (tomas 1, b.l. 29-33).

Iš 2015-03-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu išimti daiktai – apsauginiai akiniai, kampinio šlifuoklio diskas, kampinis šlifuoklis (tomas 1, b.l. 34-35).

Iš 2015-01-16 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. mirė (duomenys neskelbtini) nuo stipraus galvos sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdijimu kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvomis kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių dangalais bei terminio kūno nudegimo su kaktos, dešinio skruosto, smakro, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies, kairės blauzdos, dešinės šlaunies, II B laipsnio nudegimu, apimančiu 40 procentų kūno paviršiaus. Aprašyti galvos sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, o terminiai nudegimai padaryti aukštos temperatūros ar liepsnos poveikyje ir gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, b.l. 63-64).

Iš 2015-03-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas:

1.1. Nepažymėtos pavojingos zonos visoje naftos bazės teritorijoje. Įmonės teritorija, kurioje randasi keturi požeminiai metaliniai rezervuarai nepažymėti ir neaptverti.

1.2. Atliekant požeminių rezervuarų alsuoklių ir dangčių demontavimo darbus nebuvo įvertinta profesinė rizika, darbuotojams neišduota paskyra-leidimas, nesupažindinti darbuotojai su skalūnų alyvos saugos duomenų lapais, darbo vietoje nebuvo darbų vadovo, pradarius alsuoklį neišvėdintas rezervuaras, neatlikti matavimai esamos medžiagos. Tuo pažeisti LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnio 1.1, 1.2, 1.3 reikalavimai;

2. Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens (vairuotojo – šaltkalvio, traktorininko – šaltkalvio, tekintojo, padalinio vadovo) – visi neinstruktuoti, neapmokinti atlikti pavojingus darbus ir neatestuoti. Tuo pažeista: LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 27 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimai (tomas 1, b.l. 72-73).

Iš 2015-03-09 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus V. V. pateikto IĮ „Stiksas“ saugos duomenų lapo matyti, kad gamybinėse patalpose, naudojant ir talpinant gaminius yra draudžiama naudoti atvirą liepsną. Draudžiama naudoti smūgio metu kibirkščiuojančius įrankius. Gamybinės patalpos ir laboratorijos, kuriose naudojami degiųjų skalūnų gaminiai, privalo būti ventiliuojami, laikyti atokiau nuo liepsnos šaltinio, nesprogi. Taip pat pateikė informaciją apie skalūnų alyvos sudėtingą angliavandenių mišinį, kurioje nurodyta, kad vengtina aukšta aplinkos temperatūra, vengti elektrostatinės elektros iškrovos ir kitų užsidegimo šaltinių, o taip pat, kad skalūnų alyva yra lakus skystis, todėl bet koks jo išpylimas ar nutekėjimas sukelia rimtą gaisro ar sprogimo pavojų (tomas 2, b.l. 13-22).

Iš 2015-01-15 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu P. P. pateikto darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijos matyti, kad 2014-01-30 V. N. buvo instruktuotas instrukcijomis Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 23, 24, 25 (tomas 2, b.l. 57-60).

Iš 2015-06-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad labiausiai tikėtinomis tiesioginėmis tiriamojo sprogimo UAB „Anykščių šiluma“ rezervuare priežastimis buvo sprogios koncentracijos benzino garų mišinio su oru buvimas rezervuare dėl skalūnų alyvos sumaišymo su benzino likučiais ir rezervuaro dangčio pjovimas kampiniu šlifuokliu. Rezervuarų dangčių pjovimas kampiniu šlifuokliu tiriamojo įvykio atveju neatitiko priešgaisrinę saugą reglamentuojančių Priešgaisrinės saugos įstatymo ir bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu, reikalavimų. Pateiktosios bylos medžiagos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad tiriamojo įvykio atveju buvo nevykdomi bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu 173-179, 179.4, 243, 247 punktų reikalavimai, dalis Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. reikalavimų; Dėl atitinkamos ikiteisminio tyrimo medžiagos nepateikimo negalima nustatyti, ar buvo UAB „Anykščių šiluma“ įvykdyti Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. ir bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu, pirmojo skyriaus bei 173 punkto reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos instrukcijų parengimo ir darbuotojų instruktavimo, mokymo, atestavimo organizavimo. Priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą užtikrinti (siaurąja šios sąvokos prasme) pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. privalėjo UAB „Anykščių šiluma“ direktorius, o pagal šios įmonės pareiginius nuostatus – vyriausiasis inžinierius (tomas 2, b.l. 96-104).

Iš 2016-09-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „Anykščių šiluma“ kiemas ir rezervuarai (tomas 4, b.l. 112-119).

Iš 2016-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad didelė tikimybė, kad tirti pateiktas tamsiai rudos spalvos skystis (skysčio ėminys), paimtas iš talpyklos Nr. 1, yra skalūnų pramonės produktas (skalūnų alyva, skalūnų derva, skalūnų šildymo kuras ar kt.). Didelė tikimybė, kad tirti pateiktas skystis, paimtas iš talpyklos Nr. 2 (skysčio ėminys Nr. 1, skysčio ėminių Nr. 2 ir Nr. 3 viršutiniai sluoksniai), yra skalūnų pramonės produktas (skalūnų alyva, skalūnų derva, skalūnų šildymo kuras ar kt.) Iš talpyklos Nr. 2 paimtame skystyje taip pat yra vandens (skysčio ėminių Nr. 2 ir Nr. 3 apatiniai sluoksniai). Nustatyti, ar tirti pateiktuose chemijos pramonės produktuose (didelė tikimybė, kad skalūnų pramonės produktuose) yra naftos produkto – benzino (jo priemaišų), negalima dėl ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (tomas 4, b.l.131-133).

Iš 2017-02-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamąjį sprogimą UAB „Anykščių šiluma“ teritorijoje esančiame rezervuare, kurio metu buvo sužalotas V. N., įtakojo tame rezervuare laikomo produkto – skalūnų alyvos ar skalūnų alyvos mišinio su benzinu – garų sprogios atmosferos susidarymas. Tiriamuoju atveju, pagal bylos medžiagą, potencialus uždegimo šaltinis, kurį su didžiausiu tikimybės laipsniu būtų galima susieti su tiriamuoju sprogimu, buvo V. N. naudojamas kampinis šlifuoklis. Tiesioginė ir betarpiška tiriamojo sprogimo priežastis yra sprogios atmosferos sąveika su uždegimo šaltiniu. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Įstatymo {6} 11 str. 3 d. ir Įstatymo {4} 18 str. 4 d. nuostatų, o taip pat neatitiko ir Gaisrinės saugos taisyklių {7} 173-179, 179.4, 243, 247 punktų reikalavimų (tomas 4, b.l. 137-149).

Iš 2015-01-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė UAB „Anykščių šiluma“ vyr. inžinieriaus pareiginių nuostatų kopiją, kuriose matyti, kad šis asmuo užtikrina, kad būtų vykdomi saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai (tomas 3, b.l. 61,62).

Iš 2015-01-19 dokumentų pateikimo protokolu D. N. pateikto įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad V. N. instruktuotas 1999-07-07, P. P. darbo sutarties kopiją su priedais, V. N. darbo sutarties kopiją su priedais, S. K. darbo sutarties kopiją su priedais, V. B. darbo sutarties kopiją su priedais, vairuotojo – šaltkalvio pareiginių nuostatų kopiją, sandėlio – mechaniko pareiginių nuostatų kopiją, traktorininko – šaltkalvio pareiginių nuostatų kopiją, tekintojo – frezuotojo pareiginių nuostatų kopiją, darbų saugos inžinieriaus – šilumininko pareiginių nuostatų kopiją (tomas 2, b.l. 66-86).

Iš 2015-03-13 UAB „Anykščių šiluma“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kuro rezervuarai nėra ilgalaikis turtas, jų įsigijimo dokumentai bendrovės archyve nerasti bei pateiktos dokumentų kopijos: 2007-09-19 IĮ „Stiksas“ PVM sąskaitą – faktūra, iš kurios matyti, kad UAB „Anykščių šiluma“ įsigijo 12936 kg skysto kuro (skalūnų alyvos), Skalūnų alyvos kūrenimui pasą Nr. 61, UAB „Postūmis“ išankstinę sąskaitą apmokėjimui, kurioje nurodyta, kad mokėtojas UAB „Anykščių šiluma“ už transporto paslaugą Joniškis – Anykščiai – Svėdasai – Joniškis, turi sumokėti 2055,16 Lt ir kt. dokumentus. 2015-01-15 nelaimingas atsitikimas bendrovės vaizdo kameromis neužfiksuotas (tomas 2, b.l. 113-120).

Iš 2015-04-14 UAB „Anykščių šiluma“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patvirtinančių dokumentų, jog V. V., G. S. ir P. P. buvo apmokyti/atestuoti atlikti pavojingus darbus ir supažindinti su skalūnų alyvos duomenų lapais, neturi bei pateikė dokumentų kopijas: įsakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad D. N. paskirtas atsakingu už įvadinį darbuotojų instruktavimą, o J. P., A. Ž. ir P. P. – už pirminį, periodinį ir tikslinį instruktavimą darbo vietoje; pateikta darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašas; P. P. darbo sutartis su priedais; V. V. darbo sutartis su priedais; G. S. darbo sutarties su priedais; Direktoriaus pareiginiai nuostatai (tomas 2, b.l. 122-142).

Iš 2015-04-22 UAB „Anykščių šiluma“ pateiktos darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 35, matyti, kokie yra pavojai ir rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais darbuotojai gali susidurti, kokios yra darbdavio ir darbuotojų pareigos ir teisės, veiksmai darbo metu ar įvykus nelaimingam atsitikimui (tomas 2, b.l. 144-151).

Iš 2015-08-04 UAB „Anykščių šiluma“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašomi dokumentai – apie A-92 (2980 litrų) benzino laikymo vietą, realizavimą bei likučius - sunaikinti pasibaigus jų saugojimo laikui (pridedamas aktas). Įmonė neturi patvirtinančių dokumentų, kad V. N. 1999-07-07 priimant į darbą buvo supažindintas su įvadine priešgaisrinės saugos instrukcija. V. N. nebuvo supažindintas su „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadine instrukcija Nr. 35“, bet buvo instruktuotas su „Įvadine darbų saugos instrukcija Nr. 1“. Taip pat pateikiamos saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuriomis buvo instruktuotas V. N., ugnies darbų atlikimo tvarka, įmonės priešgaisrinės saugos taisyklės, įvadinė darbų saugos instrukcija, įsakymas dėl ugnies darbų atlikimo ir atsakingų asmenų (tomas 2, b.l. 163-203, tomas 3, b.l. 1-45).

Iš 2015-08-31 UAB „Anykščių šiluma“ pateiktų įsakymų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos patvirtinimo, įsakymo dėl atsakingo už priešgaisrinės automatikos įrenginių eksploatavimą, įsakymo dėl profesinės rizikos vertinimo organizavimo, įsakymo dėl profesinės rizikos vertinimo darbų plano sudarymo, įsakymo dėl skyrimo atsakingu už priešgaisrinę būklę, įsakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų tikrinimo, keitimo ir papildymo bei darbuotojų instruktavimo tvarkos, įsakymo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įsteigimo, valdybos posėdžio protokolo, įmonės valdymo schemos matyti, kad konkrečiu laikotarpiu buvo atsakingas už darbų saugą, už priešgaisrinę saugą, vertinimo organizavimo, vertinimo darbų plano sudarymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų tikrinimo, keitimo, papildymo bei darbuotojų instruktavimo tvarkos (tomas 3, b.l. 46-57).

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybė už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, avarija ar kilo kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą, subjektas – pakaltinamas, ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotu asmeniu laikomas įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, darbdavio paskirtas darbuotojas arba ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas. Pagal 2007-03-02 UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus įsakymą Nr. 13, patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus, G. S. būdamas darbdavio įgaliotu vadovauti techninėms tarnyboms ir atskiriems vykdytojams, kontroliuoti jų darbą, užtikrinti, kad būtų vykdomi saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai turėdamas teisę sustabdyti darbus ir paslaugas, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ir gyvybei bei reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai būtų vykdomi, bei 2011-02-07 UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus įsakymą Nr. VK-10, būdamas įpareigotas tvirtinti leidimus atlikti ugnies darbus, nesiėmė priemonių, kad UAB „Anykščių šiluma“ būtų užtikrintas priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymas.

Ištyręs, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. S. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 13 p. reikalavimą, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; pažeidė Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., kad privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame, 5 p., kad privalėjo nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą, 6 p., kad privalėjo organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas ir 9 p., kad privalėjo teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę; pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija, su atitaisymais 175 p. reikalavimą, kad ugnies darbams atlikti įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas išduoda leidimus ir be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebimi įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, arba suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, 176 p. reikalavimą, kad leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui ir pirmas egzempliorius turi būti perduotas atsakingam už ugnies darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius – likti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ir baigus darbus 3 darbo dienas dar turi būti saugomas, 179.4 p. reikalavimą, kad atliekant ugnies darbus, draudžiama remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgio ar elektros įtampos, pripildytus ypač degių, labai degių ir degių skysčių bei toksiškų medžiagų, 182 p. reikalavimą, kad aparatai ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų ir vamzdynų pašalintos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, atjungti nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai analizei atlikti, 243 p. reikalavimą, kad ant naftos ir jos produktų rezervuarų turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis, 245 p. reikalavimą, kad leidžiama remontuoti tik visiškai ištuštintus rezervuarus ir vamzdynus, vamzdynai turi būti išjungti, visos angos atidarytos, nuodugniai išvalytos (išgarintos ir išplautos) ir būtina įsitikinti, kad juose nėra sprogios dujų koncentracijos, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – UAB „Anykščių šiluma“ vairuotojui – mechanikui V. N.. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad organizuojant darbą, G. S., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, t.y. būdamas atestuotu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu, eidamas UAB „Anykščių šiluma“ vyriausiojo inžinieriaus pareigas ir pagal 2007-03-02 UAB „Anykščių šiluma“ direktoriaus įsakymu Nr. 13 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus darbdavio įgaliotu vadovauti techninėms tarnyboms ir atskiriems vykdytojams, kontroliuoti jų darbą, užtikrinti, kad būtų vykdomi saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai, turėdamas teisę sustabdyti darbus ir paslaugas, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimai ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ir gyvybei bei reikalauti, kad saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai būtų vykdomi, dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiėmė priemonių, kad UAB „Anykščių šiluma“ būtų užtikrintas darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymas. Būtent tarp kaltinamojo G. S. veikos ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokato padėjėjas A. Z. pateikė nukentėjusiųjų R. N., N. N. ir D. M. pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad R. N., N. N. ir D. M. kaltinamajam G. S. pretenzijų neturi, kadangi jis atsiprašė nukentėjusiųjų, jie susitaikė, todėl neprieštarauja, kad baudžiamoji byla G. S. atžvilgiu būtų nutraukta, nukentėjusiesiems ir kaltinamajam susitaikius (tomas 4, b.l. 198, 199, 200).