- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-62-3079-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Institucija) 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu J. D. paskirta 1000 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinė nuobauda J. D. paskirta už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d., apie 17 val., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus darbuotojai paliko saugoti automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 4, Kaune, kuri priklauso įmonei J. D. turgus „Marmantas“. Už automobilio saugojimą J. D. sumokėti 8 litai, pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas išduotas nebuvo, atsiimant automobilį taip pat apskaitos dokumentas išduotas nebuvo. Tuo savo veiksmais pažeidė 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktų bei 2002 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
J. D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, kadangi inkriminuoto pažeidimo ji nepadarė, automobilis SAAB nurodytu laiku saugojimo aikštelėje paliktas nebuvo. Be to, nurodė, jog nutarime nepagrįstai nurodoma, kad ji yra bausta už analogišką pažeidimą, kadangi pažeidimas padarytas prieš 6 metus ir jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių antstolis iš areštuotų jos sąskaitų nepadarė pavedimo dėl 2003 m. kovo 12 d. paskirtos baudos sumokėjimo, todėl ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi J. D. apeliacinio skundo netenkino – Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, patikrinimo aktu, FNTT Kauno apskrities skyriaus pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų parodymais. Teismas nenustatė, kad liudytojai būti suinteresuoti J. D. nepagrįstai apkaltinti. Pareiškėjos skundo motyvą, kad automobilis SAAB nurodytu laiku saugojimo aikštelėje paliktas nebuvo, atmetė kaip nepagrįstą ir paneigtą byloje esančiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Taip pat teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja 2003 m. kovo 12 d. paskirtą 750 litų baudą yra sumokėjusi. Kauno AVMI atstovas patvirtino, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalį, kadangi patikrinus VMI duomenų bazę dėl sumokėtų paskirtų baudų nėra duomenų apie pareiškėjai minėtos baudos sumokėjimą. Iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėja. Todėl teismui nekilo abejonių, kad J. D. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, jos veiksmai pagal ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalį yra kvalifikuoti teisingai. J. D. skirta administracinė nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio įstatyminio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji yra vienintelė IĮ J. D. turgus „Marmantas“ savininkė ir visos jos pajamos yra gaunamos iš šios įmonės veiklos. Nuo 2001 m. gegužės 21 d. įmonei inicijuojama bankroto procedūra ir šis procesas Kauno apygardos teisme vyksta iki šiol. Įmonės veikla praktiškai paralyžuota, nes įmonės, o tuo pačiu – ir jos asmeniniam turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms banke, yra pritaikytas areštas. Todėl ji neturi nei pinigų, nei galimybių sumokėti 2003 metais paskirtą baudą, kurią turėjo išieškoti antstolis, kaip jis tą daro su kitomis jos skolomis. Dėl šios priežasties Institucija nepagrįstai ją laiko bausta už analogiško pažeidimo padarymą, kadangi tai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat nurodo, jog Institucijos atstovų (liudytojų) parodymai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, kas leidžia daryti išvadą, jog atvykę FNTT pareigūnai buvo suinteresuoti surašyti neteisingą patikrinimo aktą, kad jai būtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Paaiškina, jog 2009 m. rugpjūčio 27 d., 7.15 val. įmonės automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas Kauno AVMI darbuotojo (kuris surašė 2009 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą) automobilis Mazda. Iš jo jokio mokesčio pareiškėja neėmė. Tą pačią dieną po kokių 15 minučių atėjo FNTT pareigūnas ir surašė patikrinimo aktą, kuriame teigiama, jog 2009 m. rugpjūčio 26 d. įmonės automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas nežinomas automobilis bei jo stovėjimo vieta ir už stovėjimą paimti 8 litai, neišduodant jokių finansinių dokumentų. Apeliantė kategoriškai neigia tokius kaltinimus ir nurodo, jog stovėjimo aikštelėje buvo paliktas tik Mazda automobilis, už kurio stovėjimą pinigų ji negavo. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje neįvardytas joks konkretus asmuo, kuriam būtų buvusi padaryta žala. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ji prašiusi iškviesti į posėdį ir apklausti antstolius V. Z. ir V. K., galinčius paaiškinti jai 2003 m. kovo 12 d. nutarimu paskirtos baudos nesumokėjimo aplinkybes, tačiau teismas prašymus ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas. J. D. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ši teisės norma numato, jog kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, kai šie veiksmai yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Formuluojant kaltinimą protokole nurodyta, jog tokia J. D. veika pažeidžia 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 ir 5 punktų nuostatas bei 2002 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta pinigų priėmimo į įmonės kasą tvarka. Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant. Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau vadinama – atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui). Aprašo 11 punkte yra nurodyta, jog nustatytais atvejais nereikalaujama naudoti kasos aparatų, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas arba bilietas <...>. J. D. veika pasireiškė tuo, jog ji paėmė 8 litus už automobilio SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. 17 val. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. 7.25 val., ir neišdavė pinigų paėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento. Apeliantė pažeidimą ginčija iš esmės neigdama automobilio SAAB 9-5 buvimo saugojimo aikštelėje faktą. Tačiau patikrinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Byloje esantys 2009 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 35), patikrinimo aktas (b. l. 36-37), teisme liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai (b. l. 58-59) neabejotinai patvirtina faktą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną pareigūnai įmonėje J. D. turgus „Marmantas“ paliko saugoti automobilį SAAB, už jo saugojimą sumokėjo 8 litus, tačiau jokio pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento negavo. Pinigus iš pareigūnų paėmė J. D., todėl jai kilo pareiga išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitą dokumentą. Apeliantės teiginiai dėl pareigūnų parodymų prieštaravimų atmestini kaip nepagrįsti. Pareigūnų teiginių skirtumai dėl automobilio SAAB priklausymo nuosavybės teise vienam ar kitam asmeniui nėra reikšmingi kvalifikuojant jos veiką pagal ATPK 163⁵ straipsnį. Be to, jie gali būti paaiškinami tuo, kad parodymus teisme pareigūnai davė jau praėjus nemažam laiko tarpui nuo pažeidimo užfiksavimo momento. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareigūnų nesuinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantės teiginiai dėl pareigūnų siekio jai pakenkti, nepagrįsti jokiais įrodymais, yra abstraktūs, todėl atmestini. J. D. taip pat nurodo, jog patikrinimo akte nėra įvardintas konkretus automobilis, už kurio saugojimą paimti pinigai. Tačiau tai prieštarauja patikrinimo akte esančiai informacijai. Šio akto pastabose yra nurodyta, jog „automobilis, kuris buvo paliktas 2009 m. rugpjūčio 26 d. 17 val. – SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinimo aktas surašytas pažeidimo fiksavimo dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 27 d., jį pasirašiusių asmenų sąraše yra ir J. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad akte taip pat užfiksuota, kad dėl pinigų priėmimo kvito neišdavimo pareigūnams J. D. paaiškino, jog tai padaryti pamiršo (b. l. 37). Jokių papildomų pastabų surašant šį aktą apeliantė nenurodė. Todėl šis įrodymas pagrįstai pripažintas tinkamu ir juo remtasi nustatant J. D. kaltę. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog dėl 2003 m. padaryto pažeidimo J. D. neturėtų būti laikoma bausta pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį ir tai negali lemti veikos kvalifikavimo pagal ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalį. ATPK 36 straipsnyje nurodyta, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, to neginčija ir pati apeliantė, kad jai 2003 m. kovo 12 d. paskirta bauda už ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 172 straipsnio 1 dalyje ir 172¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, dar nėra sumokėta, t. y. dar nėra įvykdyta. Tai, kad J. D. skolas administruoja antstoliai ir ji pati negali laisvai naudotis savo sąskaitose esančiomis lėšomis, savaime neįrodo, jog ji nėra atsakinga už paskirtos baudos nesumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikdama su skolų grąžinimo eiliškumu, apeliantė galėjo tokius antstolių veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog šia galimybe ji būtų pasinaudojusi. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad antstolių apklausimas pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo tikslingas, kadangi jų paaiškinimai nėra reikšmingi svarstant J. D. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimą. Už padarytą pažeidimą J. D. paskirta 1000 litų bauda, t. y. minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda. Ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę individualizuojančias aplinkybes, todėl laikytina teisinga, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.