Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam A. B. S., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. S. ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 28d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš A. S. 2163,37 litų priteistas civilinis ieškinys A.B. S. naudai: 1163,37 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. nuteistas už tai, jog jis 2005-01-14 apie 15. 00 val. Lazdijų r., Veisiejų sen. Varnėnų k., A.B. S. sodyboje, prie jo gyvenamojo namo, ne mažiau penkis kartus smūgiavo rankos kumščiu A.B. S. į galvą taip tyčia jį mušdamas ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, poodinių kraujosruvų kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje ties plaukų riba, kairio antakio išoriniame kampe ir odos nubrozdinimo dešiniajame skruoste.

Nukentėjusysis A.B. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos eigoje jis apmokėjo advokatui už teisinę pagalbą 1500 litų. Sutinka su teismo padaryta išvada, jog šios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. S. LR BPK 103 str. 6p. tvarka, tačiau jis nesutinka su teismo sumažintomis išlaidomis iki 500 litų. Nurodo, jog byla buvo nagrinėjama 6 teismo posėdžiuose. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių buvo priverstas ieškoti advokato kitame rajone. Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistojo veiksmų kvalifikacija teisiniu požiūriu nėra sudėtinga. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nebuvo pilnai atliktas ikiteisminis tyrimas, užbaigtas įrodymų rinkimas, jų pateikimas teismui. Taip pat teismas nevertino tai, jog teisinė pagalba buvo teikiama dar ikiteisminio tyrimo metu, buvo rašyti procesiniai dokumentai prokurorui, vėliau teismui, ir tai, jog jis yra garbaus amžiaus bei neturintis teisinio išsilavinimo.

Nukentėjusysis nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ir jam padarytos neturtinės žalos dydį. Jo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad jį sumušė fiziškai tvirtas, jaunas kaimynas ir kad jis konfliktuoja jau kuris laikas. Taip pat nurodo jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo sumuštas savo kieme, atvykus į kiemą automobiliu visam būriui asmenų. Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis neteko saugios socialinės aplinkos. Taip pat nukentėjusysis nesutinka su teismo išvada, kad penki smūgiai į galvą yra nedidelis smūgių skaičius žalojant asmenį. Nurodo, jog smūgių pasekmes jis jaučia ir dabar. Nurodo, jog jis sukrėstas, emociškai paveiktas, nesijaučia saugus, jaučia dvasinius išgyvenimus. Prašo teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti jo naudai iš A. S. 1500 litų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 15000 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas nepadarė. Jis 2005m. sausio 14d. nuvyko į A.B. S. sodybą pasakyti jam, kad prisirištų savo šunis, nes jie drasko nuteistojo paukščius. Nurodo, jog kartu į nukentėjusiojo sodybą važiavo jo žmona R. S., žmonos tėvas A. K. bei jo draugas S. A.. Apeliantas teigia, jog pasirodžiusiam sodybos šeimininkui pasakė, kad prisirištų šunis, nes jie drasko jo paukščius. Nukentėjusysis atsakė „na ir tegul, nors bus paėdę“ ir, mosikuodamas kumščiais, taikėsi jam suduoti į veidą. Po to griebė už striukės, norėdamas pargriauti. Apeliantas nuo smūgių išsisukinėjo. Nenorėdamas veltis į grumtynes, jis nuėjo prie automobilio. Nuteistasis nurodo, jog nukentėjusysis dar griebė pagalį, panašų į dalgiakotį, pavymui svaidė akmenis bei paleido šunį. A. S. žmona iš nuteistojo mašinos išmetė šunų sudraskytą gaidį ir jie visi išvažiavo. Nuteistasis tą pačią dieną nuvyko į Veisiejų seniūniją ir apie įvykio aplinkybes parašė pareiškimą, tačiau minėtas pareiškimas kažkur dingo.

Nuteistasis nurodo, jog viso proceso metu jis davė nuoseklius parodymus. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Apeliantas nesutinka su nuteistojo bei liudytojų S. A., A. K. parodymų įvertinimu. Nuteistasis mano, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi dėl jam padaryto sužalojimo aplinkybių, mechanizmo bei įrankių. Vienu metu jis teigia, jog buvo pargriuvęs ant dešiniojo šono, o kitu metu-ant kairiojo. Vienu metu nurodo, jog sužalojimai buvo padaryti akmeniu, kitu momentu, kad kumščiais bei spardant. Nuteistasis teigia, jog nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių iš viso nebuvo. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiojo parodymų vertinimu teisme. Mano, kad teismas, priimdamas prieš jį apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Apeliantas teigia, jog Lazdijų rajono PK pareigūnui, 2005-01-24 atvykusiam į įvykio vietą, nebuvo nurodyta svarbi aplinkybė-liudytojo, galėjusio matyti sužalojimo faktą. Ši aplinkybė paaiškėjo tiktai 2005-03-02. Nukentėjusysis nurodė, jog sužalojimo faktą matė liudytojas S. Č.. Nuteistasis teigia, jog, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad minėtas liudytojas A.B. S. ūkyje dirba ir pas jį gyvena kelerius metus. S. Č. apie A.B. S. sužalojimus duoda abstrakčius ir prieštaringus parodymus, nors teigia įvykį matęs. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus nevertino kritiškai. Nurodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padarytas liudytojo S. Č. parodymų patikrinimas vietoje. Buvo nustatyta, kad šis liudytojas iš jo paties nurodytos vietos negalėjo matyti vietos, kurioje pagal jo parodymus buvo sužalotas A.B. S.. Taip pat nuteistojo manymu yra svarbi aplinkybė tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2005m. sausio 14d, o pas medikus kreipėsi tiktai sausio 17d. Apeliantas teigia, jog Lazdijų rajono PK pareigūnas V. B., atvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, konstatavo, jog jokių grumtynių pėdsakų nerasta. Minėtas pareigūnas, apklaustas kaip liudytojas, parodė, jog neprisimena, ar net neįsiminė jam, kad būtų išoriškai matomi sužalojimai A.B. S. veide ar kitose kūno vietose. Nuteistasis mano, jog turėjo būti kritiškai vertinami liudytojo L. S. parodymai, nes jis yra nukentėjusiojo sūnus. Prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-28 nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, A.B. S. ieškinių netenkinti.

Nukentėjusysis prašė jo skundą patenkinti, nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas advokatui apmokėti, o nuteistojo skundą atmesti.

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nukentėjusiojo A.B. S. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu ir prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimui 15 000 Lt, nes neturtinės žalos atlyginimas tokiai sumai nėra per didelis.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad, nukentėjusiajam priteisiant neturtinę žalą, buvo atsižvelgta į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir teisingai nurodė argumentus, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Teismas akcentavo, kad tai priklauso ne tik nuo pažeistos vertybės ir atsiradusių pasekmių, bet ir kitų svarbių kriterijų (žalą padariusio asmens kaltės, nukentėjusiojo asmeninių savybių bei elgesio). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Didinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A.B. S. nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti iš nuteistojo 1500 litų atlyginimą už advokato paslaugas.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis su advokatu dėl teisinės pagalbos susitarė pasirašydami sutartį. LR BPK 106 straipsnio 3 dalis leidžia teismui, atsižvelgus į nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kitus kriterijus, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kaltinamajam nepriteisti ar jų dalį sumažinti.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaidų nukentėjusiojo atstovo pagalbai apmokėjimo atsižvelgė į tai, kad procesas užtruko daugiau nei metus, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dalis posėdžių (tarp jų dėl nukentėjusiojo, jo atstovo neatvykimo) buvo atidėta, o byla iš esmės buvo nagrinėjama tik 6 posėdžiuose, ir į tai, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikacija teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, sumažino advokato išlaidoms apmokėtiną sumą iki 500 litų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendimas sumažinti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistojo A. S. dėl teismo nurodytų motyvų nėra teisingas, nes advokatas turėjo į teismo posėdžius atvykti iš kito miesto, viso vyko 8 teismo posėdžiai ir tik į vieną advokatas nebuvo atvykęs dėl ligos. Privataus kaltinimo byloje pats nukentėjęs palaiko kaltinimą, o kadangi jis nėra teisininkas, senyvo amžiaus, jam buvo reikalinga pastovi advokato pagalba, o be to byla nebuvo mažos apimties ir advokatui nukentėjusiojo sumokėta suma 1500 Lt nėra per didelė, todėl pilnai priteistina.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo.

Nuteistojo A. S. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ( BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ( BPK 301 straipsnio 1 dalis ). A. S. kaltė nuosprendyje pagrįsta nukentėjusiojo A.B. S., liudytojų V. B., S. Č., L. S. bei iš dalies ir liudytojo A. K. ir S. A. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis ir kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurių vertinimas neprieštarauja LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Tas, kas tyčiniais veiksmais žmogui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, atsako pagal LR BK 140 straipsnį. A. S. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai. Nuteistojo teiginius, jog jis dėl šio nusikaltimo nekaltas, o konfliktą sukėlė nukentėjusysis, paneigia nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie įvertinti nepažeidžiant LR BPK reikalavimų. Iš jų matyti, kad įvykio dieną dėl nukentėjusiojo A.B. S. šunų sudraskyto A. S. gaidžio tarp nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo A.B. S. įvyko konfliktas, kurio metu A. S. smūgiuodamas rankos kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau penkis kartus. Teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, tai, kad konflikto metu nuteistasis jam kumščiu sudavė į galvos sritį, po šio smūgio jis nugriuvo, o keliantis A. S. sudavė dar apie keturis smūgius. Smūgius A. S. sudavė jam į kairę galvos pusę. Rankoje pas A. S. akmens nematė, bet mano, kad galėjo jis turėti kumštyje akmenį, nes smūgiai buvo labai stiprūs. Aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas, patvirtina kiti teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo.

Liudytojas S. Č. teisme parodė, jog įvykio dieną jis tvarte šėrė gyvulius. Išgirdęs triukšmą ir išėjęs į kiemą, matė kaip A. S. mušė A.B. S. kumščiu į galvą. Matė tris ar keturis smūgius. Matė kaip A.B. S. buvo pargriuvęs. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja ir liudytojų V. B. parodymams. Jis patvirtino, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio apie sumušimą pranešė policijos pareigūnams. Minėtas liudytojas taip pat parodė, jog praėjus porai valandų po įvykio, jis nuvyko pas nukentėjusįjį į namus, matė nukentėjusiojo veide sužalojimus. Liudytojai A. K. ir S. A. taip pat paneigė nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis visai nesivėlė į grumtynes, išsisukinėjo nuo A.B. S. mosikavimų, nuo bandymų suduoti jam į veidą. Liudytojai A. K. bei S. A. parodė, jog tarp A.B. S. ir A. S. buvo kažkoks susistumdymas, tačiau jie nuolat į juos nežiūrėjo.

Liudytojas L. S. teisme parodė, jog jis įvykio dieną atvažiavo pas tėvą, rado jį paraudusiu veidu, kaktoje buvo guzas. Tėvas jam pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. S.. Minėtas liudytojas taip pat tvirtino, kad nukentėjusysis pergyveno dėl to, kad jau ir namuose yra mušamas ir negali apsiginti, po įvykio tapo nervingesnis.

Netikėti minėto liudytojo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl nuteistojo skundo argumentas, tai, kad teismas kritiškai turėjo vertinti L. S. parodymus, nes jis yra nukentėjusiojo sūnus, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Be to, smurto prieš nukentėjusįjį A.B. S. faktą patvirtina ir antroji specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A.B. S. kūno sužalojimai, kurie nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie jo nurodomų aplinkybių ir laiko. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. yra kaltas dėl nežymaus A.B. S. sveikatos sutrikdymo.

Teismui pagrįstai A. S. parodymai kėlė abejones ir teisingai teismas juos įvertino kaip jo gynybos priemonę.

Nuteistasis kritikuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus-vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR BPK 20 straipsnio prasme, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Apeliantas neteisingai nurodo, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse, tai, kad A. S. jį sumušė, smūgiuodamas kumščiu į galvą, buvo nuoseklūs, sutapo su kitais įrodymais. Nežymūs neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose paaiškinami dėl jo senyvo amžiaus bei jo asmeninių savybių, kurias teismas nuosprendyje išsamiai nurodė.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai jo kaltę grindė liudytojo S. Č. prieštaringais parodymais.

Toks nuteistojo apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas S. Č. parodymus duotus teisme analizavo ir vertino tiek, kiek juos patvirtino kiti įrodymai. Toks įrodymų vertinimas atitinka LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Be to, teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu S. Č. buvo apklaustas keletą kartų, tačiau neišsamiai, todėl teismo išvada, kad visos įvykio detalės galėjo ir nebūti detaliai užrašytos, yra pagrįsta.

Tai, kad nukentėjusysis po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui nenurodė liudytojo S. Č., kuris matė įvykį, o jį nurodė tik kovo 2 d., paaiškinama ir tuo, jog policijos pareigūnas nukentėjusįjį apklausinėjo praėjus po įvykio ne ilgam laiko tarpui. Nukentėjęs dėl sumušimo blogai jautėsi, patyrė stresą. Jis teisme parodė, jog po A. S. smūgių sudavimo su lazdele ramsčiuodamasis parėjo į namus, pagulėjo, o be to jis tuo metu dar nežinojo, kad liudytojas S. Č. matė įvykį. Todėl šios aplinkybės galėjo turėti įtakos parodymų tikslumui.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės reikšmės veikos kvalifikacijai bei bausmė skyrimui neturi.

Nuteistasis skunde nurodo, jog A.B. S. buvo sužalotas 2005 m. sausio 14 d., tačiau į gydymo įstaigą kreipėsi tik po trijų dienų.

Teismas labai išsamiai nuosprendyje išdėstė bei išanalizavo šią nuteistojo skunde nurodytą aplinkybę. Teisėjų kolegija su ja sutinka, todėl šioje nutartyje netikslinga ją detaliai kartoti.

Nuteistojo skundo teiginiai, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, tai, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, jokių grumtynių pėdsakų nerasta, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2005m. sausio 14d. sniego nebuvo, todėl tikėtina, jog galėjo ir nesimatyti grumtynių pėdsakų. Nukentėjusysis teisme nurodė, jog po smūgio nukrito ant žolės. Jis teisme parodė: “ nuo to smūgio aš nugriuvau ant žemės. Prie tvoros žolė, tai ant žolės tos nugriuvau“ (2 t. b.l.115).

Pagal nuteistojo versiją, jog jis prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, logiškai nepaaiškinama, kodėl reikėjo kviesti policiją. Tačiau nukentėjusiojo policijos iškvietimas yra natūralus veiksmas patyrus smurtą. Tai irgi paneigia nuteistojo versiją, jog jis prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo.

Taigi nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tendencingas, nepagrįstas, priimtas neobjektyviai įvertinus įrodymus, išdėstyti motyvai leidžia vertinti kaip nepagrįstą.

Pagal LR BPK 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. S. nukentėjusiajam A.B. S. turtinę ir neturinę žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigotas ją atlyginti.

Bausmė A. S. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ( BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas įpykęs ant nukentėjusiojo dėl jo netinkamo elgesio su laikomais gyvūnais, dėl kurių netinkamos priežiūros jis patyrė turtinių nuostolių. Kadangi A. S. padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, jis teisiamas pirmą kartą, ūkininkauja, todėl teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistojo A. S. atžvilgiu yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 ir 3p., 328str. 4p.,

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti 2006-12-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio:

iš nuteistojo A. S. priteisti A. B. S. naudai 663,37 Lt turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt neturtinės žalos ir 1800 Lt advokato išlaidoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.