Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1470-426/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-04
Bylos Nr.: eI3-1470-426/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03991-2019-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Rūta Miliuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: I. K.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1470-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03991-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija, Institucija) viršininko 2019 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. P-2264 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. K. skyrimo“.

Pareiškėja skunde nurodo, kad savo privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija) pirmą kartą pateikė 2017 m. sausio 24 d., nurodė, kad dirba VMI prie FM Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriuje, užima skyriaus vedėjos pareigas, nurodė ryšį su M. K.. Minėtą asmenį deklaravo kaip savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį.

Paaiškino, kad privačių interesų deklaracijoje pateikė duomenis ir apie M. Kazlausko vykdomą individualią veiklą (deklaruota veiklos rūšis – teisinė veikla; vykdoma nuo 2005 m. kovo 4 d.). Daugiau duomenų apie savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį pareiškėja deklaracijoje nepateikė.

Pareiškėja privačių interesų deklaraciją patikslino 2018 m. sausio 14 d., pateikė duomenis apie išsimokėtino pardavimo sandorį (automobilio pardavimas; sandorio sudarymo data: 2017 m. birželio 1 d.; sandorio suma – 4 000 Eur). Patikslino ir 2018 m. birželio 18 d., nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. yra akcininkė UAB „Vytenio investicijos“. Taip pat, deklaravo ir savo vykdomą individualią veiklą (veiklos rūšis – nuosavo ar nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas; nurodė, kad veiklą vykdo nuo 2018 m. vasario 22 d.).

Nurodo, kad VMI viršininkas gavo Inspekcijos darbo grupės, sudarytos VMI viršininko 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvadą Nr. 289-38 (toliau – Darbo grupės išvada), kurioje nustatyta, kad Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja I. K., deklaruodama privačius interesus, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (toliau – VPIDVTĮ), t. y. tikslindama savo privačius interesus praleido tam nustatytą terminą, deklaracijoje nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio dalyvavimo juridiniame asmenyje, nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio vykdomos individualios veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme ir deklaracijoje nenurodė savo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytų ir kitų galiojančių sandorių, jeigu sandorio vertė didesnė nei 3 000 Eur.

VMI viršininko 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ (2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) sudaryta Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija (toliau – Komisija) pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 23 d. išsiųstas „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. (6.17-01E)-7-520, kuriuo informuota, kad dėl jos veiksmų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pasiūlyta pateikti raštišką paaiškinimą. Su Pranešimu apie tarnybinio nusižengimo tyrimą darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – DODVS) ji susipažino 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė Komisijai paaiškinimą su priedais dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. surašė išvadą Nr. (6.17-01) 7-540, kuri 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R-5258 pateikta Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-3605-(1.5) paprašė Inspekcijos patikslinti pareiškėjos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms įvertinimą. Komisija 2019 m. spalio 15 d. surašė išvadą Nr. (6.17-01) 7-569 dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. Įvertinusi surinktą medžiagą, Komisija pripažino, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 1–3 dalimis, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktu, Komisija pasiūlė skirti VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos viršininkė, atsižvelgdama į minėtą išvadą 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-2264 skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su minėtu įsakymu pareiškėja DODVS susipažino 2019 m. lapkričio 4 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, įstatymas nustato aiškius terminus, per kuriuos turi būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o per nustatytus terminus nepradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimo, pareiškėjos nuomone jis negali būti pradedamas, nes įstatyme nustatytas naikinamasis terminas, sukeliantis tam tikras pasekmes šalims.

Nurodo, kad šioje situacijoje būtina nustatyti, kada Institucija gavo oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nenurodoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data. Pareiškėjos nuomone, informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą Inspekcijoje buvo gauta nagrinėjant žurnalisto A. R. iškeltus klausimus, dėl kurių 2019 m. birželio 6 įsakymu Nr. V-269 buvo sudaryta darbo grupė ir pavesta iki 2019 m. liepos 5 d. įvertinti bei pateikti išvadą su pasiūlymais.

Pareiškėjos nuomone, 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo žurnalisto kreipimosi į Instituciją. Tai patvirtina prie 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvados Nr. 289-28 pridėta pareiškėjos Privačių interesų deklaracija, kuri buvo atspausdinta 2019 m. birželio 6 d., kai įsakymu Nr. V-269 buvo sudaryta darbo grupė aukščiau nurodytiems klausimas nagrinėti. Pareiškėja mano, kad terminas nusižengimo tyrimui pradėti yra praleistas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 5 darbo dienų naikinamasis terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti taip pat buvo praleistas, nes tyrimas pradėtas tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ sudarius Komisiją.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Inspekcijos viršininkės 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-269 sudarytos darbo grupės pateiktos išvados negali būti laikomas oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą paaiškėjimo (gavimo) data, nes pareiškėjos veiksmai, gavus informaciją iš žurnalisto ir patikrinus jos privačių interesų deklaraciją, galėjo būti iš karto vertinami atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškejos teigimu, tarnybio nusižengimo tyrimas pradėtas neteisėtai, praleidus teisės aktuose nustatytus naikinamuosius terminus.

Pareiškėja pažymi neginčijanti, kad galimai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir pavėluotai pateikė duomenis dėl verslo liudijimo įsigijimo, tačiau nesutinka, kad ne laiku deklaravo automobilio pardavimo sandorį.

Paaiškina, kad Komisija iš turimų duomenų nustatė, jog ji 2017 m. birželio 1 d. sudarė automobilio pardavimo sandorį, kurį turėjo deklaruoti per 30 kalendorinių dienų nuo automobilio pardavimo sandorio sudarymo, tačiau pareiškėja sandorį deklaravo 2018 m. sausio 14 d., pažeisdama VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad savo paaiškinime komisijai akcentavo, jog VPIDVTĮ nereglamentuoja sandorių vykdymo terminų ir nenurodo, ar sandoris turi būti deklaruojamas jį pradėjus vykdyti ar užbaigus. Skunde paaiškina, kad sandoris dėl automobilio pardavimo buvo sudarytas 2017 m. birželio 1 d. Tai buvo tęstinis sandoris (sudaryta Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis), numatantis, kad nuosavybės teisė pagal jį pereis tik pilnai atsiskaičius už transporto priemonę. Tačiau Komisija mano, kad sandoris turėjo būti deklaruotas šiuo atveju nuo transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties sudarymo datos, laikantis VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, nepriklausomai nuo sandorio rūšies ir sutarties sąlygų galutinio įvykdymo. Pareiškėja nesutinka su Komisijos nuomone, „kad sandoris turėjo būti deklaruotas nuo jo sudarymo dienos“, nes ši nuomone nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju sandorio pabaigos data nustatoma vadovaujantis LR CK nuostatomis, numatančiomis, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) ir tik pasibaigus sandoriui pareiškėjai atsirado prievolė deklaruoti minėtą sandorį viešų ir privačių interesų deklaracijoje.

Pažymi, kad Komisija, tyrimo metu nustatė, jog pareiškėja 2018 m. birželio 18 d. tikslino deklaraciją ir nurodė duomenis apie nuo 2018 m. vasario 22 d. vykdytrą individualią veiklą. Pagal VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos, todėl pripažino, kad ji 2018 m. birželio 18 d. deklaruodama individualią veiklą, pažeidė VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėja teigia, kad deklaravo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus duomenis, t. y. individualę veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tačiau praleido VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ji neginčija, kad verslo liudijimo įsigijimą deklaravo praleidusi numatytą 30 dienų terminą.

Skunde nurodo, kad kreipėsi į Inspekcijos atitikties pareigūnę ir gavo informaciją, kad jos privačių interesų deklaracija tiesioginei vadovei peržiūrėti buvo pateikta 2018 m. spalio 22 d. Pareiškėja, žinodama, kad deklaracija kiekvienais metais patikrinama, turėjo teisėtą lūkestį, kad VMI Kontrolės departamento direktorė, susipažindama ir peržiūrėdama jos pateiktos deklaracijos duomenis, galėjo pastebėti, jog privačių interesų deklaracija pateikta praleidus nustatytą 30 dienų terminą. Pažymi, kad nuo deklaracijų pateikimo iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjmo praėjo daugiau nei metai laiko (deklaracija dėl automobilio pardavimo pateikta 2018 metų sausio mėn., dėl individualios veiklos – 2018 m. birželio mėn).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad VMI viršininkas 2019 m. rugpjūčio 12 d. gavo iš Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvadą, kurioje nustatyta, kad pareiškėja, deklaruodama privačius interesus, galimai pažeidė VPIDVTĮ, t. y. tikslindama savo privačius interesus, praleido tam nustatytą terminą, deklaracijoje nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio dalyvavimo juridiniame asmenyje, nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio vykdomos individualios veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme ir deklaracijoje nenurodė savo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytų ir kitų galiojančių sandorių, jeigu sandorio vertė didesnė nei 3 000 Eur.

Atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvadą VMI viršininko 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ (2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) sudaryta Komisija pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 23 d. išsiųstas pranešimas Nr. (6.17-01E)-7-520 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, kuriuo informuota, kad dėl jos veiksmų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pasiūlyta pateikti raštišką paaiškinimą. Su Pranešimu apie tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėja susipažino Inspekcijos DODVS 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. Komisijai pateikė paaiškinimą su priedais dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-540, „Dėl Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos I. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Pirma išvada), kurią 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (6.15-01E) R-5258 „Dėl sprendimų priėmimo“, pateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK). 2019 m. spalio 9 d. VTEK raštu Nr. S-3605-(1.5) „Dėl tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimo“, nurodė Komisijai patikslinti pareiškėjos elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms įvertinimą. Komisija, atsižvelgdama į VTEK raštą, 2019 m. spalio 15 d. surašė išvadą Nr. (6.17-01) 7-569 „Dėl Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos I. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Antra išvada), kurią 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. (6.15-01E) R-5624 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimų patikslintų išvadų vertinimo“, pateikė VTEK. Komisija savo Antroje išvadoje nurodė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, nes VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkte nurodytus duomenis – individualią veiklą ir automobilio pardavimo sandorį, deklaravo praleidusi nustatytą terminą, tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija pareiškėjai pasiūlė skirti VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

VTEK 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-3754-(1.5) „Dėl tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimo“ (toliau – VTEK raštas), pritarė komisijos Antrai išvadai ir pripažino, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, nes VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkte nurodytus duomenisdeklaravo praleidusi VPIDVTĮ šiems duomenims deklaruoti nustatytą terminą.

VMI viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos Antrą išvadą ir VTEK raštą, 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-2264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su įsakymu pareiškėja DODVS susipažino 2019 m. lapkričio 4 d.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad informacija apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą Institucijoje buvo gauta nagrinėjant žurnalisto A. R. iškeltus klausimus, dėl kurių 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-269 buvo sudaryta darbo grupė. Inspekcijos viršininko 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-269 sudarytos darbo grupės pateiktos išvados negali būti laikomas oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą paaiškėjimo (gavimo) data, nes pareiškėjos veiksmai gavus informaciją iš žurnalisto ir patikrinus pareiškėjos privačių interesų deklaraciją (kuri atspausdinta 2019 m. birželio 6 d.), galėjo būti iš karto vertinami atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad institucijoje gauti iš paminėto žurnalisto klausimai, kuriuos teikdamas jis vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu. Pateiktų klausimų tikslas buvo gauti atsakymus į juos. Šiuo atveju, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, gauti klausimai laikytini prašymu pateikti informacija.

Pažymi, kad VMI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „D. V. mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 24 punkte numatyta, kad kai kurioms užduotims vykdyti, projektams valdyti, kai kurioms veiklos sritims organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti gali būti sudaromi funkciniai padaliniai (komisijos, koordinavimo ir darbo grupės, taip pat gali būti paskiriami koordinatoriai, kuratoriai, administratoriai ir pan.). Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, Darbo grupė buvo sudaryta siekiant surinkti susijusią informaciją, susijusius asmenis, įvertinti bei pateikti išvadą su pasiūlymais, t. y. išsamiai ir objektyviai įvertinti žurnalisto Inspekcijai pateiktuose klausimuose nurodytą informaciją, susijusias aplinkybes ir faktus.

Paaiškina, kad Darbo grupė rinko ir vertino informaciją, susijusią su žurnalisto pateiktais klausimais ir tik įvertinusi surinktus duomenis, nustačius konkrečius asmenis (VMI valstybės tarnautojus), paaiškėjo galimi teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejai. Atsižvelgiant į tai, Darbo grupė turėjo objektyvų pagrindą teikti VMI viršininkui siūlymą dėl pareiškėjos atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjos privačių interesų deklaraciją Darbo grupė vertino kartu su gauta ir tyrimo metu surinkta informacija, nes tik pagal privačių interesų deklaracijos duomenis, neįvertinus aplinkybių visumos, nebuvo galima spręsti, ar yra pagrindas siūlyti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Atsakovės nuomone, būtent 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvadoje pateikta informacija laikytina pagrindu inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurią gavęs Inspekcijos viršininkas ir pavedė jį atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad netaikė Aprašo 3 punkto 4 pastraipoje įtvirtintos nuostatos ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvada nebuvo parengta po audito. Darbo grupės, pateikusios šią išvadą, užduotis buvo surinkti informaciją bei ją įvertinti dėl žurnalisto A. R. paklausime nurodytų aplinkybių ir spręsti, ar yra pagrindas Darbo grupės išvadoje, be kitų teikiamų siūlymų, teikti siūlymą pareiškėjai inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taip pat pažymi, kad Darbo grupės užduotis buvo atlikti veiksmus susijusius ne tik su galimu tarnybinio nusižengimo tyrimo padarymu, buvo siekiama įvertinti su žurnalisto pateikta informacija susijusius VMI ir jos valstybės tarnautojų bei darbuotojų atliktus veiksmus. Tik surinkus visapusišką informaciją, paaiškėjo, kad yra pagrindas inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovė mano, kad Darbo grupės išvada ir turi būti vertinama kaip informacija, kurią gavęs Inspekcijos viršininkas pavedė atlikti tyrimą dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti skaičiavimo. Pareiškėja mano, kad šis terminas nusižengimo tyrimui pradėti yra praleistas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad oficialia informacija šiuo atveju, turi būti laikoma 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvada, o ne Darbo grupės sudarymo data, todėl nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo žurnalisto kreipimosi į VMI 2019 m. birželio 6 d.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, kad oficiali informacija buvo gauta tik sudarytai komisijai pateikus išvadą 2019 m. rugpjūčio 9 d., 5 darbo dienų naikinamasis terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti taip pat buvo praleistas, nes tyrimas pradėtas tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu sudarius Komisiją. Aiškina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 14 d., nepraleidus 5 dienų termino nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. gautos oficialios informacijos. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvada buvo pasirašyta ir užregistruota 2019 m. rugpjūčio 9 d., tačiau VMI viršininkui pateikta 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Atsakovė pažymi, kad net jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimui skirtas 5 darbo dienų terminas buvęs praleistas, tai nėra pagrindas panaikinti VMI viršininko 2019 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. P-2264 kaip neteisėtą nes Taisyklių 3 punkto reikalavimų nepaisymas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, nėra esminis pažeidimas, galintis lemti paskirtos nuobaudos panaikinimą. Atsakovė akcentuoja, kad minėtų terminų turi būti laikomasi, tačiau tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio naikintini įsakymai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir nuobaudos skyrimo.

Nors skunde pareiškėja teigia, kad šioje situacijoje būtina nustatyti, kada Institucija gavo oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nenurodoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data. Atsakovės nuomone, nustatant tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo datą, reikėtų vadovautis Aprašo 18 punkto ketvirtąją pastraipa. Šiuo atveju, atsakovės manymu, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data laikytina VTEK rašto, kuriuo pritarė Komisijos išvadai ir nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, gavimo data. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data, atsakovės nuomone, nesietina su informacijos apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą gavimu nagrinėjant žurnalisto iškeltus klausimus.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ne galimai pažeidė, kaip teigiama skunde, o pažeidė VPIDVTĮ, pavėluotai pateikdama duomenis dėl verslo liudijimo įsigijimo.

Inspekcija mano, kad prievolė tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus tenka pareiškėjai, kaip tai nustatyta VPIDVTĮ 4 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju neturėjo likti pasyvi ir puoselėti lūkestį, kad apie netinkamą privačių interesų deklaravimą jai bus pranešta. Kilus klausimams ar neaiškumams, turėjo imtis iniciatyvos ir siekti tinkamai įvykdyti teisės aktuose numatytas valstybės tarnautojo pareigas.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Antroje išvadoje išnagrinėjus ir įvertinus surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad pareiškėjos kaltė pasireiškė neatsargumu. Inspekcijos nuomone, šiuo atveju, pareiškėja ne tik kaip valstybės tarnautoja turi tinkamai vykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas, bet ir kaip VMI Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja būti pavyzdžiu savo skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tinkamas pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas rodo jos neatsakingumą, nerūpestingumą, kenkia ne tik jos reputacijai, bet ir VMI prestižui, o taip pat mažina visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba.

Atsakovės nuomone nustatyti pareiškėjos pažeidimai nėra išskirtinai formalaus pobūdžio, kurie galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, neskiriant tarnybinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl VMI viršininko 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. P-2264 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. K. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad VMI viršininkas 2019 m. rugpjūčio 12 d. gavo iš Inspekcijos Darbo grupės, sudarytos VMI viršininko 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvadą Nr. 289-28, kurioje nustatyta, kad pareiškėja, deklaruodama privačius interesus, galimai pažeidė VPIDVTĮ, t. y. tikslindama savo privačius interesus, praleido tam nustatytą terminą, deklaracijoje nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio dalyvavimo juridiniame asmenyje, nenurodė sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio vykdomos individualios veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme ir deklaracijoje nenurodė savo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytų ir kitų galiojančių sandorių, jeigu sandorio vertė didesnė nei 3 000 Eur.

VMI viršininko 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ (2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) sudaryta Komisija I. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 23 d. išsiųstas pranešimas Nr. (6.17-01E)-7-520 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, kad dėl jos veiksmų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pasiūlyta pateikti raštišką paaiškinimą. Su Pranešimu apie tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėja susipažino DODVS 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Pareiškėja Komisijai 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paaiškinimą su priedais dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Nurodė, kad tikslindama 2018 m. birželio 18 d. deklaraciją, pateikė duomenis apie UAB „Vytenio investicijos“ akcijų įsigijimą. Šiuo atveju 30 kalendorinių dienų terminas nebuvo praleistas, nes bendrovės akcijos buvo įsigytos 2018 m. gegužės 21 d. (sudaryta notarinė akcijų pirkimo pardavimo sutartis), VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre akcininkų pasikeitimai įregistruoti 2019 m. gegužės 29 d., deklaracija pateikta 2018 m. birželio 18 d. Ta pačia deklaracija pateikė patikslintus duomenis apie verslo liudijimo įsigijimą. Pažymėjo, kad teikiant 2018 m. birželio 18 d. patikslintą deklaraciją, nesiekė nuslėpti ar nedeklaruoti neteisėtos veiklos, visos už buto nuomą gautos pajamos deklaruotos metinėje pajamų deklaracijoje. Nurodė, kad 2018 m. sausio 14 d. deklaracijoje pateikė duomenis apie vykdytą automobilio pardavimo sandorį, sudarytą 2017 m. birželio 1 d. Aiškina, kad tai buvo tęstinis sandoris (sudaryta Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis), numatantis, kad nuosavybės teisė pereis tik pilnai atsiskaičius už transporto priemonę. Galutinis atsiskaitymas ir pakvitavimas dėl atsiskaitymo šalių surašytas tik 2017 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad buvo metų pabaiga, šventins laikotarpis, patikslintą deklaraciją pateikė tik 2018 m. sausio 14 d. Paaiškino, kad M. K. pateiktoje deklaracijoje deklaruoja kaip savo vaikų tėvą, nes nėra susituokę, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ar bendro nekilnojamojo turto, sieja tik vaikai, jų auklėjimas, išlaikymas bei poreikių tenkinimas. Pažymėjo tai, kad deklaraciją užpildė taip, kaip suprato skaitydama poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius šios deklaracijos pildymą bei leidžia deklaracijos forma.

Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. surašė išvadą Nr. (6.17-01) 7-540, kuri 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R-5258 pateikta VTEK. Pastaroji 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-3605-(1.5) Inspekcijos paprašė patikslinti pareiškėjos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms įvertinimą. Komisija 2019 m. spalio 15 d. surašė išvadą Nr. (6.17-01) 7-569 dėl Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos I. K. galimo tarnybinio nusižengimo, kurioje išnagrinėjusi ir įvertinusi visą surinktą medžiagą, mano, kad pastaroji pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, nes VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkte nurodytus duomenis, t. y. individualią veiklą ir automobilio pardavimo sandorį deklaravo praleidusi VPIDVTĮ nustatytą terminą. Konstatuota, kad tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 1–3 dalimis, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktu, Komisija pasiūlė skirti VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

VTEK 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-3754-(1.5) „Dėl tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimo“ (toliau – VTEK raštas), pritarė Komisijos Antrai išvadai ir pripažino, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalį, nes VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkte nurodytus duomenis, t. y. individualią veiklą ir automobilio pardavimo sandorį deklaravo praleidusi VPIDVTĮ nustatytą terminą.

VMI viršininkas, atsižvelgęs į Komisijos Antrą išvadą ir VTEK raštą, 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-2264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su tu įsakymu pareiškėja DODVS susipažino 2019 m. lapkričio 4 d.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Įsakymu, skunde nurodo, kad atliekant tarnybinį tyrimą, buvo pažeistos tarnybinio nusižengimo tyrimo teisės aktais reglamentuotos procedūros: praleistas 5 darbo dienų terminas nusižengimo tyrimui pradėti, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nenurodoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas neteisėtai. Teigia, kad jos tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, nesukėlęs jokių viešų ir privačių interesų konflikto.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad galimai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir pavėluotai pateikė duomenis dėl verslo liudijimo įsigijimo, tačiau nesutinka, kad ji ne laiku deklaravo automobilio pardavimo sandorį.

Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti – tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

VTĮ 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 34 straipsnio ir Aprašo nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvadoje pateiktos informacijos pagrindu, kuri buvo pasirašyta ir užregistruota 2019 m. rugpjūčio 9 d., VMI viršininkas 2019 m. rugpjūčio 14 d. per DODVS rezoliucija pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Inspekcijos Vidinių procedūrų valdymo skyriui. 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Taisyklių 3 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.

Bylos duomenys patvirtina, kad VMI 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiškėjai pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (6.17-01E)-7-520, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“ (2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo padarymo. Pranešime nurodė, kad pagal turimą informaciją pareiškėja, deklaruodama privačius interesus, t. y. pateikdama privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija), nedeklaravo tam tikrų faktų, kuriuos būtina nurodyti deklaracijoje, taip pat praleido 2018 m. sausio 14 d. ir 2018 m. birželio 18 d. tikslinamų deklaracijų tikslinimo terminą bei galimai pažeidė VPIDVTĮ nuostatas. Nurodyta, jog gali per 5 darbo dienas nuo informacinio pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.

Pažymėtina, kad pranešimas šiuo atveju atitinka Aprašo 1 priede reglamentuotą Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarnybinio pranešimo turinys yra aiškus, jame pateikta informacija apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodytas tyrimo pagrindas – turima informacija, pagal kurią nuspręsta, kad pareiškėja galimai pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus (Aprašo 8 punktas, Aprašo 1 priedas).

Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjai buvo suteikta teisė teikti paaiškinimą, kaip numato Aprašo 9 punktas. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės sudarytai Komisijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Aprašo 14 punkte nurodyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą. Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėja aiškina, kad Išvadoje nenurodyta tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data, todėl būtina nustatyti, kada Institucija gavo oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadoje išdėstyta bendro pobūdžio faktinė informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir eigą, tyrimo pradėjimo pagrindas – VMI 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvadoje pateikta informacija. Nustatytas priežastinis ryšys tarp išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo ir netinkamo pareiškėjos privačių interesų deklaravimo, nurodyta pareiškėjos kaltė – neatsargumas (nerūpestingumas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, konkreti žala nenustatyta. Konstatuota, jog pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, padarė tarnybinį nusižengimą. Pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pagrindas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti buvo VMI 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbo grupės išvada. Darbo grupė buvo sudaryta siekiant įvertinti, ar VMI valstybės tarnautojai laikėsi viešų privačių interesų deklaravimą nustatančių teisės aktų reikalavimų. Darbo grupės užduotis – surinkti informaciją bei įvertinti, ar pareiškėja tinkamai deklaravo privačius interesus, todėl jos argumentas, kad išvadoje nenurodoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja teigia, kad tarnybinis nusižengimas (dėl verslo liudijimo pavėluoto deklaravimo) buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovei, nesukėlęs viešų ir privačių interesų konflikto.

VPIDVTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, privalo deklaruoti privačius interesus, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Iš to seka, kad tarnybinis nusižengimas traktuotas kaip formalus, nesukėlęs neigiamų pasekmių, tačiau teismas jį pripažįsta teisės aktų reiklavimų pažeidimu, nes pareiškėja nesilaikė imperatyvaus VPIDVTĮ nurodymo deklaruoti privačius interesus.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, priešingu atveju, visuomenėje kyla pagrįstų įtarimų, kad sprendimai priimami neskaidriai, ir tai menkina žmonių pasitikėjimą įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais, tad, atsižvelgiant į teismų praktiką, aprašoma situacija nepaneigia fakto apie kilusį interesų konfliktą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-442-2240-12).

Pareiškėjos argumentus, kad jos pavėluotai deklaruoti duomenys negalėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teismas pripažįsta nepagrįstais. Laikytina tai pareiškėjos pasirinktu gynybos būdu.

Pareiškėja nesutinka, kad ji ne laiku deklaravo automobilio pardavimo sandorį.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis, įskaitant ir informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

Privatūs interesai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Interesų konfliktą Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas pareigos deklaruoti viešuosius ir privačius interesus nuostatas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos negali būti aiškinamos kitaip kaip tiktai nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmąjį kartą. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma įpareigoja patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti duomenys apie privačius interesus, t. y., duomenys apie asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį nulemti sprendimus atliekant tarnybines pareigas. Taigi, asmuo neprivalo patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie aplinkybes, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, t. y., kai tokios aplinkybės negali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).

Kilus ginčui, ar tam tikra aplinkybė laikytina privačiu deklaruotinu interesu (t. y. gali būti pakankama prielaida interesų konfliktui kilti) įrodinėjimo našta, kad dėl tam tikro sandorio negali kilti interesų konfliktas ir todėl jo neprivaloma deklaruoti, tenka privačius interesus deklaruojančiam asmeniui. Jam tenka pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, paneigiančius Įstatyme įtvirtinto privataus intereso, kaip interesų konflikto tarnyboje prielaidos, egzistavimą, ir pagrindžiančius, kad sudarytas sandoris negali ir negalėjo turėti reikšmės sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).

Pareiškėjos atžvilgiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas konstatuotas dėl sandorių pavėluoto deklaravimo, t. y. 2017 m. birželio 1 d. automobilio pardavimo sandorio. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad automobilio pardavimo sandorį pareiškėja deklaravo 2018 m. sausio 14 d. Argumentai apie tai, kad ji deklaravo automobilio pardavimo sandorį laiku, yra nepagrįsti.

Įvertinęs ginčijamo įsakymo, Komisijos išvados (kaip įsakymo sudėtinės dalies) turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Komisija išvadoje neapsiribojo vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, jas susiejo su taikomomis teisės normomis.

Taigi, teismas pripažįsta, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatų, tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktika, daro išvadą, kad VMI viršininko 2019 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. P-2264 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. K. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti, vadovaujantis skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo, pareiškėjai pagrįstai paskirta adekvati tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl jos skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė