- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- A-1743-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01547-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2016 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. P-132 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui A. P.“ (toliau – ir Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo); 2) panaikinti Generalinio prokuroro 2016 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P-143 „Dėl prokuroro A. P. perkėlimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl perkėlimo); 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į Šiaulių apygardos prokuratūros specializuoto prokuroro pareigas; 4) įpareigoti atsakovą Generalinę prokuratūrą apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos (2016 m. balandžio 18 d.) iki faktiško grąžinimo į Šiaulių apygardos prokuratūros specializuoto prokuroro pareigas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu dėl nuobaudos skyrimo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, – o ginčijamu Įsakymu dėl perkėlimo jis buvo perkeltas į Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas nuo 2016 m. balandžio 1 d. Šie įsakymai priimti remiantis Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P-33 sudarytos komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.–1348 (toliau – ir Išvada), Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus 2016 m. kovo 7 d. teikimu Nr. 17.9.-1573 (toliau – ir Teikimas) bei Generalinio prokuroro 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 17.9.-1748 (toliau – ir Sprendimas) iš dalies nepritarti teikimui, kuriuo buvo siūloma skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjo nuomone, ginčijami įsakymai yra priimti pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, juos priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.
3. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą. Šį savo teiginį pareiškėjas grindė Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi, Generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-86 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8–10 punktais, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Žvalgybos įstatymas) 10–15 ir 22 straipsniais. Pareiškėjas teigė, kad šešių mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai bet kuris iš prokuratūros vadovų nustato prokuroro galbūt padaryto ar daromo tarnybinio pažeidimo požymius. Pareiškėjo tvirtinimu, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pirmą kartą oficiali informacija apie jo galbūt daromą tarnybinį nusižengimą Generaliniam prokurorui buvo pateikta 2015 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) raštu Nr. 3S-01-241, todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas šešių mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjus šiai aplinkybei, tarnybinis patikrinimas turėjo būti nedelsiant nutrauktas kaip praleidus įstatymų nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai skirti, tačiau tai nebuvo padaryta. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išreikalauti duomenys apie tai, kada pareiškėjo galbūt daromas tarnybinis pažeidimas paaiškėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą kontroliuojantiems prokuratūros vadovams bei kada jie apie tai informavo generalinį prokurorą. Iš STT 2015 m. kovo 30 d. rašto Nr. 3S-01-241 ir STT 2016 m. vasario 18 d. rašto Nr. 4-10-109 turinio galima teigti, jog atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą kontroliavusiems prokurorams apie pareiškėjo galbūt daromą tarnybinį nusižengimą tapo žinoma iš kriminalinės žvalgybos institucijos gavus visą kriminalinės žvalgybos medžiagą ir jos pagrindu teikiant teismui teikimus dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo terminų tęsimo (tai galėjo būti 2014 m. rugpjūčio 6 d. arba 2014 m. lapkričio 6 d., arba 2015 m. vasario 5 d.), t. y. anksčiau nei STT šią informaciją pateikė Generaliniam prokurorui.