Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-738-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
1-738-271/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-738-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61517-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.3.1.; 1.2.29.3.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2017 m. vasario 6 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Zitai Malovai,vertėjai Svetlanai Minakovai,

teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., (duomenys neskelbtini) teistas du kartus, paskutinį kartą 2012-12-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d., 22 str. 1 d., 291 str. 1 d., galutinė bausmė - 10 MGL bauda, baudą sumokėjo 2012-12-12,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir 302 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, UAB „Omnitel“ salone, adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, be A. P. žinios ir sutikimo, 2015-10-17 neteisėtai panaudodamas A. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde bei tokiu būdu suklaidindamas UAB „Omnitel“ darbuotoją R. M., neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų, sudarė A. P. vardu abonentų įjungimo sutartį Nr. OM1357807 ir akcijos užsakymo sutartį Nr. OM1357807, kurių pagrindu apgaule įgijo svetimą, UAB „Omnitel“ priklausantį turtą - du mobiliojo ryšio telefonus "Huawei Ascend Y330", iš viso 156 eurų vertės. Tokiais veiksmais jis apgaulės būdu užvaldė svetimą nedidelės vertės turtą.

Jis gi, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė svetimą asmens dokumentą:

laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2015-10-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) laikė su savimi iki 2016-05-06 6.30 val., kol Algirdo g. 20, Vilniuje, policijos komisariato patalpose pas jį buvo rasta ir paimta minėtoji A. P. priklausanti asmens tapatybės kortelė.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimus supranta ir nusikalstamų veikų padarymo faktus pripažįsta visiškai. Pilietybės, dokumentų neturi. Svetimą asmens tapatybės kortelę jis gavo iš nepažįstamo asmens, kai skolino jam 300 eurų. Kažkas iš pažįstamų pasakė, kad galės kito asmens vardu paimti telefoną. Taip ir nutarė padaryti. Kam priklausė kortelė, pasakyti negali. Įvykių dienos neatsimena, bet tai galėjo būti 2015 metų rudenį, jis užėjo į "Omnitel" saloną "Rimi" parduotuvėje Savanorių prospekte, Vilniuje. Ten darbuotojai padavė svetimą asmens tapatybės kortelę. Norėjo paimti vieną telefoną, bet salono darbuotoja pati pasiūlė jam paimti du pigesnius telefonus "Huewai". Sutiko, pasirašė dokumentus, kuriuos jam padavė "Omnitel" salono darbuotoja. Gautų telefonų jis jau nebeturi, nes vieną iš jo kažkas pavogė, o kur kitas - taip pat neatsimena. Svetimą asmens tapatybės kortelę iš jo paėmė policijos pareigūnai. Žada padarytą žalą atlyginti, su ieškiniu sutinka ir dėl minėtų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-11-06 jis skambino į bendrovę „Omnitel“ sužinoti, kiek yra skolingas abonento mokesčio. Telefonu jam pranešė, jog skola apie 148,56 eurų. To negalėjo būti. Tuomet jam buvo paaiškinta, kad tai yra pinigų suma už paimtus du mobiliojo ryšio telefonus „Huawei“ bei telefono sąskaita. Kadangi telefonų jis nepirko, iš karto apie 16.30 val. nuvyko į „Omnitel“ saloną, esantį adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje. Ten jis iš darbuotojos sužinojo, kad, pasinaudojus jo duomenimis, 2015-10-17 adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje, parduotuvėje „Rimi“, „Omnitel“ salone, buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai Huawei Ascend Y330 Black IMEI (duomenys neskelbtini)su „Omnitel“ abonentine SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 78 eurų vertės ir Huawei Ascend Y330 White IMEI (duomenys neskelbtini)su „Omnitel“ abonentine SIM kortele (duomenys neskelbtini), 78 eurų vertės. Iš viso už 156 eurus. Taip pat buvo pranešta, kad iš minėtų telefonų buvo skambinama įvairiais numeriais. Suprato, kad asmuo galėjo paimti telefonus pasinaudojęs jo asmens tapatybes kortele, kurią jis prarado 2015-10-09 adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje. Apie šį įvykį pranešė telefonu kitą dieną, jis yra užfiksuotas. Kas galėjo pasinaudoti jo dokumentu, nežino ir nieko neįtaria (b.l. 7).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-06-17 specialisto išvadoje Nr. 11-1025 (16) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose 2015-10-17 UAB „Omnitel“ dokumentuose (mokėtojo kodas A74350, sutarties Nr. OM 1357807): abonento (ų) įjungime, akcijos užsakyme, sutikime – rankraštinius raidinius ir skaitmeninius įrašus parašė ir A. P. vardu pasirašė A. M. (b.l.102-104).

Prie bylos yra pridėtas vaizdo įrašas iš “Omnitel” salono, iš kurio matyti, kaip 2015-10-17 užeina vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos megztiniu su gaubtu, tamsios spalvos kelnėmis ir baltais sportiniais batais. Darbuotoja parodo jam prekes iš lentynos, vyriškis skaito jam paduotus dokumentus, jis tai nusiima, tai užsideda akinius, po ko pasirašo dokumentus. Vėliau jis paima jam įteiktą maišelį ir pasišalina iš salono (b.l. 36-38).

Kaltinamasis po vaizdo įrašo demonstravimo teismo posėdyje pareiškė, kad vaizdo įraše buvo užfiksuotas jo apsilankymas „Omnitel“ salone.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ar išvengimas (panaikinimas) turtinės prievolės. Apgaulė suvokiama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo asmens sąmonėje suformavimas, faktų, kurie klaidinamą nukentėjusįjį skatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turtą. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-331-693/2015, Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010).

Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Bylos duomenimis (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo A. P. parodymais, vaizdo įrašo medžiaga, rašysenos specialisto išvada) nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2015-10-17, naudodamas neteisėtai įgytą A. P. išduotą asmens tapatybės kortelę, prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde bei tokiu būdu suklaidindamas UAB „Omnitel“ darbuotoją R. M., neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų, sudarė A. P. vardu abonentų įjungimo sutartį ir akcijos užsakymo sutartį, kurių pagrindu apgaule įgijo UAB „Omnitel“ priklausantį turtą - du mobiliojo ryšio telefonus "Huawei Ascend Y330", iš viso 156 eurų vertės. Tokiais veiksmais jis apgaulės būdu užvaldė svetimą nedidelės vertės turtą.

Kaltinamojo A. M. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal LR BK 182 str. 3 d.

Tai pat bylos duomenimis, surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2015-10-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo A. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2015-10-17 naudojo UAB „Omnitel“ salone, sudarydamas pastarojo vardu abonentų įjungimo sutartį Nr. OM1357807 ir akcijos užsakymo sutartį Nr. OM1357807 ir minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. 11082407 laikė su savimi iki 2016-05-06 6.30 val., kai ji buvo rasta ir paimta iš jo policijos darbuotojų.

Kaip parodė kaltinamasis A. M., dienos jis neatsimena, kai vienam mažai pažįstamam asmeniui skolino 300 eurų, o šis kaip garantą - užstatą paliko jam kito asmens tapatybės kortelę. Kortelės priklausomumo, asmens nuotraukos joje jis netikrino. Kaip tyrimui aiškino nukentėjusysis A. P., asmens tapatybės kortelę jis prarado 2015-10-09 Savanorių pr. 31, Vilniuje, apie ką kitą dieną jis informavo telefonu (b.l.7). Nuo 2015-10-20 policijoje buvo paskelbta šios asmens tapatybės kortelės paieška (b.l.17). Apie jokį pinigų skolinimą bei kortelės palikimą skolinančiam asmeniui, kaip užstatą, nukentėjusysis nekalba. Tokiu būdu, kaltinamasis neteisėtai iš trečiojo asmens įgijo bei laikė šį asmens dokumentą.

Atsakomybė už neteisėtą dokumentų laikymą, numatyta BK 302 str. 1 d., atsiranda tik tuomet, kai laikomi neteisėtai įgyti dokumentai. Asmuo negali įgyti kaip užstato bei laikyti jam nepriklausančios svetimos asmens tapatybės kortelės. 2014-12-23 LR asmens tapatybės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 nurodyta, jog asmuo, netgi radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Todėl A. P. asmens tapatybės kortelės įgijimas iš tyrimo nenustatyto asmens kaip užstatas laikytinas neteisėtu. Minėtos kortelės laikymas – taip pat. Tuo labiau, kad asmens tapatybės kortelę jos tikrasis savininkas prarado, o kaltinamasis gavo ją jau iš trečiojo, tyrimo nenustatyto, asmens.

Kaltinamojo A. M. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 302 str. 1 d.

Kortelės panaudojimas iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. šalinamas, nes tai buvo sukčiavimo būdas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Viena padaryta veika (BK 182 str. 3 d.) yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Kita (BK 302 str. 1 d.) padaryta veika įstatymo yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.

Lengvina A. M. atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi, padėjo tyrimui bei teismui jas išaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė rašytinį nuoširdų prisipažinimą (b.l. 118-119). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Nedirbantis, be pilietybės, dokumentų.

Kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios dydis neviršija įstatymu numatyto už įvykdytas veikas šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo apėmimo būdu. Bausmė sutinkamai su BK 64(1) str. mažintina trečdaliu.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas UAB „Omnitel “ pareiškė 288,68 eurų ieškinį žalai atlyginti už įsigytą įrangą - du telefonus „Huawei, bei suteiktas paslaugas.

Ieškiniai reikalavimai pagrįsti ir tenkintini (b.l.21-35).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 83,61 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos, jo apklausų metu dalyvavo vertėjas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-307 str. str., teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu ir nuteisti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. 15 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. 30 parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu, ir A. M. nustatyti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu ir nustatyti nuteistajam galutinę 20 parų arešto bausmę, atliekant ją areštinėje.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę nuteistajam (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), nuosprendžiui perdavus vykdyti, panaikinti.

UAB „Omnitel“ (UAB „Telia“) ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. M. UAB „Omintel“ (UAB „Telia“) naudai žalai atlyginti 288,68 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 83,61 Eur išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. M. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski