- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1709-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00028-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 198,65 Eur turtinės žalos, 10,37 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. kelyje Molėtai – Ukmergė, ties Liaušių k., transporto priemonė „H. J.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią vištą. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Nurodė, kad transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad sugadinta ir reikalinga keisti priekinį buferį, valstybinio numerio rėmelį, valstybinio numerio ženklą.
3. Ieškovė paaiškino, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Ieškovė pagal remonto sąmatą bei draudėjos pateiktą sąskaitą-faktūrą apskaičiavo ir išmokėjo 198,65 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovas buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgusios vištos savininkas, todėl privalo atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė ragino atsakovą geruoju atlyginti žalą, tačiau žalos neatlyginus yra kreipiamasi į teismą (el. b. l. 1-3).
4. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 9). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl žalos priteisimo
6. Iš 2018 m. liepos 12 d. Transporto priemonių draudimo liudijimo (Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas transporto priemonių draudimu (Kasko). Automobilio savininkė – I. B.. Iš į bylą pateiktos 2018 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovas S. P. nurodė esąs kaltas dėl į kelią išbėgusios vištos, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta I. B. transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. I. B. prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Į bylą pateiktas 2018 m. rugsėjo 3 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 1 d., buvo keičiamos bei remontuojamos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalys – priekinis buferis, valstybinio numerio rėmelis, valstybinio numerio ženklas, taip pat pateikta sąmata su fotonuotraukomis. 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Remiratas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija ALM, Nr. 1003, bendrai 298,65 Eur sumai (Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta besąlyginė išskaita 100 Eur). Iš į bylą pateikto 2018 m. rugsėjo 8 d. pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovė nurodė pervesianti paskaičiuotą žalos kompensacijos sumą UAB „Remiratas“. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 10 d. SEB banko mokėjimo nurodymo (dokumento Nr. 14608142) matyti, kad ieškovė išmokėjo 198,65 Eur UAB „Remiratas“, mokėjimo paskirtis – išmoka už lengvasis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Įvyk.18-09-01 Byl.2055391. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. pretenzija Nr. R0002063199 kreipėsi į atsakovą dėl 198,65 Eur turtinės žalos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nurodytą žalą būtų apmokėjęs (CPK 178 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta draudiko, kuris draudė transporto priemonės atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenį , atsakingą už padarytą žalą, esant tam tikroms aplinkybėms. CK 6.267 straipsnyje numatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.
8. Byloje nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas – atsakovas S. P., kuris yra į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios vištos savininkas, todėl, išmokėjusi draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl eismo įvykio kalto naminio gyvūno – vištos, savininką, atsakovą S. P.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs draudikei išmokėtą draudimo išmoką, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistinas 198,65 Eur žalos atlyginimas.
Dėl palūkanų priteisimo
9. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10,37 Eur palūkanų, tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (209,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
11. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
12. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur žyminį mokestį.
13. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 198,65 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 65 centus) žalos atlyginimo, 10,37 Eur (dešimt eurų 37 centus) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (209,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.