Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. birželio 1 d. Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. už tai, kad jis 2007 m. birželio 1 d., apie 15.40 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje.

Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad R. Š. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.50 promilių), šį pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasis ATPK 30, 30² straipsniais, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą, 2007 m. birželio 6 d. nutarimu paskyrė R. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

R. Š. Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašė nutarimą pakeisti, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjas nurodė dėl padaryto pažeidimo besigailintis, manąs, kad nuobauda buvo paskirta neatsižvelgus į visas aplinkybes, kadangi jo šeimos materialinė padėtis sunki, sutuoktinė nedirba, nes augina du nepilnamečius vaikus.

II.

Iš byloje esančių įrodymų - administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 16), neblaivumo tikrintuvo rodmenų (b.l. 19), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l. 20), tarnybinio pranešimo (b.l.18) ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimo teismas nustatė, kad R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“ neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.50 promilės), tokiais savo veiksmais pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgęs į padarytą administracinį teisės pažeidimą, konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Teismas nurodė, jog administracinėmis nuobaudomis siekiama ATPK 20 straipsnyje nurodytų tikslų. Pažymėjo, kad pažeidimą padaręs asmuo privalėjo numatyti galimas pasekmes už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų, numatyti jų nesilaikymo pasekmes, rūpintis, kad tos pasekmės neatsilieptų jo veiklai, šeimos interesams. Asmenims, nepaisantiems įstatymo reikalavimų, atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės.

Išskirtinių aplinkybių, itin lengvinančių atsakomybę, teismas nenustatė. Įvertinęs pažeidimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančią medžiagą, teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, skyrimas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Teismas pažymėjo, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliamus apribojimus.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. R. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas sunkaus girtumo laipsnis (3,50 promilės). ATPK 126 straipsnio 3 dalis (byloje aktuali 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) už šią veiką numatė baudą nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Bylą nagrinėjusio policijos pareigūno 2007 m. birželio 6 d. nutarimu R. Š. už šį pažeidimą paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, jog buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą. Nors ši aplinkybė nutarime aprašyta, tačiau pagal ATPK 32 straipsnio atitinkamą dalį nekvalifikuota, tačiau iš aprašymo yra aišku, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagrįstai nustatė, kad R. Š. turi galiojančią nuobaudą, kadangi iš Šilutės rajono PK pažymos matyti, jog 2005 m. vasario 18 d. nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje, R. Š. paskirta 3000 Lt bauda nesumokėta (ATPK 36 straipsnis). R. Š. padarytą pažeidimą pripažįsta, apeliaciniu skundu prašo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą - taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymą grindžia darbo pobūdžiu, galimybes atlikti darbo funkcijas ir šeimos pajamų šaltinio praradimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog taikyti pareiškėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti atsakomybę nėra pagrindo. Teismas teisingai aiškino šios įstatymo normos paskirtį ir taikymo sąlygas. Taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, turi būti įvertinta bylai reikšmingų aplinkybių visuma (pažeidimo pobūdis, pavojingumas, padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybę apibūdinanti medžiaga, administracinės nuobaudos tikslai ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis gailisi dėl pažeidimo, buvo įvertinta paskiriant administracinių nuobaudų dydžius sankcijos ribose ir ji nėra išskirtinai atsakomybę švelninanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pabrėžtina, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį R. Š. anksčiau buvo paskirta galiojanti administracinė nuobauda, taip pat yra už Kelių eismo taisyklių reikalavimo, draudžiančio vairuoti neblaiviam, pažeidimą (ATPK 129 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad R. Š. nėra drausmingas ir atsakingas eismo dalyvis, nesuvokia vairuotojo pareigų ir atsakomybės už saugų eismą. Spręsdamas klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą (R. Š. vairavimas sunkiame girtumo laipsnyje kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams), taip pat pažeidėjo asmenybę bylai aktualiu aspektu, pagrįstai akcentavo administracinių nuobaudų tikslus (ABTĮ 20 straipsnis). Apelianto argumentai, kad jis sumokėjo paskirtą baudą, išklausė alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus organizmui kurso programą, galėtų būti priskirti išskirtinėms, ypatingai švelninančioms atsakomybę aplinkybėms, nepagrįsti. Sumokėti paskirtą už administracinį teisės pažeidimą baudą yra įstatymu nustatyta pažeidėjo pareiga. Baudos sumokėjimas patvirtina tik tai, kad pažeidėjas šią pareigą atliko ir išvengs priverstinio vykdymo procedūros (ATPK 313,314 straipsniai). ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis nustato sąlygą, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskirtas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, patvirtina tik tai, kad kreipdamasis į teismą dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, siekdamas palankaus sau rezultato, jis pateikė teismui įstatymu (ATPK30¹ straipsnio 2 dalis) numatytą dokumentą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, kad R. Š. nurodytos aplinkybės (pagal verslo liudijimą užsiimant statybų verslu reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones, pajamos iš šio verslo yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis), atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. R. Š. padarytas teisės pažeidimas - transporto priemonės vairavimas sunkiame girtumo laipsnyje, yra tyčinis, vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad pažeidimą padariusio asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, šeiminė padėtis ar kitos aplinkybės pačios savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis adm. bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).

Administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubaudimo, auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo jai žalą darančių veikų. Įstatymu įtvirtintas visuomenės interesas taikant prevencines priemones ir skiriant pažeidėjams įstatymui numatytas nuobaudas užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, negali būti pažeidžiamas iškeliant virš jo asmeninį interesą asmens, kuris padarė tyčinį, pavojingą teisės pažeidimą ir siekia išvengti neigiamų pasekmių, laikinų nepatogumų, kuriuos jam sukelia įstatymu numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas. Pabrėžtina, jog R. Š. tyčiniais savo veiksmais pasirinkdamas priešingą įstatymui elgesį (vairuoti sunkiame girtumo laipsnyje), padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi jam paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.