Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. (toliau – R. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-56 taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri jam buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 105 straipsnio 2, 5, 7 punktus, BK 278 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., jos pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis R. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (30 balų pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo – per Komisijos skirtą laikotarpį tvarkos nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba UAB „U.“ darbininku. Nuteistasis dalyvauja tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi būtent taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laivės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors dabar nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų ir yra dvidešimt penkis kartus skatintas, tačiau laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis yra dešimt kartų pažeidęs nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Minėti pažeidimai rodo R. K. neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.

9. R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieką už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Minėtų nusikaltimų padarymas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo sunkumas nėra vertinama kaip esminė aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau apibūdina nuteistojo asmenybę ir yra vertinama kartu su kitomis, asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis yra teistas ir anksčiau, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo – nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kalbėdamas apie įvykdyto nusikaltimo situaciją, nuteistasis pripažįsta, kad smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį, tačiau tiki, jog jo veiksmai – dūriai peiliu nukentėjusiajam, negalėjo sukelti asmens mirties. Toks nuteistojo požiūris rodo, kad jis tinkamai neįvertina savo atliekamų veiksmų pavojingumo ir galimų pasekmių, jų neprisiima, kritiškai nevertina savo elgesio, dėl ko darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, negalima.

10. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo R. K. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.