Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Vilniaus m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje,-

G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas:

1) 1993-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 250 str. 2 d., 146 str. 2 d. - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos" 1 str. nuo neatliktos bausmės atleistas;

2) 2000-06-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 225 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. - 4 metams laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto" 3 str. 2 d. 2 p. paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. 2000-08-16 Kauno apygardos teismo nutartimi - Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000-06-14 nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal LR BK 225 str. 1 d.;

3) 2000-12-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 116 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 3 metams laisvės atėmimo su 800 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2005-03-23 Palangos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2005-04-11 Trakų rajono apylinkės teismo ir 2005-06-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo -

-kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2010-04-04 apie 21.00 val., prie prekybos centro „Maxima", esančio Viršuliškių g. 30, Vilniuje, iš O. Č. rankos ištraukdamas atvirai pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5030" 165 Lt vertės.

Kaltinamasis G. M. kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre ir kurso trukmė numatoma 18 mėn. 2010 m. pavasarį, datos jau tiksliai neatsimena, vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis Justiniškių mikrorajone, Vilniuje, susitiko su buvusiu draugu bei kaimynu vardu V.. Jie su juo ėjo į Viršuliškių mikrorajoną, Vilniuje, ir visuomeninio transporto sustojime „Lūžiai" jie dar sutiko vieną iš matymo pažįstamą vardu atrodo P. Kitų jo duomenų bei pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. Su juo susipažino pirkdamas narkotikus skirtingose vietose. Susitikę, trise jie ėjo į Viršuliškių mikrorajoną, Vilniuje, nes ten norėjo sutikti kokį nors pažįstamą ir paprašyti jo mobiliojo ryšio telefono tikslu paskambinti tam, kas gali parduoti jiems narkotikų, nes tuo metu visi vartojo. Einant jie buvo sutikę vieną pažįstamą, bet jis neturėjo telefono. Tada jie nuėjo prie parduotuvės „Maxima", Viršuliškių gatvėje, Vilniuje. Už parduotuvės bei ūkininkų turgelio jie sutiko jam pažįstamą moterį, kuri buvo su drauge, kurios jis nepažįsta. Jos sėdėjo ant rampos už parduotuvės ir gėrė vyną. Jis pažįstamos O. paprašė paskolinti jam mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo paskambinti ir susitarti su žmogumi dėl narkotikų. O. jau buvo girta. Tai, kad ji turėjo mobiliojo ryšio telefoną, jis žinojo, nes matė kaip ji tada kalbėjo telefonu. Jis paprašė jos mobiliojo ryšio telefono, ji sutiko ir padavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia", modelio nežino. Jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjo į šoną, kad kiti negirdėtų ką kalbės. O. su drauge, P. ir V. liko toje vietoje. Jis nuėjo už parduotuvės skambinėti turimais telefonais norėdamas susitarti dėl narkotikų pirkimo. Su savimi jis turėjo 20 Lt. Po kelių skambučių jis prisiskambino pardavėjui ir jis jam pasakė, kad perskambins. Jis grįžo prie kitų jau minėtų asmenų, išgėrė su jais vyno. Prieš tai O. grąžino mobiliojo ryšio telefoną. Po kelių minučių paskambino į O. mobiliojo ryšio telefoną, jis pasakė, kad tai jam skambina ir paprašė vėl duoti mobiliojo ryšio telefoną. Ji padavė telefoną ir ten skambino pardavėjas, kuris pasakė jam greitai ateiti prie vieno iš namų Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, ir priėjus jam paskambinti. Jis V. pasakė, kad jam nurodė ateiti vienam ir nurodė jo čia palaukti. O O. pasakė, kad greitai grįš, atneš degtinės ir tada grąžins jai mobiliojo ryšio telefoną. Taip sakydamas jis apie mobiliojo ryšio telefono vagystę dar negalvojo. Nuėjęs prie vieno iš namų jis paskambino pardavėjui, jis priėjo, jis iš jo nusipirko dozę heroino už 20 Lt. Tuo metu jis rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir pardavėjas pasidomėjo, gal jis parduoda mobiliojo ryšio telefoną. Jis sakė, kad ne. Tada jis pasiūlė jam 3 dozes už 60 Lt, t.y. už minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Jis susigundė ir padavė jam mobiliojo ryšio telefoną, o pats gavo dar 3 dozes. Telefoną atidavė su sim kortele. Tada jis nuėjo į namo laiptinę, susileido narkotikus, po ko grįžo pas pažįstamus. O. pradėjo rėkti, kur jos mobiliojo ryšio telefonas, jis sakė, kad pavogė bei žadėjo atpirkti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau telefono atpirkti ar atlyginti žalą nesugebėjo. Narkotikų pardavėjo jis nepažįsta, jo apibūdinti bei atpažinti negalės. Jo telefono numerio jau neturi. Mintis parduoti mobiliojo ryšio telefoną už dozes jam kilo spontaniškai, iš anksto to neplanavo ir apie tokius savo ketinimus P. bei V. nesakė. Narkotikus pirko sau, jokio tikslo parduoti neturėjo. Dėl padaryto labai gailisi ir nori atlyginti padarytą turtinę žalą (b.l. 73-74; 78).

Motyvuojamoji dalis

G. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2010-04-04 apie 21.00 val. ji išėjo iš savo namų ir nuėjo į Viršuliškių prekybos centrą „Maxima", užėjusi apsipirko, sumokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Į jos telefoną „Nokia 5030", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino draugė, ji atsiliepė ir staiga prie jos pribėgo nepažįstamas jaunuolis apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, aukšto ūgio, spuoguoto, randuoto veido, su juo kartu buvo jos pažįstamos J., gyv. (duomenys neskelbtini), sūnus. Minėtas vaikinas paėmė jai iš rankos telefoną ir pasakė: „duok paskambinti". Paėmęs jos telefoną kartu su pažįstamos sūnumi ir trečiu stambiu vaikinu nubėgo link kavinės „Pas Romą". Dėl šio įvykio jai padaryta 165 Lt turtinė žala. Telefoną pavogusį vaikiną atpažinti pamačiusi galėtų. Sim kortelė turtinės vertės neturi (b.l. 7).

Liudytoja A. Č. parodė, kad O. Č. yra jos motina. Ji 2010-11-10 išvyko dirbti į Vokietiją, į Lietuvą ji planuoja grįžti ne anksčiau negu pavasarį. Jai motina 2010 m. pavasarį, datos jau tiksliai neatsimena, pasakojo, kad iš jos buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ir ji dėl to įvykio kreipėsi su pareiškimu į policiją. Taip pat ji sakė, kad telefoną iš jos pavogė kažkoks jos pažįstamas atrodo gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Paties vagystės fakto ji asmeniškai nematė ir apie jį žino tik iš motinos O. Č. žodžių. Jau motinai išvykus į užsienį, ji telefonu kalbėjosi su ja ir ji pasakė, kad jeigu jai bus atlyginta turtinė žala, tai ji neprieštaraus, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Taip pat motina pavedė jai nuvykti ir gauti pinigus už jai padarytą turtinę žalą bei apie tai informuoti tyrimą. Daugiau apie tai ji nieko negali pasakyti (b.l. 47-48).

Liudytoja A. Č. pareiškė, kad turtinė žala pilnai atlyginta (b.l. 49).

Liudytojas V. S. parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje jis, jo kaimynas G. M. ir dar vienas vyras, kurio vardo bei pavardės jis nežino, buvo Vilniuje, prie Viršuliškių g. 30, esančiame turgelyje. Jie gėrė vyną. Prie jų priėjo pagyvenusi moteris, kurią jis pažįsta iš matymo, kadangi bendrauja su jo motina. Su minėta moterimi jie išgėrė 0,7 litro vyno. Kai jie išgėrė minėtą vyną jis buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir nuėjo namo. Kad G. M. pas minėtą moterį imtų mobiliojo ryšio telefoną jis nematė (b.l. 56).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

G. M. teistas, administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. M. baustinas bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 10 MGL 1300 Lt dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.